Sulipdė olimpinę dvivietę

Šiemet Slovėnijoje per pasaulio irklavimo čempionatą porinių dviviečių valčių klasėje dešimtąją vietą užėmę Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas pelnė kelialapius į Londono olimpines žaidynes. Tai – pirmieji trenerio Vladislavo Sokolinskio auklėtiniai, tapę olimpiečiais.

Apie 40 metų irklavimo treneriu dirbantis V. Sokolinskis išugdė daug didelio meistriškumo irkluotojų: Virginijų Inokaitį, Kęstutį Babarską, Kęstutį Bartkų, Valdą Vilkelį, Algį Blažonį, Algį Mačiulį, Sigitą Klerauską ir kitus. Ne vienas jo mokinių dabar sėkmingai dirba treneriais ir ugdo būsimus čempionus.

Kaip sako pats V. Sokolinskis, jis – iki kaulų smegenų trakiškis. Todėl savo gyvenimą ir susiejo su irklavimu. Buvo geras vienvietininkas, kelis kartus tapo Lietuvos čempionu, atstovavo šaliai SSRS tautų spartakiadose. Irklavimo įgūdžių jį mokė šviesaus atminimo Jonas Povilionis.

Kaip jums kilo mintis susodinti abu irkluotojus į porinę dvivietę? – paklausėme V. Sokolinskio.
O! Tai ilga istorija. Trakuose buvau surinkęs irkluotojų grupelę. Ją treniravau ir dar dirbau mokytoju vidurinėje mokykloje. Dideles viltis siejau su Sigitu Klerausku, dukart pasaulio jaunių ir jaunimo vicečempionu, su Mykolu Masilioniu, šiemet per pasaulio iki 23 metų čempionatą užėmusiu ketvirtąją vietą.

Tačiau taip jau likimas lėmė, kad mano grupėje atsidūrė S. Ritteris ir R. Maščinskas. Sauliaus mama – buvusi irkluotoja, trenerio Eugenijaus Vaitkevičiaus grupėje irklavo aštuonvietę. Sūnus, matyt, paveldėjo mamos genus. Jis taip pat pradėjo irkluoti, pirmųjų irklavimo įgūdžių jį mokė vilnietė trenerė Aldona Tamulevičienė.

Sauliaus tėvams išvažiavus padirbėti užsienyje, sportininkas atsidūrė Trakų perspektyvioje grupėje, kur jį treniravo Algis Mačiulis, o vėliau – Vytautas Milius ir Alfonsas Mikšys. Stebėjau, kaip irkluoja šis puikių fizinių duomenų vaikinas, ir pastebėjau jo irklavimo technikos klaidų.

Dar ir šiandien nesu visiškai patenkintas Sauliaus irklavimo technika, ją reikėtų nemažai tobulinti. 2009 m. per pasaulio jaunimo čempionatą jis irklavo porinę keturvietę, tačiau įgula pasirodė ne itin sėkmingai. Saulius, matyt, nepritapo prie komandos ir buvo išsodintas iš valties.

Vaikinui tai buvo didelis smūgis. Aš tuo metu buvau grįžęs iš pasaulio jaunių čempionato, kur R. Maščinskas su Ernestu Žarskiu irklavo dvivietę valtį be vairininko ir kovojo dėl teisės dalyvauti pasaulio pirmosiose olimpinėse žaidynėse. Rolandas taip pat nebuvo patenkintas savo pasiektais rezultatais čempionate.

Prie manęs priėjo S. Ritteris ir sako: „Treneri, darykit ką nors...“ Tada sezonas jau ėjo į pabaigą, buvo likusios vos trys savaitės iki Europos čempionato. Sauliui ir sakau: „Nepatenkintas ir Rolandas – pabandykite kartu irkluoti dvivietę.“ Rolandą anksčiau tobulino Prienų treneris Petras Albertavičius, tačiau jis, neturėdamas gerų treniruočių sąlygų, patikėjo man toliau vesti jį meistriškumo laipteliais. Sutikau. 2009 m. Rolandas atvažiavo mokytis į Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos devintą klasę.



