Žvilgsnis į sporto užkulisius

Į laikraščio "Sportas" klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law Firm“ partneris, sporto teisės specialistas Laimonas Markauskas

Klubas nutraukia sutartį su žaidėju, nes šis, anot klubo savininkų, neatitiko lūkesčių, nors sutartyje neparašyta, kokie taškų, įvarčių, atkovotų kamuolių ir panašūs rodikliai turi „atitikti lūkesčius“. Ar žaidėjas turi teisę reikalauti visų pagal kontraktą numatytų sumų, nors, pavyzdžiui, klube išbuvo vos du mėnesius, o sutartis buvo pasirašyta metams?
Šiuo atveju gana daug priklauso nuo sutartyje, sudarytoje su žaidėju, numatytų sutarties nutraukimo sąlygų. Kita vertus, „lūkesčių neatitikimas“, kai tie lūkesčiai sutartyje nėra išreikšti jokiais objektyviais kriterijais, labai subjektyvus dalykas ir neturėtų būti naudojamas kaip pagrindas sutarčiai nutraukti. Bet kokia sutartis turi būti nutraukiama griežtai laikantis sutarties sąlygų ir atsižvelgiant į objektyvius veiksnius. Reikia atkreipti dėmesį, kad negausi Lietuvos teismų praktika žaidėjo ir klubo santykius pagal sporto veiklos sutartį linkusi pripažinti kaip turinčius bent jau tam tikrų darbo santykių požymių, o tai reiškia, kad žaidėjas, kaip silpnesnioji šių santykių šalis, greičiausiai turėtų geresnes savo teisių gynimo perspektyvas.

Sporto pasaulyje įprasta, kad žaidėjų kontraktų suma įvardijama eurais. Bet ar Lietuvos klubai gali mokėti savo žaidėjams – ir lietuviams, ir legionieriams – atlyginimus eurais, o ne litais?
Remiantis Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymu, šalių susitarimu euras gali būti naudojamas tiek atsiskaitant negrynaisiais pinigais (pavyzdžiui, pavedimu), tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais. Todėl sutartyje su žaidėju (tiek užsieniečiu, tiek iš Lietuvos) sumas nustačius eurais, galima jiems ir mokėti eurais.

Ar automobilių ralio varžybų metu apsivertus sportininko automobiliui tai laikoma eismo įvykiu, nes įvykis nutiko bendro naudojimo kelyje, tik tuo metu jis buvo uždarytas ir tapęs lenktynių trasa?
Nors Lietuvos teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja tokios situacijos, tačiau galima daryti išvadą, kad automobilio apsivertimas ralio varžybų metu nebūtų laikomas eismo įvykiu, nes tai įvyko ne kelyje ir ne kitoje transporto naudojamoje teritorijoje, o specialiai ralio varžyboms parengtoje ir pritaikytoje trasoje. Be to, raliui naudojami automobiliai paprastai nėra skirti transporto eismui. Tačiau šiuo atveju gali kilti klausimas, ar ralio organizatoriai tinkamai pasirūpino ir užtikrino varžybų, jų dalyvių ir žiūrovų saugumą.



Krepšininkė su klubu sudaro dvejų metų sutartį, bet po metų susilaukia kūdikio ir išeina motinystės atostogų. Ar po to ji, kaip numato įstatymai, gali grįžti į buvusią darbovietę, t. y. komandą. Ar įprasta kontraktuose numatyti išlygas tokioms situacijoms?
Krepšininkės su klubu sudaryta sutartis – sporto veiklos sutartis. Ji nėra darbo sutartis (nors pagal teismų praktiką joje yra kai kurių darbo santykių požymių). Todėl krepšininkės grįžimas į klubą po motinystės atostogų labiausiai priklausytų nuo jos ir klubo sudarytos sutarties nuostatų. Deja, įstatymai šiuo požiūriu jokių garantijų nesuteikia.

Komandos išvyksta į treniruočių stovyklas arba užsidaro bazėse ir žaidėjams net neleidžiama matytis su artimaisiais. Ar tai nėra žmogaus laisvių suvaržymas? Ar galima žmogui neleisti bendrauti su kuo jis nori, jei nėra teismo sprendimo?
Toks veiklos suvaržymas ir draudimas matytis su artimaisiais, matyt, yra sportinės disciplinos dalis. Ir toks apribojimas – labiau savanoriško pobūdžio – sportininkai patys siekdami kuo geriau pasirengti varžyboms ar kuo geriau jose pasirodyti sutinka, kad taip sąlyginai būtų apribota jų laisvė. Jeigu sportininkas pažeistų tokį draudimą, jokių formalių teisinių sankcijų jam pritaikyti niekas negalėtų, tačiau už sportinės disciplinos pažeidimą jis galėtų būti pašalinamas iš treniruočių stovyklos, nepaimtas į rinktinę ir panašiai.

Lietuvoje vykstančių varžybų rengėjai kartais į protokolus užrašo daug didesnį žiūrovų skaičių, nei išties jų susirenka. Ant protokolo parašyta – oficialus varžybų protokolas. Jį parašu patvirtina komisaras ar kitas atsakingas pareigūnas. Ar tai nėra dokumentų klastojimas?
Žinoma, melagingų duomenų įrašymas į varžybų protokolą, kuris laikytinas oficialiu dokumentu, gali būti traktuojamas kaip dokumentų klastojimas, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tačiau, kita vertus, būtų labai sunku įrodyti, kad į protokolą buvo įrašytas netikslus (labai padidintas) žiūrovų skaičius, nes praktiškai nėra jokių galimybių objektyviai įrodyti, kiek iš tikrųjų žiūrovų stebėjo varžybas, nebent žiūrovų tribūnos varžybų metu būtų itin detaliai nufilmuotos (tokiu atveju naudojantis vaizdo įrašu gal būtų įmanoma nustatyti tikrąjį žiūrovų skaičių) ar į varžybas galėtų patekti tik asmenys, įsigiję bilietus (tokiu atveju tikrąjį žiūrovų skaičių būtų galima nustatyti pagal parduotų bilietų skaičių).