| Ingvaras Butautas | 2011 m. gruodžio 17 d. 10:24 |
Galingas komandos startas
Laikraštis "Sportas": Tik vasaros pabaigoje susikūrusi HC „Baltica“ jau surenka tūkstantį sirgalių
Vilniaus ledo ritulio klubas „Baltica“ susikūrė šiemet. Rugpjūtį. Jau rugsėjį jis startavo Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos (MHL) pirmenybėse. Ir startavo ne bet kaip. „Baltica“ – viena savo diviziono lyderių.
Antroje pagal pajėgumą MHL pakopoje rungtyniaujanti „Baltica“ – turbūt labiausiai daugiatautė sporto komanda Lietuvoje. Joje žaidžia penkių šalių ledo ritulininkai. Iš 22 žaidėjų, atstovaujančių Vilniaus komandai, tik septyni – Lietuvos sportininkai.
Anot netrukus postą paliksiančio „Baltica“ prezidento Benedikto Vanago, mūsų šalyje trūksta gerų ledo ritulininkų. Tad jo klubas orientuotas ne tik į Lietuvą. Net klubo pavadinimas yra tarptautinis, tinkamas Rytų Europai. „Baltica“ interneto puslapis taip pat daugiakalbis – lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, o tai Lietuvoje nėra įprasta.
MHL – antrosios pagal pajėgumą pasaulyje Žemyninės ledo ritulio lygos (KHL) antrinė jaunimo lyga. Ją įkūrė Rusijos ledo ritulio federacija, KHL ir 20 šios lygos klubų.
MHL suskirstyta į du skirtingo pajėgumo divizionus. „Baltica“ rungtyniauja B divizione. Jame dalyvauja 19 komandų, suskirstytų į tris pogrupius: Vakarų, Centro ir Rytų.
B divizione žaidžia komandos iš keturių šalių. 15 ekipų atstovauja Rusijai, dvi – Latvijai, po vieną – Kazachstanui ir Lietuvai.
Benediktai, kaip dabar įvertintumėte komandos rezultatus? „Baltica“ – pirmojoje vietoje ir daugiau iš jos tikėtis buvo neįmanoma?
Natūralu, kai kuri projektą, sieki geriausių įmanomų rezultatų. Aišku, suvoki, kad esi naujokas: komanda neturi istorijos, nėra susižaidusi. Tad suprantama, kad rezultatai galėjo būti ir prastesni. Todėl tai, kas pasiekta šiuo metu, mus džiugina. Tiesa, pralaimėjome trejas pastarąsias rungtynes ir tai – tam tikras signalas, kad turime dar labiau pasistengti.
Šiemet susikūrę jūs buvote sporto visuomenei kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Taip, mes daug nekalbėjome, o priėmėme sprendimą ir pradėjome daryti. Kai buvo laikas, tada ir išėjome į visuomenę. Kadangi prieš tai nedarėme paruošiamojo darbo, neskelbėme – štai mes tuoj turėsime komandą, todėl ir atrodo, kad komanda atsirado gana netikėtai.
Pirmąją treniruotę rengėme, rodos, rugpjūčio 7 dieną. Ir tai buvo lygiai mėnuo prieš pirmąsias rungtynes. Mes tikrai turėjome labai mažai laiko viską sukomplektuoti. Pasisekė, kad surinkome gerai motyvuotą komandą, kuri iš karto stengėsi dirbti maksimaliai. O šiaip patį projektą rengėme pusantrų metų. Vis dėlto nebuvo visiškai išspręsti finansavimo klausimai. Todėl starto mygtuką paspaudėme tik rugpjūtį. Nuo tada turėjome labai mažai laiko...
Kaip jums pavyko taip greitai surinkti žaidėjų iš kelių šalių?
Taip, mes turime nemažai žaidėjų iš skirtingų šalių, esame labiausiai tarptautinė komanda lygoje. Kitos joje žaidžiančios šalys turi gilias ledo ritulio tradicijas, o jų klubuose yra tam tikras žaidėjų skaičius, kurį komandos gali pasirinkti savose rinkose. Šiuo klausimu mes turime bėdą...
Bet kaip galima taip greitai surinkti žaidėjus iš įvairių Europos vietų?
