Svarbiausios varžybos - ir Lietuvoje, ir svetur

Kūno kultūros ir sporto departamente per Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos posėdį buvo išklausytas KKSD generalinio direktoriaus Klemenso Rimšelio pranešimas apie Vyriausybės 2012-2014 m. strateginio veiklos planą, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojo Einiaus Petkaus pranešimas apie pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms, Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktoriaus Mindaugo Špoko ataskaita apie Lietuvoje organizuotą Europos vyrų krepšinio čempionatą. 

 

Kalbėta apie 2012-2013 m. Lietuvoje įvyksiančius tarptautinius sporto renginius. Buvo pritarta organizuoti 2013 m. Vilniuje pasaulio kyokušin karatė, Kaune - pasaulio akrobatinio skraidymo ir  Klaipėdoje - Europos sunkiosios atletikos jaunių čempionatus. Dabar bus teikiamos paraiškos, jog Lietuva gautų teisę juos rengti. 

 

Išklausyta informacija apie kitais metais Panevėžyje įvyksiantį Europos dviračių treko čempionatą Panevėžyje, o Trakuose – pasaulio jaunių irklavimo čempionatą ir 2013 m Trakuose įvyksiantį pasaulio jaunimo irklavimo čempionatą, taip pat apie 2012 m. Šiaulių regione organizuojamas penktąsias pasaulio sportas visiems (TAFISA) žaidynes. 

 

Po pietų įvyko spaudos konferencija, kurioje kalbėta apie pačius aktualiausius šiandienos sporto klausimus. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis Europos vyrų krepšinio čempionato sėkmingą organizavimą pavadino „Lietuvos sėkmės istorija“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė ir Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus. 

 

KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis žurnalistus supažindino su 2012 m. strateginiu sporto planu. Patys svarbiausi  sporto renginiai - Londono olimpinės ir Parolimpinės žaidynės, TAFISA žaidynės bei Lietuvoje įvyksiantys pasaulio ir Europos čempionatai. 2013 m. Klaipėdoje vyks ir V pasaulio lietuvių sporto žaidynės, taip pat Europos iki 19 m. futbolo čempionatas. 

 

„Be abejonės,  2013-ieji metai mums bus labai svarbūs ne tik sporto renginiais, bet ir tuo, kad Lietuva bus pirmininkaujanti Europos Sąjungos šalis“, - sakė K. Rimšelis. Žurnalistus labiausiai  domino pasirengimas Londono olimpinėms žaidynėms. Kaip teigė Vidaus reikalų ministras R. Palaitis, lyginant su 2011 metais, pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skirta 6 mln. Lt. daugiau. 

 

Šiuo metu olimpinius normatyvus jau įvykdė 33 sportininkas, o VRM ministras tikisi, kad dar 30 ar daugiau sportininkų paklus olimpiniai normatyvai. KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis teigė, kad olimpinės žaidynės – tai kiekvieno sportininko tikslas, kad prieš kiekvienas olimpines žaidynes didėja konkurencija, o po žaidynių jaučiasi tam tikras atsipalaidavimas, konkurencija mažėja, todėl daugėja medalių per pasaulio ir Europos čempionatus.   

 

„Tikiu, kad Londone mūsų sportininkai pelnys vienos ar kitos spalvos medalių“, - sakė K. Rimšelis. Jis didelis viltis sieja su dviračių treko ir šiuolaikinės penkiakovės meistrių, lengvaatlečių bei  krepšininkų pasirodymais, taip pat viliasi, kad apie 14 sportininkų kovos dėl 1-8 vietų. Pirmą sykį Lietuvos sporto istorijoje dėl patekimo į olimpines žaidynes kovoja tenisininkas Ričardas Berankis.

 

Tačiau sportininkų lauks perpus mažesnės valstybinės premijos: olimpiniam čempionui teks 200 tūkst. Lt., sidabro medalininkui – 100 tūkst. Lt., o bronzos medalininkui – 75 tūkst. Lt. 

