Laikraštis "Sportas": po dar vienos rekonstrukcijos 2012 m. Vilniaus Liepkalnio gatvės stadione turėtų žaisti Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė
SIEKIAI. „Nors šis stadionas neseniai buvo rekonstruotas „Vėtros“ klubo, tačiau kai mes jį perėmėme, arena neatitiko dabartinių trečiosios kategorijos stadionams keliamų UEFA reikalavimų. Todėl stadionas jau netiktų UEFA organizuojamoms rungtynėms – tiek klubų, tiek rinktinės. Be to, niekam ne paslaptis, kokios supuvusios tribūnos. Jas bet kuriuo atveju reikėjo rekonstruoti. Apie stadiono patalpas galvojame kaip ir apie federacijos patalpas, o stadiono administracijos patalpos Lietuvos futbolo federacijai (LFF) buvo per mažos. Taip pat norime, kad stadione būtų dvi aikštės. Tam reikia daugiau persirengimo kambarių.
Stadione buvo tik dvi drabužinės. Supratome, kad norint kiek galima efektyviau išnaudoti plotą, reikia stadiono rekonstrukcijos“, – kalbėjo LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas Edvinas Eimontas.
Kelis mėnesius prieš tai derėjusis su banku „DnB Nord“, kuriam stadionas Liepkalnio gatvėje perėjo kaip užstatas dėl „Vėtros“ klubo skolų, LFF pastarąjį įsigijo pernai lapkritį. Atlikus dalinę rekonstrukciją, nuo šių metų rugsėjo į stadioną vėl grįžo futbolas. Jame žaidžia A lygos Vilniaus „Žalgirio“ komanda, futbolo mėgėjų ekipos.
Stadione, anksčiau turėjusio „Lokomotyvo“, vėliau – „Vėtros“ vardus, nuo kitų metų turėtų žaisti Lietuvos nacionalinė rinktinė.
Pirmiausia naujieji savininkai pasirūpino administracijos patalpomis ir aikšte. Pastate vyksta vidaus įrangos darbai, o aikštės danga jau pakeista dirbtine.
„Iš pradžių galvojome palikti natūralią dangą, – tvirtino E. Eimontas. – Sėdėjome ir skaičiavome. Turime stadioną su natūralios dangos aikšte – kam mes jį galime panaudoti? Rinktinei ir galbūt vienam dviem klubams. O Vilniuje trūksta aikščių, kuriose galėtų žaisti mėgėjų klubai, galima būtų rengti vaikų turnyrus, skirti masiniam futbolui. Negali jų įleisti į aikštę su natūralia danga. Jau nekalbant apie tai, kad natūralią dangą galime per metus turėti tik šešis mėnesius. Ir nutarėme, nesame tokie turtingi, kad išlaikytume natūralią aikštę. Buvo nuspręsta, kad dirbtinė danga – optimaliausias variantas, kad visi būtų patenkinti – ir Vilniaus klubai, ir rinktinė.“
AIKŠTĖ. Dirbtinė LFF stadiono danga pagaminta pagal naujausias technologijas. Paklaustas, kiek laiko ji turėtų tarnauti, LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas kalbą pradėjo nuo jos priežiūros. Anot jo, ne vien žolė, bet ir jos pakaitalai reikalauja dėmesio.
„Kuo intensyviau dirbtinę dangą naudoji, kuo daugiau ant jos žaidi, tuo intensyviau ją reikia prižiūrėti, – tvirtino E. Eimontas. – Dabar po aštuonių valandų užimtumo, vakare žmogus sėda į traktoriuką ir dar 2–3 valandas ją tvarko. Jeigu ją prižiūrėsi nuoširdžiai, net esant didelėms apkrovoms, ji susidėvės ne taip greitai. Nacionalinės futbolo akademijos stadiono Kaune danga vienu metu buvo aštuonerių metų senumo ir buvo puikiausia – fiziškai nesusidėvėjusi. Tik jaučiamas tam tikras „moralinis susidėvėjimas“. Čia panašiai, kaip pamatyti mieste puikiausios techninės būklės automobilį „Žiguliai“. Kaip ir kiekvienas gaminys, aikštės danga moraliai sensta, nes naujos dangos smarkiai tobulėja. Aš manau, kad reikia galvoti apie penkerius metus.“
Vis dėlto po penkerių ar daugiau metų LFF neteks vėl investuoti tiek pinigų, kiek dabar.
„Pakeisti dangą nereikia nei tiek pastangų, nei pinigų, kiek patiesti ją pirmą kartą. Suvyniojai seną, užklojai naują – tai visai kitokios investicijos nei tos, kurias mes šiemet į stadiono aikštę įdėjome“, – pasakojo Futbolo federacijos darbuotojas.