Mūsų kolektyve yra žmonių, tikrai puikiai išmanančių ledo ritulį. Mes turime agentą, kuris darbuojasi su žaidėjais. Mūsų treneris Dmitrijus Medvedevas taip pat daug apie juos žino. Be to, juk darėme atranką, išbandėme suvažiavusiuosius, tikrinome jų galimybes, žiūrėjome, ar jie tinka komandai. Aišku, geriausi žaidėjai jau turėjo sutartis su kitais klubais ir mums reikėjo rinkis iš likusiųjų.
Užsiminėte, kad „Baltica“ idėja gimė prieš pusantrų metų. Bet prieš pusantrų metų idėją sukurti KHL klubą Vilniuje buvo įvardijęs tuometis Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo vadovas Antonas Treušnikovas.
Aš pažįstu tą žmogų, esu girdėjęs apie „Vėtros“ planus, bet šie du projektai niekaip nesusiję. Visą laiką gyvenime taip būna: yra šnekančių ir yra darančių. Mes tikrai neturime nieko bendra. Tas projektas neišvydo dienos šviesos. Buvo kalbėta apie komandą, žaidžiančią pačioje KHL, mes taip pat apie tai svarstome, tačiau kol kas turime tik komandą jaunimo lygoje.
Iš kur „Baltica“ pinigai? Vietiniai rėmėjai, užsieniečiai?
Mūsų akcininkai – Lietuvos ir Rusijos piliečiai. Komanda žaidžia lygoje, kuriai Lietuva – mažiausia rinka. Todėl natūralu, kad dirbame įvairiomis kryptimis. Kad ir dabar, kurdami rinkodarą Lietuvos padangėje, populiariname šį sportą ir jau sudarome sutarčių ir gauname lietuviškų rėmėjų pinigų.
Kaip rinkotės pavadinimą? Kodėl sugalvojote būtent „Baltica“?
„Baltica“ – tarptautinis pavadinimas. Lotynų kalba reiškiantis tam tikrą regioną, kuriame mes įsikūrę, gyvename. Mums atrodė, kad tai – geriausias pavadinimas, kurį galėtume panaudoti. Mes žaidžiame ne vienoje rinkoje, tad lietuviškas pavadinimas nebūtų labai daug pasakęs. Šiuo atveju „Baltica“ nurodo regioną.
Labiausiai taikėtės prie Rytų gyventojų? Ne paslaptis, kad Rusijai Lietuva siejasi su „Baltika, Pribaltika“...
Taip, didžioji rinkos dalis – Rytų Europa. Bet ir MHL, ir KHL plečiasi, tad aš manau, kad, praėjus vieniems ar keleriems metams, turėsime nemažai Europos šalių, žaidžiančių šioje lygoje. Juk šiuo metu tai – stipriausia ledo ritulio rinka.
Kada manote pradėti žaisti ne jaunimo lygoje, o pačioje KHL?
Jaunimo lygoje mes žaisime visą laiką. O KHL – planuojame arba po metų, arba po dvejų. KHL reikia labai didelio finansavimo. Tam reikia labai didelio biudžeto, kol nebūsime tikri, kad jį turėsime, tikrai nespausime starto mygtuko.
Kaip aš suprantu KHL nežais ta pati komanda, kuri žaidžia MHL?
Negali žaisti ta pati komanda. Nebent komandos naudosis ta pačia baze. Galbūt tiek vienos, tiek kitos komandos administracija bus panaši. Bet apskritai tai bus visiškai skirtingos komandos su visiškai kitais pavadinimais. To reikia pagal lygos reglamentą.
Kiek žiūrovų susirenka į „Baltica“ rungtynes?
Renkasi jau apie 1 000 žiūrovų. O tai – labai geras rezultatas, nes iki tol, jeigu nekalbėtume apie pasaulio čempionatą, į ledo ritulio varžybas žmonės Lietuvoje neidavo. Netgi krepšinis čia ne visada renka pilnas sales. Mūsų laukia dar ilgas darbo su žiūrovais kelias, bet dabartiniai rezultatai džiugina.
Iki mums susikuriant, Lietuvoje buvo ledo ritulio aistruolių, bet jie neturėjo, ką žiūrėti. Mes pritraukiame ir naujų žmonių, kurie ateina, pamato ir užsikabina.
Po metų, kai turėsite KHL lygmens komandą, ar bent vienas lietuvis turės galimybių žaisti joje?