  

Olimpiniais metais Lietuvoje rengiama nemažai tarptautinių varžybų, todėl žurnalistus domino, ar ne geriau būtų tų varžybų skaičių mažinti, o padidinti lėšas sportininkams, besirengiantiems olimpinėms žaidynėms. KKSD generalinis direktorius yra įsitikinęs, kad tos varžybos Lietuvoje, kurioje dalyvauja ir mūsų šalies sportininkai, yra reikalingos. Tai – irgi vienas iš pasirengimo etapų Londono olimpinėms žaidynėms. Reikia tiktai sugebėti efektyviai naudoti tam skiriamas lėšas ir gerai pasirengti čempionatams. 

 

„Nemanau, kad nustekenome olimpinį pasirengimą. Nuo 2009 m., kurie įvardijami kaip sunkmečio metai, dvigubai padidintos didelio meistriškumo sportininkų, siekiančių aukštų rezultatų, stipendijos. Atsižvelgiant į 2011 m. biudžeto asignavimus, didėjo olimpinių sporto šakų – sporto federacijų ir pačių sportininkų rengimosi - finansavimas. Kas praėjusioje  Nacionalinės kūno kultūros ir sporto taryboje buvo pristatyti kaip ketinimai, tai šioje taryboje tie ketinimai buvo realizuoti, neliko pažadais“, - kalbėjo K. Rimšelis. 

 

Pasak VRM ministro R. Palaičio, Kūno kultūros ir sporto departamentas įgyvendina vieną iš trijų programų, kuri vadinasi „Olimpinių rinktinių rengimas ir sportininkų sveikatos priežiūra“. 2011 m. asignavimas šitai programai buvo 15,8 mln. Lt, o 2012 m. numatoma skirti 22,1 mln. Lt. 
 

„Pinigai - toks dalykas, kad jų visada trūksta ir kuo jų daugiau bus, - tuo lengviau visi gyvensime. Dar yra kitas posakis, kad pinigai ant medžių neauga“, - sakė R. Palaitis. 

 

Pristatydamas KKSD strateginį veiklos planą, K. Rimšelis mato ateities perspektyvą. Numatyti Vingio stadiono rekonstrukcijos darbai Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono Kaune sutvarkymas. Nacionalinis stadionas su ES pagalba galėtų patekti į 2014-2020 m. Europos Sąjungos perspektyvą. Tiesa, ne vienas, o kartu su regioniniais sporto multi funkciniais centrais. „Tas darbas jau yra atliekamas ir, manau, bus vaisingas“, - įsitikinęs K. Rimšelis.

 

Apie kitais metais liepos 5-11 d. Šiauliuose įvyksiančias TAFISA sporto žaidynes, kurios kas ketveri metai vyksta nuo 1991 metų, supažindino Šiaulių savivaldybės vicemerė Daiva Matonienė. „Žaidynės – tai didelis įvykis ne tiktai Šiaulių regionui, bet ir visai Lietuvai. Šitas renginys – tai įvaizdžio formavimo dalis. Planuojama, kad suvažiuos apie 100 šalių atstovai. Žaidynių metu 27 Europos Sąjungos šalių aukščiausio lygio vietos valdžios atstovai dalyvaus ir konferencijoje, bus pasirašyta sporto visiems plėtojimo bendradarbiavimo sutartis“, - sakė Šiaulių vicemerė.

 

Žaidynių programoje – 23 sporto šakų varžybos, 5 neįgaliųjų sporto šakų varžybos, vyks masiniai ir parodomieji sporto renginiai. ES biudžete įtraukta ir TAFISA žaidynių finansavimo Lietuvoje eilutė ir, kaip sako, D. Matonienė, laimėtas mūšis, bet dar nelaimėtas karas. Konkurentai buvo penki kitų šalių projektai. Lietuva prašė 1 mln. eurų. 

 

TAFISA žaidynės skirtos mėgėjams, paprastiems žmonėms. „2014 m. perspektyvoje netgi tikėtina, kad bus fondai, kur sveikatingumo projektams Lietuva galėtų gauti finansavimą ir iš Europos Sąjungos“, - sakė K. Rimšelis.