Treneris auksinėmis rankomis

A. Mikšys pats gamina treniruoklius, juos tobulina ir reguliuoja. Tokių treniruoklių Lietuvoje tėra trys. Vieną galima pamatyti Vilniaus „Žalgirio“ irklavimo bazėje, o du – Trakuose, kur treneris A. Mikšys dirba su savo auklėtiniu, Europos čempionu Mindaugu Griškoniu. Ir ne tik jie, bet ir visi Lietuvos irkluotojai, kuriems bet kuriuo paros metu leidžiama treniruokliais naudotis.

Su jais antrus metus dirba ir trenerio Vladislavo Sokolinskio auklėtiniai Saulius Ritteris bei Rolandas Maščinskas, šiemet iškovoję kelialapius į Londono olimpines žaidynes, jaunimas.

PROJEKTUOTOJAS. „Tuos treniruoklius tikrai būtų galima net užpatentuoti, nes niekur tokių nėra. Atvažiavę užsienio irkluotojai juos gerai įvertina, fotografuoja. Kai pamatai trenerio brėžinius, gali pagalvoti, kad juos darė aukšto lygio projektuotojas. Viskas atlikta pedantiškai, tvarkingai. Kartais treneris prie tų brėžinių prasėdi kiauras naktis. Braižo, skaičiuoja. Jis turi tikrai auksines rankas: ką bepaimtų, padaro be priekaištų. Jei kas sugenda, sulūžta, duokit Alfonsui Mikšiui – jis pataisys“, – apie trenerio talentą sako M. Griškonis.

Treniruoklių gamyba, jų tobulinimas – didelis Lietuvos nusipelniusio trenerio A. Mikšio pomėgis. Juos treneris vadina specialiais jėgos treniruokliais. Jie vienviečiai, o geriausias šiuo metu Lietuvos irkluotojas M. Griškonis treniruokliams davė trenerio vardą – „Alfa“. Dar yra ir specialus tandemo treniruoklis, pagamintas gerokai anksčiau, kurį sportininkai gali „irkluoti“ dviese.

„Greitai jėgai lavinti turime specialiai pagamintus skaldos pripildytus maišus, su kuriais sportininkai šuoliuoja. Tą skaldą supilame į paprasčiausią autobusiuko padangą. Prie treniruoklių turime specialias rankenas yriui pradėti ir baigti. Tai labai naudinga, lavinant bendrą galingą yrį“, – įsitikinęs A. Mikšys.



PRIPAŽINIMAS. Ir viskas šio prityrusio trenerio sugalvota, jo rankomis padaryta. Tik suvirinimo darbus „Žalgirio“ irklavimo bazėje anksčiau atliko garsaus baidarių ir kanojų irklavimo trenerio šviesaus atminimo Leonido Fedorenkos brolis. „Nepatingėjau nueiti ir į buvusią „Dinamo“ draugijos irklavimo bazę, susiradau senus, jau nenaudojamus, treniruoklius ir kai ką pritaikiau saviesiems“, – priduria auksinių rankų treneris.

Treniruoklius pamėgo ne tik prityrę irkluotojai, bet ir pradedantieji. Jie, užsidėję įvairius svorius, stiprina kojas, rankas, liemenį, nugarą. Treniruokliai per vieną dieną neatsirado. Apie juos SSRS rinktinės irkluotojai pirmą kartą išgirdo dar 1972-aisiais. Tada A. Mikšys buvo vienas SSRS irklavimo rinktinės trenerių, o jo treniruojama komanda, kurioje buvo net aštuoni Lietuvos irkluotojai, rengėsi Miuncheno olimpinėms žaidynėms.

Vieną treniruoklį mūsų treneris sumanė nusivežti į Tbilisį ir pasistatyti jį irklavimo bazėje. Pasisekimas buvo milžiniškas. Po kelių mėnesių kruopštaus darbo, kur nemažai prakaito buvo išlieta ir prie treniruoklių, vilnietės Angelės Kulikauskaitės vadovaujama keturvietė su vairininke laimėjo atrankos varžybas ir pateko į SSRS rinktinę. 1973 m. per pasaulio čempionatą Duisburge mūsų irkluotojos pelnė bronzos medalius.

A. Mikšio pagaminti treniruokliai buvo legalizuoti, o tuometis SSRS rinktinės vyriausiasis treneris Anatolijus Belenkovas jais rekomendavo naudotis visiems rinktinės irkluotojams. Tie treniruokliai dabar gerokai tobulesni, irkluotojams labiau prieinami.

„Vieną naują treniruoklį pagaminau prieš Pekino olimpines žaidynes, o dar vienas, pagamintas kiek anksčiau, kai buvo renovuojama žalgiriečių irklavimo bazė, kažkur dingo. Po to sulipdžiau ir antrą, ir trečią, nes matau, kad jų irkluotojams labai reikia. Daug ką sukuriu savo jėgomis ir džiaugiuosi, kad viską galime patys išbandyti ir daug ką naudingo išmokti“, – sako A. Mikšys.