| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. rugsėjo 29 d. 13:14 |
Pasaulio čempionatas – lyg žvalgyba
Laikraščiui "Sportas" A.Stanislovaitis pripažino, kad ir jis prieš pasaulio čempionatą neišvengė klaidų, bet joms ištaisyti iki olimpiados dar yra laiko
Per pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Tegu (Pietų Korėja) po ilgesnės pertraukos mūsų lengvaatlečiai medalių nepelnė. Tačiau, pasak Kūno kultūros akademijos Individualių sporto šakų katedros vedėjo, Senato pirmininko, profesoriaus, vienuolika metų vadovavusio Lietuvos lengvosios atletikos rinktinei Alekso Stanislovaičio, trys lengvaatlečiai pateko į finalinius aštuntukus, o to anksčiau nėra buvę.
„Nepelnėme medalio ir tai būtų galima traktuoti kaip mažytį žingsnelį atgal. Pasaulio čempionatas buvo savotiška žvalgyba prieš kitų metų Londono olimpines žaidynes. Visą laiką prisimenu, kai 2003 m. per pasaulio čempionatą Paryžiuje Austra Skujytė septynkovėje buvo dešimta, o po metų per Pekino olimpines žaidynes tapo vicečempione.
Puikiai atsimenu, ir kai 2007 m. Osakoje triskart pasaulio čempionu tapo amerikietis Tysonas Gay’us, o per Pekino olimpines žaidynes jis liko be medalio. Daug kas priklauso nuo to, kokio rango varžybos yra esminės ir pagrindinės. Žinoma, visur norisi būti pirmam, tačiau gyvenimas rodo, kad taip dažniausiai nebūna.
Yra olimpinis ciklas, kurio pagrindinės varžybos – olimpinės žaidynės, ir joms reikia rengtis kryptingai“, – sako A. Stanislovaitis.
Ar tai, kad mūsų du ėjikai, Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius, už taisyklių pažeidimus buvo diskvalifikuoti, o šuolininkas Povilas Mykolaitis visus tris kartus peržengė lentelę, reikėtų suprasti kaip tam tikrą signalą?
Reikėtų gilesnės analizės. Manau, kad, nuslūgus visoms pasaulio čempionato emocijoms, rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas tą ir padarys, bus visi taškai sudėlioti į vietas. Situacija, kai trys mūsų lengvaatlečiai tokio rango varžybose neužima jokios vietos, nėra gera.
P. Mykolaitis visus tris kartus lentelę peržengė minimaliai, kokius 2–3 centimetrus. Tačiau per šiemetinę universiadą Šenžene (Kinija) jis taip pat du kartus peržengė, o trečią kartą, atsispyręs toli nuo lentelės, nušoko 7,59 metro. Tačiau to rezultato nepakako, kad patektų į finalą. Treneriui Romualdui Petruškevičiui ir pačiam sportininkui į tai reikėtų atkreipti rimtą dėmesį.
Su didelėmis viltimis į pasaulio čempionatą išvyko vėl į septynkovę grįžusi A. Skujytė, ar esate patenkintas jos užimta aštuntąja vieta?
Jos pasirodymu esu patenkintas, tačiau neišvengėme klaidų. Šį sezoną Austra rungtyniavo penkeriose daugiakovės varžybose. Žiemą ji bandė jėgas dviejose penkiakovėse, tapo Lietuvos čempione ir Europos vicečempione, o vasarą septynkovės rungtyje bandė jėgas triskart.
Mūsų daugiakovininkei – ne 16–18 metų, po Europos komandinės taurės Portugalijoje ji pradėjo justi Achilo sausgyslės skausmus. Pradėjome vengti kai kurių rungčių, ir tai turėjo įtakos. Per keturias savaites sportininkė neatliko nė vieno šuolio į tolį, tik įsibėgėdavo.
Gydytojo Daliaus Barkausko pastangų dėka pavyko apgydyti koją. Austra buvo gerai pasirengusi čempionatui, tai parodė ir pirmosios dvi rungtys. 100 m barjerinio bėgimo distancijoje ji pasiekė visų laikų savo geriausią rezultatą (13,96), o į aukštį peršoko 1,86 metro. Tačiau po pietų mokinę buvo sunku atpažinti.
