Šiauliečių šeimoje – visi tinklininkai

Šiaulių  „Elga-Master Idėja“ komanda tik suskaičiavus partijas nusileido didžiosios laikraščio "Sportas" taurės laimėtojams Vilniaus "Flamingo Valley/SM Tauro" tinklininkams ir užėmė antrąją vietą.

Per turnyrą Raseinių rajono Karpynėje laikraštis "Sportas" pakalbino Šiaulių komandos kapitoną Modestą Strockį.

Šiaulių  „Elga-Master Idėja“ komandoje vyriausias pagal amžių ir ryškus komandos lyderis - 27 metų 186 cm ūgio „Dubysos“ sporto mokyklos tinklinio treneris Modestas Strockis. Treneriu jis dirba tik ketvirtus metus, tačiau jo vadovaujama vaikų komanda jau pirmaisiais metais tapo Lietuvos savo amžiaus grupės vicečempione, o šiemet – čempione.

Modestas – „Elga-Master Idėja“ kapitonas, o komandai vadovauja jo tėvas, „Dubysos“ sporto mokyklos direktorius Aivaras Strockis.

„Nedaug trūko, kad komandoje būtų žaidęs dar vienas Strockis – Aivaras jaunesnysis, kuriam 17 metų, tačiau jis susirgo ir finaliniame turnyre nedalyvavo. Jis – taip pat jungiantysis žaidėjas. O trečias, vidurinysis, brolis Donatas, už mane trejais metais jaunesnis, pasirinko futbolininko karjerą. Jis – profesionalus žaidėjas ir dabar rungtyniauja Lenkijoje“, – sako M. Strockis.

Tikriausiai tai, kad žaidi tinklinį, – tėčio įtaka? – paklausiau M. Strockio.

Taip, tačiau iš pradžių labai norėjau būti krepšininkas. Bet neturėjau gero trenerio. O tinklinį mokėjau žaisti nuo mažens, tėtis išmokė. Todėl ilgainiui ir nutariau nesiblaškyti, pasekiau tėčio pėdomis.

Ar nuo pat pirmų dienų komandos draugams skirstai kamuolius?

Taip. Jungiantysis žaidėjas – mano amplua. Mėgstu žaisti ir puldamas, man nebūtų sunku persikvalifikuoti į kitą poziciją. Tačiau kas tada šiauliečiams skirstys kamuolius? Tėtis taip pat buvo puikus jungiantysis žaidėjas.



Sakoma, kad geras jungiantysis žaidėjas –  pusė komandos?

Sutinku su šia nuomone, tai viena sudėtingiausių tinklinio pozicijų. Jungiantysis žaidėjas – praktiškai komandos siela, apie jį sukasi visas komandos žaidimas. Jungiantysis žaidėjas turi mokėti viską, netgi būti geras libero. Per „Sporto“ taurės finalinį turnyrą trečią dieną jau pasijuto nuovargis – gal dėl to, kad vakare žiūrėjau futbolo rungtynes tarp „Real“ ir Barcelona“ komandų, vėlai ėjau miegoti. O gal dėl to, kad komandoje jau esu vyriausias.

Ar patinka trenerio darbas?

Iš  pradžių maniau, kad bus lengviau. Tačiau pripratau, tad visai nieko. Kartu su tėčiu treniruojame ir Lietuvos jaunių rinktinę, darbas patinka, juo domiuosi. Rengiamės kitais metais įvyksiančiam Europos jaunių čempionato atrankos turnyrui. Žaidžiu ir treniruoju. Negalėčiau pasakyti, kas sunkiau: žaisti ar treniruoti. Kartais ateinu į darbą ir diena būna sunki, o kartais – viskas puiku. Panašiai ir žaidžiant.

Ar gerų pamokų gauni iš tėčio?

Gerų, tačiau ir pats stengiuosi, važinėju po kursus. Juk kada nors reikės tėtį pakeisti. Neseniai žinių sėmiausi Rygoje, nuolat naršau internete, nors medžiagos apie tinklinį ten nelabai daug randu. Ketverius metus gyvenau Anglijoje, pamačiau kitokio gyvenimo. Žaidžiau komandoje, kurios treneris buvo tos šalies rinktinės treneris, viską rašiausi, mane sudomino įvairūs pratimai. Dabar visa tai pritaikau savo darbe.

Tarp sirgalių dabar buvo ir tavo žmona su sūneliu, gal jis – taip pat būsimasis tinklininkas?

Norėčiau, kad taip būtų. Emiliui dar tiktai pustrečių metukų, bet jis jau moka atmušti kamuolį iš apačios. Labai mėgsta žiūrėti tinklinio varžybas, Šiauliuose jų nepraleidžia. Žmona – taip pat buvusi tinklininkė, kaip ir jos visa giminė. Taigi mūsų šeimoje – visi tinklininkai.