Nugalėtojų taurę kėlė Lietuvos čempionai

Savaitgalį Vilniuje, Lietuvos Edukologijos universitete vyko tarptautinis tinklinio turnyras, skirtas olimpinio čempiono, buvusios geriausios visų laikų Lietuvos vyrų tinklinio komandos „Kuro aparatūra“ žaidėjo ir trenerio Vasilijaus Matuševo atminimui.

Turnyro nugalėtojais tapo Lietuvos čempionai Vilniaus "Flamingo-SM Tauras" ekipos tinklininkai, kurių gretose rungtyniauja legendinio tinklininko sūnus Denisas Matuševas. Jį paskutinių rungtynių pabaigoje aikštelėje simboliškai pakeitė sūnus Jutaka.
 
Dvikovoje dėl nugalėtojų taurės "Flamingo-SM Tauras" 3:2 nugalėjo šalies vicečempionę VGTU komandą, kurią treniruoja buvęs V.Matuševo mokinys ir „Kuro aparatūros“ žaidėjas Jonas Adomaitis.

Treti buvo svečiai iš Latvijos "Daugavpils" komanda, o ketvirtoje vietoje liko Varšuvos "Moswola" ekipa iš Lenkijos.

Turnyro uždaryme komandoms už gražų žaidimą dėkojo V.Matuševo žmona Galina, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas. 

Buvę „Kuro aparatūros“ žaidėjai ir Vilniaus miesto tinklininkai Galinai Matuševai padovanojo kelialapį į Druskininkų sanatoriją „Draugystė“.

V. Matuševas gimė 1945 m. Ignalinos r. Žagarynės kaime. 1952 m. kartu su tėvais persikėlė į Vilnių ir pradėjo lankyti tinklinio treniruotes pas trenerį Joną Švedą.
 

Baigęs 11 klasių išvyko tęsti mokslų į Ukrainą, Krivoj Rogo civilinės aviacijos technikos mokyklą. Tinklinį ten žaidė mėgėjiškai, o visą dėmesį skyrė fiziniam pasirengimui, stiprino šuolį. Baigęs civilinės aviacijos technikos mokyklą grįžo į Vilnių ir žaidė „Dinamo“ komandoje.
 

1967 m. IV SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos tinklinio rinktinė (daugiausia V.Matuševo pastangų dėka) 3:2 nugalėjo Ukrainos tinklininkus, kur žaidė 5 tarptautinės klasės sporto meistrai. Puikus V.Matuševo žaidimas (aukštas šuolis, kairiarankis) atkreipė daugelio SSRS meistrų komandų dėmesį. Iš daugelio pasiūlymų V.Matuševas pasirinko Charkovo „Lokomotiv“ komandos kvietimą, juolab kad Ukrainoje gyveno būsimoji žmona Galina (taip pat tinklininkė). Iš karto žaidė „Lokomotiv“ pagrindinėje sudėtyje.
 

1968 m. V. Matuševas buvo pakviestas į SSRS rinktinę ir dalyvavo Meksiko olimpiadoje, kur kartu su boksininku Danu Pozniaku tapo pirmaisiais olimpiniais čempionais iš Lietuvos.
 

1969 m. V. Matuševas su SSRS rinktine pasaulio taurės bronzos medalius Vokietijoje ir sidabro medalius 1970 m. Universiadoje Turine.
 

Nepaisant puikių pasiekimų Ukrainoje, V.Matuševą nuolatos traukė atgal į Vilnių, kur ir buvo kviečiamas vadovauti kuriamai „Kuro aparatūros“ komandai. Baigęs valstybinį Charkovo pedagoginį institutą, 1974 m. su šeima grįžo į Vilnių, tapo komandos „Kuro aparatūra“ žaidžiančiu treneriu ir užsibrėžė tikslą išvesti šią komandą į TSRS aukščiausią lygą. V.Matuševo vadovaujama „Kuro aparatūra“ palaipsniui tapo viena geriausių TSRS tinklinio komandų, išsiskirianti kombinaciniu žaidimu. Treneris labai pergyvendavo dėl pralaimėtų varžybų – nemiegodavo naktimis, ilgai analizuodamas pralaimėjimo priežastis.
 

1985 m. buvo paskirtas treniruoti TSRS jaunių rinktinę.
 

Iki pat netikėtos mirties 1989 m. V.Matuševas išliko atsidavęs tinkliniui, reiklus kitiems, o ypač sau.