Ne pagal savo galimybes Austra įveikė 200 m distanciją, stūmė rutulį (buvo pasirengusi stumti gerokai per 17 m). Tie taškų dovanojimai varžovėms sportininkei neleido užimti dar aukštesnės vietos. Reikėjo į tolį nušokti 6,30 m, ir Austra būtų atsidūrusi šeštoje pozicijoje. Labai nedidelis skirtumas ir iki medalio. Žinome, kur padarėme klaidų, ir olimpiniais metais, manau, jų pavyks išvengti.
Čempionate dalyvavo dar vienas jūsų mokinys, Lietuvos 100 m rekordininkas Rytis Sakalauskas, tačiau jis bėgo gerokai lėčiau, nei gali. Kas atsitiko?
Rytis čempionate buvo 24-as, tačiau jam jokių pretenzijų neturiu. Jis turėjo labai didelį krūvį universiadoje: keturis kartus maksimaliai bėgo 100 m distanciją (10,38, 10,32, 10,23 ir 10,14), dar rungtyniavo estafečių 4 x 100 m varžybose. Iš universiados sportininkas vyko tiesiai į pasaulio čempionatą. Dar reikėjo bent vienos dienos normaliai atsigauti.
Pasaulio čempionate sėkmė truputį nusisuko nuo mano mokinio. Čempionate buvo naujovė: visi sprinteriai, nepasiekę A normatyvo, dalyvavo rytinėse kvalifikacijos varžybose. Iš jų 12 stipriausiųjų pateko į vakaro varžybas. Rytis debiutą čempionate pradėjo nuo antro etapo. Norint patekti į pusfinalį, reikėjo finišuoti pirmam–trečiam.
Tačiau Rytis pateko į stiprią bėgikų grupę, trys sportininkai nuotolį buvo įveikę greičiau nei per 10 sekundžių. Mokinys prieš vėją atbėgo trečias, ketvirtas (10,42), tačiau fotofinišas parodė, kad Rytis buvo lėtesnis dviem tūkstantosiomis sekundės. Jeigu jis būtų įveikęs šį etapą, kitame tikrai būtų nugalėjęs dar kelis bėgikus.
Pasaulio čempionate rungtyniavo net 20 sprinterių, kurie 100 m bėgo greičiau nei per 10 sek., o pačiame čempionate per visus etapus vos vienas vienintelis pasaulio čempionas nuotolį įveikė greičiau nei per 10 sekundžių. Visiems geriausiems pasaulio bėgikams nemažos įtakos turėjo oro sąlygos.
Neįprastą šeštąją vietą užėmė Virgilijus Alekna...
Po pasaulio čempionato jis dar kartą įrodė, kad yra vienas stipriausių planetos disko metikų, laimėjo Deimantinės lygos varžybas. Manyčiau, kad Tegu šis garsusis mūsų atletas pateko ant aklimatizacijos bangos. Kaip teigė sportininkas, jo paties neklausė kūnas, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nė vieno gero starto neturėjo Azijoje. Osaka, Pekinas, dabar Tegu, kur oro sąlygos nėra labai geros, neleido Virgilijui pasiekti norimo rezultato.
Londonas yra mūsų klimato zonoje, todėl, manau, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Virgilijus savo paskutiniojo žodžio tikrai netarė.
Kiekvienas pasaulio čempionatas atskleidžia talentų, o ar jūsų akis įžvelgė talentingų Lietuvos atletų, sublizgėjusių šiemečiame pasaulio čempionate?
Manau, kad talentingi yra tie mūsų sportininkai (Zinaida Sendriūtė, Rytis Sakalauskas, Raivydas Stanys), kurie debiutavo pasaulio čempionate ir pateisino lūkesčius. Pasižiūrėkime, kaip kelią į didįjį sportą pradėjo mūsų žvaigždė V. Alekna. Per pasaulio čempionatus jis užimdavo panašias vietas, kaip ir minėtasis jaunimas.
Tačiau lengvaatlečiams būtinai reikia suteikti bent minimalias sąlygas. Dviejuose forumuose (universiada ir pasaulio čempionatas) buvo sunku išlaikyti gerą sportinę formą. Universiadoje mūsų lengvaatlečiai pelnė penkis medalius, gerino Lietuvos rekordus (A. Palšytė pakartojo, o R. Sakalauskas pagerino).
Rungtyniauta ypač puikiose sporto bazėse. Jeigu kada nors gyvenime Lietuvoje atsirastų bent po vieną normalią žiemos ir vasaros sporto bazę, lengvaatlečių rezultatai tikrai būtų dar geresni.
