| Laikraštis "Sportas" | 2011 m. spalio 16 d. 15:11 |
Žvilgsnis į sporto užkulisius
Į laikraščio "Sportas" klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law Firm“ partneris Laimonas Markauskas
Ar Lietuvos lygos gali riboti vienu metu aikštėje pasirodančių užsieniečių skaičių komandose, jei legionieriai yra iš Europos Sąjungos šalių?
Laisvo asmenų judėjimo principas Europos Sąjungoje sudaro prielaidas netaikyti jokių apribojimų ES šalių piliečiams dirbti bet kurioje ES valstybėje. Atitinkamai šis principas taikomas ir sportui, t. y. kvotos (ribojimai) galėtų būti nustatomi tik ne ES narių piliečiams (ypač aiškiai šis principas ryškus futbolo srityje).
Taigi prielaidų riboti žaidėjų – ES valstybių narių piliečių skaičių ES valstybių klubinėse komandose – nėra. Dėl šių priežasčių, pavyzdžiui, tarptautinius krepšinio ir futbolo klubų čempionatus reguliuojantys reglamentai paprastai nenustato limitų ES piliečiams.
Bet reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje kartais ši situacija interpretuojama kitaip, ir, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacija paprastai kasmet nustato žaidėjų, neturinčių Lietuvos pilietybės, limitą, neatsižvelgdama į tai, ar tokie žaidėjai yra Europos Sąjungos piliečiai, ar ne.
Ar tribūnose dėvėdami kaukes Europos krepšinio čempionato sirgaliai nepažeidė įstatymų? Juk lyg ir draudžiama masiniuose susibūrimuose slėpti veidus?
Draudimas slėpti veidus kaukėmis įtvirtintas susirinkimų įstatymo, tačiau šis įstatymas nėra taikomas pramoginiams (ir sporto) renginiams. Todėl pagrindinis reikalavimas sirgaliams arenose – nepažeisti viešosios tvarkos.
Vadinasi, krepšinio arenose dėvėdami kaukes ir taip palaikydami komandą sirgaliai nieko nepažeidė – žinoma, jeigu jų elgesys buvo adekvatus ir jie nepažeidė viešosios tvarkos.
Ar galima laikraštyje aprašyti jau mirusią sporto legendą, garsų sportininką ir paminėti, kad jis sirgo (gulėjo) ligoninėje, nesuderinus to su jo giminėmis?
Informacija apie asmens sveikatą priskiriama asmens privataus gyvenimo kategorijai. Civiliniame kodekse įtvirtintas bendras principas, kad informacija apie mirusio asmens sveikatą gali būti skelbiama tik jo artimiausių giminaičių – sutuoktinio, tėvų, vaikų sutikimu.
Tačiau, jeigu miręs asmuo yra iki mirties davęs sutikimą skelbti informaciją apie savo sveikatą ar pats buvo tokią informaciją viešai paskelbęs ar ta informacija anksčiau buvo paskelbta viešai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tada tokios informacijos paskelbimas turėtų būti leidžiamas.
Taip pat greičiausiai nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu net ir nesant tokio mirusio asmens artimųjų sutikimo būtų paskelbtas tik faktas, kad asmuo gulėjo ligoninėje, tačiau neviešinami kiti duomenys apie jo sveikatą.
Laisvo asmenų judėjimo principas Europos Sąjungoje sudaro prielaidas netaikyti jokių apribojimų ES šalių piliečiams dirbti bet kurioje ES valstybėje. Atitinkamai šis principas taikomas ir sportui, t. y. kvotos (ribojimai) galėtų būti nustatomi tik ne ES narių piliečiams (ypač aiškiai šis principas ryškus futbolo srityje).
Taigi prielaidų riboti žaidėjų – ES valstybių narių piliečių skaičių ES valstybių klubinėse komandose – nėra. Dėl šių priežasčių, pavyzdžiui, tarptautinius krepšinio ir futbolo klubų čempionatus reguliuojantys reglamentai paprastai nenustato limitų ES piliečiams.
Bet reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje kartais ši situacija interpretuojama kitaip, ir, pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio federacija paprastai kasmet nustato žaidėjų, neturinčių Lietuvos pilietybės, limitą, neatsižvelgdama į tai, ar tokie žaidėjai yra Europos Sąjungos piliečiai, ar ne.
Ar tribūnose dėvėdami kaukes Europos krepšinio čempionato sirgaliai nepažeidė įstatymų? Juk lyg ir draudžiama masiniuose susibūrimuose slėpti veidus?
Draudimas slėpti veidus kaukėmis įtvirtintas susirinkimų įstatymo, tačiau šis įstatymas nėra taikomas pramoginiams (ir sporto) renginiams. Todėl pagrindinis reikalavimas sirgaliams arenose – nepažeisti viešosios tvarkos.
Vadinasi, krepšinio arenose dėvėdami kaukes ir taip palaikydami komandą sirgaliai nieko nepažeidė – žinoma, jeigu jų elgesys buvo adekvatus ir jie nepažeidė viešosios tvarkos.
Ar galima laikraštyje aprašyti jau mirusią sporto legendą, garsų sportininką ir paminėti, kad jis sirgo (gulėjo) ligoninėje, nesuderinus to su jo giminėmis?
Informacija apie asmens sveikatą priskiriama asmens privataus gyvenimo kategorijai. Civiliniame kodekse įtvirtintas bendras principas, kad informacija apie mirusio asmens sveikatą gali būti skelbiama tik jo artimiausių giminaičių – sutuoktinio, tėvų, vaikų sutikimu.
Tačiau, jeigu miręs asmuo yra iki mirties davęs sutikimą skelbti informaciją apie savo sveikatą ar pats buvo tokią informaciją viešai paskelbęs ar ta informacija anksčiau buvo paskelbta viešai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tada tokios informacijos paskelbimas turėtų būti leidžiamas.
Taip pat greičiausiai nebūtų laikoma pažeidimu, jeigu net ir nesant tokio mirusio asmens artimųjų sutikimo būtų paskelbtas tik faktas, kad asmuo gulėjo ligoninėje, tačiau neviešinami kiti duomenys apie jo sveikatą.