Brolių stiprybė užkoduota genuose

„Brolių dvikova, brolis prieš brolį“, – aidėjo pranešėjo balsas Lietuvos galiūnų čempionate, kai aikštėje susitiko broliai Lalai – 29-erių Vytautas ir 25-erių Marius.

„Smagu su broliu rungtis, – juokėsi Marius. – Visada smagu jaunesniam įrodyti, kad gali aplenkti.“

KONKURENCIJA. Ažiotažas, keliamas prieš dvikovą, broliams kelia juoką. Vienas kito jie konkurentais nelaiko.

„Nėra tarp mūsų konkurencijos. Palaikome vienas kitą. Aš džiaugiuosi, kai jam sekasi, jis džiaugiasi, kai aš gerai pasirodau“, – kalbėjo Marius.

PRADŽIA. Iš Mažeikių kilę broliai sportuoja nuo vaikystės, o į galiūnų sportą pasuko kaip rankų lenkikai. Šiuo sportu užsiima dažnas mažeikiškis.

„Su broliu išbandėme, ko gero, visas sporto šakas, pradedant stalo tenisu, baigiant futbolu. Nuo vaikystės visą energiją skyrėme sportui, todėl ir eibių mažiau krėtėme nei mūsų bendraamžiai“, – prisiminė Vytautas.'

Vytautas, prieš septynerius metus pradėjęs skinti laurus galiūnų varžybose, į šį sportą įtraukė ir Marių.

„Treniravausi ne tik kaip rankų lenkikas. Dirbau su didesniais svoriais, treniravau ir kojas, ir pečius, todėl man pasiūlė dalyvauti Lietuvos jaunimo galiūnų čempionate. Tada visai nesiruošęs nuo nugalėtojo atsilikau 1,5 taško ir užėmiau antrąją vietą.

Kitais metais pasiruošiau ir nugalėjau, tada brolis užėmė ketvirtąją vietą, o kitais metais tapo čempionu. Taip, aš kaltas, kad brolis pradėjo galiūnų varžybose dalyvauti“, – juokėsi Vytautas.

Nepaisant to, kad turi sukaupęs daugiau patirties ir iškovojęs daugiau pergalių, Vytautas broliui patarimų nežarsto.
„Čia toks sportas, kur per daug nepatarsi, nes kiekvienas žmogus skirtingas. Kai kurie pratimai, tinkantys man, gali visiškai netikti broliui. Jis turi surasti savo treniruočių ir poilsio būdą“, – sakė Vytautas.

PANAŠUMAI. Kad broliai panašūs ne tik išvaizda, bet ir fizinėmis savybėmis, įrodo ir rezultatai. V. ir M. Lalai Lietuvoje – vieni stipriausių svorio metimo į aukštį rungtyje.

„Visos rungtys mums – daugmaž to paties lygio. Tik tiek, kad brolis fiziškai stipresnis ir ketveriais metais vyresnis, aš dar turiu laiko pasivyti. Nė vienas nestovėsime vietoje, tikrai nebus taip, kad paliksime sportą ir gyvensime paprastą, ramų gyvenimą. Mūsų gyvenimas – sportas. Neapsistosime ties šiuo lygiu. Sieksime geriausio rezultato, mūsų tikslai – maksimalūs“, – sakė M. Lalas.



ŠEIMA. Prie didžiulio brolių potraukio sportui nemažai prisidėjo genai. Sportininkų tėvas dalyvaudavo mėgėjų galiūnų varžybose.

Keturių vaikų šeimoje užaugę broliai pripažįsta, kad konfliktų neišvengta, tačiau dabar džiaugiasi, kad visa šeima puikiai sutaria.

„Kaip ir kiekvienoje šeimoje, būdavo nesutarimų. Turime vyresnę seserį, tai mes trise ir bardavomės. Dabar labai puikiai sutariame. Dar turime 16 metų brolį, jis jau pradėjo sportuoti, tikimės, kad paseks brolių pėdomis“, – sakė V. Lalas.

AIRIJA. Anksčiau kartu treniruotes lankiusius brolius dabar skiria nemenkas atstumas, mat jau šešerius metus Vytautas kartu su žmona gyvena Airijoje. Į Lietuvą galiūnas grįžta prieš varžybas ir per atostogas.

„Šiuo metu turiu nemažai tarptautinių varžybų, todėl man iš Airijos net patogiau visur keliauti. Štai, kai su Žydrūnu Savicku ir Vidu Blekaičiu keliavome į JAV vykusį pasaulio čempionatą, jie iš Lietuvos skrido į Vokietiją, o tik paskui į JAV, o man iš Dublino buvo tiesioginis skrydis.

Ir sąlygas sportuoti turiu neblogas. Daug dirbu treniruoklių salėje, varžyboms ruošiuosi vietinio koledžo aikštelėje, ten esu susivežęs svorius ir treniruojuosi“, – pasakojo Vytautas.

 Marius kartu su žmona ir vienų metukų sūnumi apsistojo Lietuvos uostamiestyje – Klaipėdoje.

„Esu susirinkęs pagrindinį inventorių, nes važiuoti į Birštoną – per didelis atstumas. Žinoma, būtų geriau, jei to inventoriaus būtų daugiau, bet yra kaip yra. Kasmet jo daugėja. Turiu lagaminus, rąstą, akmenį, neseniai naščius pasidariau ir imituoju rungtis“, – sakė Marius.

SEZONAS. Pasibaigęs galiūnų sezonas broliams buvo skirtingas. Marius Lietuvos galiūnų čempionate užėmė penktąją vietą, o Vytautas buvo antras, į priekį užleidęs tik titulą apgynusį Ž. Savicką. V. Lalas kartu su V. Blekaičiu ir Ž. Savicku dalyvavo ir pasaulio galiūnų čempionate JAV, kurio finale užėmė 6–7 vietą.

„Sezonas man buvo banguotas. Buvo dienų, kai geriau sekėsi, buvo, kai prasčiau. Bet esu patenkintas, nes laiko ruoštis nelabai turėjau, todėl, manau, pasirodžiau neblogai“, – sakė M. Lalas.

O Vytautas savo sezoną įvertino dviprasmiškai: „Lietuvos čempionate antroji vieta – geras laimėjimas, nes Žydrūnas buvo puikios formos. Pasaulio čempionato finale galėjau pasirodyti ir geriau. Matyt, pritrūko patirties. Varžybos ten vyksta dvi savaites, reikia tolygiai paskirstyti jėgas. Pernai nepatekau į finalinį etapą, todėl šiemet mano tikslas buvo prasibrauti tarp dešimties stipriausiųjų, o finale jau norėjau būti penketuke. Tikiuosi, kitais metais pasiseks geriau.“

Retai susitinkančių brolių kalbos nesisuka tik apie sportą. Treniruočių ir varžybų rezultatus jie aptaria telefonu.

„Brolis – mano geriausias draugas, todėl kalbame apie viską: šeimą, draugus, gyvenimą, sportą“, – sakė Marius.
Retai susitinkančių brolių kalbos nesisuka tik apie sportą. Treniruočių ir varžybų rezultatus jie aptaria telefonu. „Brolis – mano geriausias draugas, todėl kalbame apie viską: šeimą, draugus, gyvenimą, sportą“, – sakė Marius.
Vytautas ir Marius Lalai vienas kito nelaiko konkurentais.