Kol kas susiduriame su bėda – Lietuvos ledo ritulininkų lygiu. Dabartinėje komandoje iš pradžių turėjome devynis lietuvius, dabar liko mažiau. Bet ir jie nėra pagrindiniai komandos žaidėjai. Mes esame suinteresuoti, kad lietuvių žaidimo lygis augtų. Jaunimas dabar mato, kad atsirado „Baltica“, o su ja – galimybė žaisti aukštu lygiu, yra dėl ko stengtis ir tobulėti.
Ar galite tvirtai pasakyti, kad dabartinė „Baltica“ – stipriausia komanda Lietuvoje?
Aš manau, kad ji – stipriausia. Mes tikrai esame ta komanda, kuri deda didžiausias pastangas, turi geriausias sąlygas, geriausius specialistus – esame pati profesionaliausia komanda. O lyginti vyrų ir jaunimo komandas nėra labai etiška.
Laukti kokio nors santykių išsiaiškinimo su Elektrėnų „Energija“ ledo ritulio aikštelėje neverta?
Mes neatsisakome įvairių rungtynių. O su „Energija“? Manau, kad kada nors bus įmanoma sužaisti ir su jais. Dabar koncentruojamės į jaunimo lygą, bet tada, kai jau būsime viską nuveikę tenai, galėsime pažiūrėti, kokių šou elementų galime įtraukti.
Žaidėjai
„Baltica“ žaidžia šie Lietuvos ledo ritulininkai:
Andrejus Burakovas, Aimas Fiščevas, Artūras Rybakovas, Edgaras Rybakovas, Justas Steponaitis, Dovydas Streckis, Andrejus Židkovas.
Komanda sudaryta iš penkių šalių žaidėjų:
Lietuvos (7), Rusijos (7), Slovakijos (6), Danijos (1), Lenkijos (1).
Pripažinimas
„Baltica“ atstovė ryšiams su visuomene Alisa Bulybenko dalyvavo Maskvoje surengtoje MHL ir KHL klubų konferencijoje, kur pristatė savo veiklą populiarinant klubą. „Baltica“ darbas šia linkme buvo pripažintas pavyzdiniu.
Vilniaus klubo vartininkas lenkas Nikiforas Szczerba buvo pripažintas MHL B diviziono geriausiu lapkričio mėnesio vartininku.
Permainos
Gruodžio 8 d. klubas pranešė, kad netrukus keisis „Baltica“ prezidentas. Anot pranešimo, Benediktas Vanagas nusprendė daugiau dėmesio skirti lenktynininko karjerai, tad dėl laiko stokos traukiasi iš ledo ritulio klubo veiklos.
Naujasis „Baltica“ prezidentas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos.
Antroje pagal pajėgumą MHL pakopoje rungtyniaujanti „Baltica“ – turbūt labiausiai daugiatautė sporto komanda Lietuvoje. Joje žaidžia penkių šalių ledo ritulininkai. Iš 22 žaidėjų, atstovaujančių Vilniaus komandai, tik septyni – Lietuvos sportininkai.
Anot netrukus postą paliksiančio „Baltica“ prezidento Benedikto Vanago, mūsų šalyje trūksta gerų ledo ritulininkų. Tad jo klubas orientuotas ne tik į Lietuvą. Net klubo pavadinimas yra tarptautinis, tinkamas Rytų Europai. „Baltica“ interneto puslapis taip pat daugiakalbis – lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, o tai Lietuvoje nėra įprasta.
MHL – antrosios pagal pajėgumą pasaulyje Žemyninės ledo ritulio lygos (KHL) antrinė jaunimo lyga. Ją įkūrė Rusijos ledo ritulio federacija, KHL ir 20 šios lygos klubų.
MHL suskirstyta į du skirtingo pajėgumo divizionus. „Baltica“ rungtyniauja B divizione. Jame dalyvauja 19 komandų, suskirstytų į tris pogrupius: Vakarų, Centro ir Rytų.
B divizione žaidžia komandos iš keturių šalių. 15 ekipų atstovauja Rusijai, dvi – Latvijai, po vieną – Kazachstanui ir Lietuvai.
Benediktai, kaip dabar įvertintumėte komandos rezultatus? „Baltica“ – pirmojoje vietoje ir daugiau iš jos tikėtis buvo neįmanoma?
Natūralu, kai kuri projektą, sieki geriausių įmanomų rezultatų. Aišku, suvoki, kad esi naujokas: komanda neturi istorijos, nėra susižaidusi. Tad suprantama, kad rezultatai galėjo būti ir prastesni. Todėl tai, kas pasiekta šiuo metu, mus džiugina. Tiesa, pralaimėjome trejas pastarąsias rungtynes ir tai – tam tikras signalas, kad turime dar labiau pasistengti.