PINIGAI. Į projektą investuota apie 10 mln. litų. Tiesa, ne vien į dangą. Ir ne vien LFF pinigų. Tiksliau, dauguma šių pinigų atėjo iš Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA). Prieš pradedant stadiono tvarkymo darbus, LFF interneto svetainė teigė, kad UEFA programos „HatTrick“ komitetas pažadėjo projektui skirti 2,38 mln. eurų (apie 8 mln. litų).

E. Eimontas teigė, kad LFF iš stadiono uždirbti nenori. Aikštės nuoma mėgėjams valandai kainuoja 220 litų.
„Ir aikštės naudojimo grafikas jau užpildytas“, – tvirtino jis.
ŽIŪROVAI. Tribūnos atnaujintos kol kas ne visos. Tik didžiausioji, talpinanti 2 700 žmonių, ir nedidelis (vos per 200 kėdžių) sektoriukas už vartų. Po rekonstrukcijos į stadioną turėtų tilpti 5,5 tūkst. žiūrovų.
„Per kelerius metus vietų stadione skaičių žadame padidinti nuo 5,5 tūkst. iki 8 tūkst., kad atitiktume ketvirtąją UEFA kategoriją“, – kalbėjo LFF darbuotojas.
Pasak jo, toje vietoje galima įrengti ir talpesnę areną.
„Šiemet buvo atvažiavę UEFA stadionų konsultantai, apžiūrėjo visą mūsų plotą ir pasakė, kad į jį gali puikiausiai tilpti 15 tūkst. vietų stadionas“, – kalbėjo E. Eimontas.
Net automobilių stovėjimo aikštelių problema siauroje Liepkalnio gatvėje jam neatrodo baisi. Nors stovėjimo aikštelių trūkumu prie lietuviškų stadionų ne kartą skundėsi LFF vadovai.
„Vienintelė stovėjimo aikštelė turi būti skirta VIP’ui. Netoli stadiono yra geležinkelio, autobusų stotys – kokių dar stovėjimo aikštelių šalia jo reikia? Mus dėl tų aikštelių tarkuoja ne UEFA, o Lietuvos statybos techninio reglamento normos. Mes jų turime tiek, kad atitiktume UEFA ketvirtąją kategoriją“, – kalbėjo LFF generalinio direktoriaus pavaduotojas.
ŠEIMININKAI. Stadionas bus skirtas vien futbolui. Lengvosios atletikos bėgimo takų jame nėra. E. Eimontas sakė sunkiai įsivaizduojąs, kad futbolo dirbtinė aikštė tiktų žaisti žolės riedulį ar regbį.
„Turbūt regbio treniruotėms aikštė tiktų, bet tikrai nesakau, kad tai – universali arena. Tai – futbolo stadionas ir jo prioritetas – futbolo renginiai“, – kalbėjo LFF atstovas.
LFF stadionasAnkstesni pavadinimai: „Lokomotyvo“ stadionas, „Vėtros“ stadionas.
Dabartinė talpa – 2 920 žiūrovų.
Kitais metais planuojama talpa – 5,5 tūkst. žiūrovų.
Pastatytas 1958 m.
Rekonstruotas 2003–2004 m.
Rekonstrukcija palaipsniui buvo tęsiama ir vėliau. Buvo pristatyta dar viena tribūna, įrengta švieslentė.
Vėl rekonstruojamas nuo 2011 m. pavasario. Rekonstrukcijos numatoma pabaiga – 2012 m. pavasarį.
Grįžo namoŠį rugsėjį atidaryti rekonstruoti Tauragės „Vytauto“ ir Kupiškio miesto stadionai.
Tauragės stadione telpa 3 tūkst. žiūrovų. 500 vietų bus po stogu.
Jame žadama rengti ne tik futbolo, bet ir kitų sporto šakų varžybas.
Vietos „Tauras“ ilgą laiką buvo priverstas rungtyniauti tik kitų miestų stadionuose. Jis – paskutinis iš penkių A lygos komandų, kurį laiką šiemet dėl infrastruktūros problemų žaidusių namų mačus svetur, grįžo į savo miestą. Vėlyvą pavasarį be „Tauro“ „benamių“ A lygos klubų buvo dar keturi: Klaipėdos „Atlantas“, „Klaipėda“, „Kaunas“ ir Vilniaus „Žalgiris“.
Rekonstruotame Kupiškio stadione telpa tūkstantis žiūrovų. Įrengtas ir administracinis pastatas, bėgimo takai, krepšinio ir lauko teniso aikštelės, disko metimo sektorius.
Kupiškio „Narjantos“ futbolininkai rungtyniauja Utenos apskrities pirmenybėse (ketvirtoji Lietuvos futbolo pajėgumo pakopa).