Kaip manote, kiek Lietuvos lengvaatlečių iškovos kelialapius į Londono olimpines žaidynes?
Tikrai nemažai, mūsų sportinė delegacija turėtų bus rekordinė. Prie senbuvių turėtų prisidėti ir nemažai jaunų sportininkų.
„Nepelnėme medalio ir tai būtų galima traktuoti kaip mažytį žingsnelį atgal. Pasaulio čempionatas buvo savotiška žvalgyba prieš kitų metų Londono olimpines žaidynes. Visą laiką prisimenu, kai 2003 m. per pasaulio čempionatą Paryžiuje Austra Skujytė septynkovėje buvo dešimta, o po metų per Pekino olimpines žaidynes tapo vicečempione.
Puikiai atsimenu, ir kai 2007 m. Osakoje triskart pasaulio čempionu tapo amerikietis Tysonas Gay’us, o per Pekino olimpines žaidynes jis liko be medalio. Daug kas priklauso nuo to, kokio rango varžybos yra esminės ir pagrindinės. Žinoma, visur norisi būti pirmam, tačiau gyvenimas rodo, kad taip dažniausiai nebūna.
Yra olimpinis ciklas, kurio pagrindinės varžybos – olimpinės žaidynės, ir joms reikia rengtis kryptingai“, – sako A. Stanislovaitis.
Ar tai, kad mūsų du ėjikai, Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius, už taisyklių pažeidimus buvo diskvalifikuoti, o šuolininkas Povilas Mykolaitis visus tris kartus peržengė lentelę, reikėtų suprasti kaip tam tikrą signalą?
Reikėtų gilesnės analizės. Manau, kad, nuslūgus visoms pasaulio čempionato emocijoms, rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas tą ir padarys, bus visi taškai sudėlioti į vietas. Situacija, kai trys mūsų lengvaatlečiai tokio rango varžybose neužima jokios vietos, nėra gera.
P. Mykolaitis visus tris kartus lentelę peržengė minimaliai, kokius 2–3 centimetrus. Tačiau per šiemetinę universiadą Šenžene (Kinija) jis taip pat du kartus peržengė, o trečią kartą, atsispyręs toli nuo lentelės, nušoko 7,59 metro. Tačiau to rezultato nepakako, kad patektų į finalą. Treneriui Romualdui Petruškevičiui ir pačiam sportininkui į tai reikėtų atkreipti rimtą dėmesį.
Su didelėmis viltimis į pasaulio čempionatą išvyko vėl į septynkovę grįžusi A. Skujytė, ar esate patenkintas jos užimta aštuntąja vieta?
Jos pasirodymu esu patenkintas, tačiau neišvengėme klaidų. Šį sezoną Austra rungtyniavo penkeriose daugiakovės varžybose. Žiemą ji bandė jėgas dviejose penkiakovėse, tapo Lietuvos čempione ir Europos vicečempione, o vasarą septynkovės rungtyje bandė jėgas triskart.
Mūsų daugiakovininkei – ne 16–18 metų, po Europos komandinės taurės Portugalijoje ji pradėjo justi Achilo sausgyslės skausmus. Pradėjome vengti kai kurių rungčių, ir tai turėjo įtakos. Per keturias savaites sportininkė neatliko nė vieno šuolio į tolį, tik įsibėgėdavo.
Gydytojo Daliaus Barkausko pastangų dėka pavyko apgydyti koją. Austra buvo gerai pasirengusi čempionatui, tai parodė ir pirmosios dvi rungtys. 100 m barjerinio bėgimo distancijoje ji pasiekė visų laikų savo geriausią rezultatą (13,96), o į aukštį peršoko 1,86 metro. Tačiau po pietų mokinę buvo sunku atpažinti.
Ne pagal savo galimybes Austra įveikė 200 m distanciją, stūmė rutulį (buvo pasirengusi stumti gerokai per 17 m). Tie taškų dovanojimai varžovėms sportininkei neleido užimti dar aukštesnės vietos. Reikėjo į tolį nušokti 6,30 m, ir Austra būtų atsidūrusi šeštoje pozicijoje. Labai nedidelis skirtumas ir iki medalio. Žinome, kur padarėme klaidų, ir olimpiniais metais, manau, jų pavyks išvengti.