Ar irkluotojai įsiklausė į jūsų žodžius?
Taip, bet man nematant. Vaikinai nutarė irkluoti porinę dvivietę. Jiems pasiūliau geriau irkluoti dvivietę be vairininko, nes tą sezoną jie daugiausia irklavo bevairę valtį. Per tris savaites buvo neįmanoma ką nors pakeisti. Kad gautų stipendiją, jiems iškėliau užduotį per Europos čempionatą patekti į aštuntuką. Vaikinai ją įvykdė, tuomet ir prasidėjo lengvesnis gyvenimas.

2010 m. iškilo dilema, nes R. Maščinskui reikėjo startuoti pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre, kur jis, irkluodamas vienvietę, tapo čempionu. O reikėjo sudaryti ir labai kaprizingos porinės dvivietės valties komandą. Irkluodami tokio tipo valtis, irkluotojai turi susiirkluoti ir pasiekti ypač gerą techniką. Vyrai po truputį pradėjo tobulėti ir per pasaulio čempionatą (iki 23 m.) pelnė bronzos medalius.

Ar nenustebote, kad ambicingieji jūsų mokiniai pelnė kelialapį į Londono olimpines žaidynes?
Tikrai ne. Jau per Pasaulio taurės pirmo etapo varžybas, kai vaikinai irklavo finale ir užėmė šeštąją vietą, mačiau, kad tai – neeilinių gebėjimų irkluotojai.

Vienas gyvena Vilniuje, o kitas – Trakuose, kaip jie kartu irkluoja?
R. Maščinskas šiemet baigė gimnaziją ir įstojo studijuoti į Mykolo Romerio universitetą (MRU), sėkmingai išlaikė pirmąją sesiją. Jo porininkas S. Ritteris taip pat mokosi MRU antrame kurse.

Saulius gyvena Trakuose, o Rolandas – Vilniuje, Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. Po Singapūro olimpinių jaunimo žaidynių Rolandui tėvai nupirko mašiną ir dabar jis važinėja treniruotis į Trakus. Po trumpo poilsio Druskininkuose nuo lapkričio 1-osios Trakuose prasidės treniruočių stovykla, rengsimės olimpinėms žaidynėms. Gruodžio 1–20 d. Šveicarijoje vyks bendro fizinio pasirengimo treniruočių stovykla, daug slidinėsime.

Kokius tikslus savo mokiniams kelsite per Londono olimpines žaidynes?
Tikiuosi, kad mokiniai gali patekti į finalą ir kovoti dėl šeštos–devintos vietų. Sportininkai dar nėra kaip reikiant susiirklavę. 23-ejų Sauliui reikia tobulinti savo irklavimo techniką, o 19-mečiam Rolandui stiprėti fiziškai, labiau subręsti. Jie abu panašių fizinių duomenų, dvimetriniai, valtyje vienas kitą puikiai papildo.

Valties yrininkas – Rolandas, o Saulius jam sėdi už nugaros ir palaiko komandos draugo siūlomą tempą. Abu yra daugmaž vienodo pajėgumo. Tarpusavyje jie labai gražiai sutaria ir vandenyje, ir ant kranto. Vienas kitą gerbia, o tai labai svarbu.

Faktai
* Startuoti Londono olimpinėse žaidynėse teisę jau iškovojo vienvietininkai Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis bei porinės dvivietės įgula Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris.
* Kitais metais galimybių pelnyti kelialapius dar turi porinę dvivietę irkluojančios merginos Lina Šaltytė ir Milda Valčiukaitė bei porinę keturvietę irkluojančių vaikinų komanda (dar komplektuojama). Aiškūs tik du irkluotojai – Mykolas Masilionis ir Gytis Ruzgys, o kiti sportininkai paaiškės po atrankos varžybų.