Šiemet susikūrę jūs buvote sporto visuomenei kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Taip, mes daug nekalbėjome, o priėmėme sprendimą ir pradėjome daryti. Kai buvo laikas, tada ir išėjome į visuomenę. Kadangi prieš tai nedarėme paruošiamojo darbo, neskelbėme – štai mes tuoj turėsime komandą, todėl ir atrodo, kad komanda atsirado gana netikėtai.
Pirmąją treniruotę rengėme, rodos, rugpjūčio 7 dieną. Ir tai buvo lygiai mėnuo prieš pirmąsias rungtynes. Mes tikrai turėjome labai mažai laiko viską sukomplektuoti. Pasisekė, kad surinkome gerai motyvuotą komandą, kuri iš karto stengėsi dirbti maksimaliai. O šiaip patį projektą rengėme pusantrų metų. Vis dėlto nebuvo visiškai išspręsti finansavimo klausimai. Todėl starto mygtuką paspaudėme tik rugpjūtį. Nuo tada turėjome labai mažai laiko...
Kaip jums pavyko taip greitai surinkti žaidėjų iš kelių šalių?
Taip, mes turime nemažai žaidėjų iš skirtingų šalių, esame labiausiai tarptautinė komanda lygoje. Kitos joje žaidžiančios šalys turi gilias ledo ritulio tradicijas, o jų klubuose yra tam tikras žaidėjų skaičius, kurį komandos gali pasirinkti savose rinkose. Šiuo klausimu mes turime bėdą...
Bet kaip galima taip greitai surinkti žaidėjus iš įvairių Europos vietų?
Mūsų kolektyve yra žmonių, tikrai puikiai išmanančių ledo ritulį. Mes turime agentą, kuris darbuojasi su žaidėjais. Mūsų treneris Dmitrijus Medvedevas taip pat daug apie juos žino. Be to, juk darėme atranką, išbandėme suvažiavusiuosius, tikrinome jų galimybes, žiūrėjome, ar jie tinka komandai. Aišku, geriausi žaidėjai jau turėjo sutartis su kitais klubais ir mums reikėjo rinkis iš likusiųjų.
Užsiminėte, kad „Baltica“ idėja gimė prieš pusantrų metų. Bet prieš pusantrų metų idėją sukurti KHL klubą Vilniuje buvo įvardijęs tuometis Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo vadovas Antonas Treušnikovas.
Aš pažįstu tą žmogų, esu girdėjęs apie „Vėtros“ planus, bet šie du projektai niekaip nesusiję. Visą laiką gyvenime taip būna: yra šnekančių ir yra darančių. Mes tikrai neturime nieko bendra. Tas projektas neišvydo dienos šviesos. Buvo kalbėta apie komandą, žaidžiančią pačioje KHL, mes taip pat apie tai svarstome, tačiau kol kas turime tik komandą jaunimo lygoje.
Iš kur „Baltica“ pinigai? Vietiniai rėmėjai, užsieniečiai?
Mūsų akcininkai – Lietuvos ir Rusijos piliečiai. Komanda žaidžia lygoje, kuriai Lietuva – mažiausia rinka. Todėl natūralu, kad dirbame įvairiomis kryptimis. Kad ir dabar, kurdami rinkodarą Lietuvos padangėje, populiariname šį sportą ir jau sudarome sutarčių ir gauname lietuviškų rėmėjų pinigų.
Kaip rinkotės pavadinimą? Kodėl sugalvojote būtent „Baltica“?
„Baltica“ – tarptautinis pavadinimas. Lotynų kalba reiškiantis tam tikrą regioną, kuriame mes įsikūrę, gyvename. Mums atrodė, kad tai – geriausias pavadinimas, kurį galėtume panaudoti. Mes žaidžiame ne vienoje rinkoje, tad lietuviškas pavadinimas nebūtų labai daug pasakęs. Šiuo atveju „Baltica“ nurodo regioną.
Labiausiai taikėtės prie Rytų gyventojų? Ne paslaptis, kad Rusijai Lietuva siejasi su „Baltika, Pribaltika“...
Taip, didžioji rinkos dalis – Rytų Europa. Bet ir MHL, ir KHL plečiasi, tad aš manau, kad, praėjus vieniems ar keleriems metams, turėsime nemažai Europos šalių, žaidžiančių šioje lygoje. Juk šiuo metu tai – stipriausia ledo ritulio rinka.