Čempionate dalyvavo dar vienas jūsų mokinys, Lietuvos 100 m rekordininkas Rytis Sakalauskas, tačiau jis bėgo gerokai lėčiau, nei gali. Kas atsitiko?
Rytis čempionate buvo 24-as, tačiau jam jokių pretenzijų neturiu. Jis turėjo labai didelį krūvį universiadoje: keturis kartus maksimaliai bėgo 100 m distanciją (10,38, 10,32, 10,23 ir 10,14), dar rungtyniavo estafečių 4 x 100 m varžybose. Iš universiados sportininkas vyko tiesiai į pasaulio čempionatą. Dar reikėjo bent vienos dienos normaliai atsigauti.
Pasaulio čempionate sėkmė truputį nusisuko nuo mano mokinio. Čempionate buvo naujovė: visi sprinteriai, nepasiekę A normatyvo, dalyvavo rytinėse kvalifikacijos varžybose. Iš jų 12 stipriausiųjų pateko į vakaro varžybas. Rytis debiutą čempionate pradėjo nuo antro etapo. Norint patekti į pusfinalį, reikėjo finišuoti pirmam–trečiam.
Tačiau Rytis pateko į stiprią bėgikų grupę, trys sportininkai nuotolį buvo įveikę greičiau nei per 10 sekundžių. Mokinys prieš vėją atbėgo trečias, ketvirtas (10,42), tačiau fotofinišas parodė, kad Rytis buvo lėtesnis dviem tūkstantosiomis sekundės. Jeigu jis būtų įveikęs šį etapą, kitame tikrai būtų nugalėjęs dar kelis bėgikus.
Pasaulio čempionate rungtyniavo net 20 sprinterių, kurie 100 m bėgo greičiau nei per 10 sek., o pačiame čempionate per visus etapus vos vienas vienintelis pasaulio čempionas nuotolį įveikė greičiau nei per 10 sekundžių. Visiems geriausiems pasaulio bėgikams nemažos įtakos turėjo oro sąlygos.
Neįprastą šeštąją vietą užėmė Virgilijus Alekna...
Po pasaulio čempionato jis dar kartą įrodė, kad yra vienas stipriausių planetos disko metikų, laimėjo Deimantinės lygos varžybas. Manyčiau, kad Tegu šis garsusis mūsų atletas pateko ant aklimatizacijos bangos. Kaip teigė sportininkas, jo paties neklausė kūnas, be to, atkreipė dėmesį į tai, kad nė vieno gero starto neturėjo Azijoje. Osaka, Pekinas, dabar Tegu, kur oro sąlygos nėra labai geros, neleido Virgilijui pasiekti norimo rezultato.
Londonas yra mūsų klimato zonoje, todėl, manau, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Virgilijus savo paskutiniojo žodžio tikrai netarė.
Kiekvienas pasaulio čempionatas atskleidžia talentų, o ar jūsų akis įžvelgė talentingų Lietuvos atletų, sublizgėjusių šiemečiame pasaulio čempionate?
Manau, kad talentingi yra tie mūsų sportininkai (Zinaida Sendriūtė, Rytis Sakalauskas, Raivydas Stanys), kurie debiutavo pasaulio čempionate ir pateisino lūkesčius. Pasižiūrėkime, kaip kelią į didįjį sportą pradėjo mūsų žvaigždė V. Alekna. Per pasaulio čempionatus jis užimdavo panašias vietas, kaip ir minėtasis jaunimas.
Tačiau lengvaatlečiams būtinai reikia suteikti bent minimalias sąlygas. Dviejuose forumuose (universiada ir pasaulio čempionatas) buvo sunku išlaikyti gerą sportinę formą. Universiadoje mūsų lengvaatlečiai pelnė penkis medalius, gerino Lietuvos rekordus (A. Palšytė pakartojo, o R. Sakalauskas pagerino).
Rungtyniauta ypač puikiose sporto bazėse. Jeigu kada nors gyvenime Lietuvoje atsirastų bent po vieną normalią žiemos ir vasaros sporto bazę, lengvaatlečių rezultatai tikrai būtų dar geresni.
Kaip manote, kiek Lietuvos lengvaatlečių iškovos kelialapius į Londono olimpines žaidynes?
Tikrai nemažai, mūsų sportinė delegacija turėtų bus rekordinė. Prie senbuvių turėtų prisidėti ir nemažai jaunų sportininkų.