Kada manote pradėti žaisti ne jaunimo lygoje, o pačioje KHL?
Jaunimo lygoje mes žaisime visą laiką. O KHL – planuojame arba po metų, arba po dvejų. KHL reikia labai didelio finansavimo. Tam reikia labai didelio biudžeto, kol nebūsime tikri, kad jį turėsime, tikrai nespausime starto mygtuko.
Kaip aš suprantu KHL nežais ta pati komanda, kuri žaidžia MHL?
Negali žaisti ta pati komanda. Nebent komandos naudosis ta pačia baze. Galbūt tiek vienos, tiek kitos komandos administracija bus panaši. Bet apskritai tai bus visiškai skirtingos komandos su visiškai kitais pavadinimais. To reikia pagal lygos reglamentą.
Kiek žiūrovų susirenka į „Baltica“ rungtynes?
Renkasi jau apie 1 000 žiūrovų. O tai – labai geras rezultatas, nes iki tol, jeigu nekalbėtume apie pasaulio čempionatą, į ledo ritulio varžybas žmonės Lietuvoje neidavo. Netgi krepšinis čia ne visada renka pilnas sales. Mūsų laukia dar ilgas darbo su žiūrovais kelias, bet dabartiniai rezultatai džiugina.
Iki mums susikuriant, Lietuvoje buvo ledo ritulio aistruolių, bet jie neturėjo, ką žiūrėti. Mes pritraukiame ir naujų žmonių, kurie ateina, pamato ir užsikabina.
Po metų, kai turėsite KHL lygmens komandą, ar bent vienas lietuvis turės galimybių žaisti joje?
Kol kas susiduriame su bėda – Lietuvos ledo ritulininkų lygiu. Dabartinėje komandoje iš pradžių turėjome devynis lietuvius, dabar liko mažiau. Bet ir jie nėra pagrindiniai komandos žaidėjai. Mes esame suinteresuoti, kad lietuvių žaidimo lygis augtų. Jaunimas dabar mato, kad atsirado „Baltica“, o su ja – galimybė žaisti aukštu lygiu, yra dėl ko stengtis ir tobulėti.
Ar galite tvirtai pasakyti, kad dabartinė „Baltica“ – stipriausia komanda Lietuvoje?
Aš manau, kad ji – stipriausia. Mes tikrai esame ta komanda, kuri deda didžiausias pastangas, turi geriausias sąlygas, geriausius specialistus – esame pati profesionaliausia komanda. O lyginti vyrų ir jaunimo komandas nėra labai etiška.
Laukti kokio nors santykių išsiaiškinimo su Elektrėnų „Energija“ ledo ritulio aikštelėje neverta?
Mes neatsisakome įvairių rungtynių. O su „Energija“? Manau, kad kada nors bus įmanoma sužaisti ir su jais. Dabar koncentruojamės į jaunimo lygą, bet tada, kai jau būsime viską nuveikę tenai, galėsime pažiūrėti, kokių šou elementų galime įtraukti.
Žaidėjai
„Baltica“ žaidžia šie Lietuvos ledo ritulininkai:
Andrejus Burakovas, Aimas Fiščevas, Artūras Rybakovas, Edgaras Rybakovas, Justas Steponaitis, Dovydas Streckis, Andrejus Židkovas.
Komanda sudaryta iš penkių šalių žaidėjų:
Lietuvos (7), Rusijos (7), Slovakijos (6), Danijos (1), Lenkijos (1).
Pripažinimas
„Baltica“ atstovė ryšiams su visuomene Alisa Bulybenko dalyvavo Maskvoje surengtoje MHL ir KHL klubų konferencijoje, kur pristatė savo veiklą populiarinant klubą. „Baltica“ darbas šia linkme buvo pripažintas pavyzdiniu.
Vilniaus klubo vartininkas lenkas Nikiforas Szczerba buvo pripažintas MHL B diviziono geriausiu lapkričio mėnesio vartininku.
Permainos
Gruodžio 8 d. klubas pranešė, kad netrukus keisis „Baltica“ prezidentas. Anot pranešimo, Benediktas Vanagas nusprendė daugiau dėmesio skirti lenktynininko karjerai, tad dėl laiko stokos traukiasi iš ledo ritulio klubo veiklos.
Naujasis „Baltica“ prezidentas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos.