„Džiugu, kad Šilalė turi sportišką merą Joną Gudauską. Gavome visokeriopą paramą iš miesto savivaldybės, žmonės įdėjo daug darbo ir širdies, kad toks renginys įvyktų“, – po žaidynių Šilalėje sakė asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas.
Žaidynėse vyksta futbolo, tinklinio, krepšinio, šachmatų, šaškių, stalo teniso, smiginio ir seniūnų trikovės varžybos.
Asociacijos „Sportas visiems“ rengiamos seniūnijų žaidynės jau ketvirtus metus vyksta septyniuose šalies regionuose. Absoliutūs jų nugalėtojai paaiškės rugsėjo 17-ąją Birštone vyksiančiame finaliniame renginyje.
Kokią reikšmę toks renginys turi Šilalės ir viso regiono žmonėms? – paklausėme Šilalės rajono mero Jono Gudausko.
Renginys, be abejo, teigiamas. Žinoma, priklauso nuo to, kiek kiekvienas rajonas įdeda pastangų: kai kurie labai gausiai dalyvauja, kai kurie neatvažiuoja visai. Nuo pat pirmųjų spartakiados organizavimo metų buvo sujudimas, veteranai džiaugėsi, kad tokia idėja atgaivinta. Šį kartą, kai mums buvo suteikta garbė būti šeimininkais, stengėmės, kad viskas vyktų kuo geriau. Nors sporto bazė Šilalėje nėra ideali, stengiamės, kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos sportininkams ir svečiams.
Žaidynės buvo įtrauktos į miesto šventės programą, visą savaitgalį buvo pakili nuotaika ir sujudimas mieste. Manau, kad kuo daugiau tokių švenčių, tuo geriau: gyventojai turi galimybę pasivaržyti, pasilinksminti, pasirgti už savo kraštiečius, taip pat rodomas geras pavyzdys jaunimui, skatinamas jo užimtumas.
Ar prisidėsite prie iniciatyvos, kad kitais metais spartakiada vėl vyktų Šilalėje?Mums spartakiada yra didelė šventė, tai pasakiau ir per šventės atidarymą. Žemaitijos regionas nėra mažas ir yra kitų didelių rajonų, kurie galėtų tokį renginį suorganizuoti. Tačiau jei kiti nenorės, mes ne tik zonines, bet ir finalines varžybas mielai padarysime. Aš esu visa širdim už tokius renginius, tuo labiau kad ši spartakiada savivaldybei nekainavo nė lito: tai buvo sporto entuziastų pastangos ir lėšos. Prisidėjo daugybė įmonių, organizacijų: jos parėmė finansiškai ir prisidėjo, kad toks renginys įvyktų.
Kaip apskritai vertinate „Sportas visiems“ iniciatyvą organizuoti seniūnijų spartakiadas visoje Lietuvoje?Iš pradžių į šią iniciatyvą buvo žiūrima skeptiškai, tačiau paskui seniūnijos pamatė, kad renginys geras, žmonėms smagu, kasmet susirenka vis daugiau dalyvių. Trijose spartakiadose dominavo Šilalė, tačiau šiemet ir kitos seniūnijos surinko geras komandas, pasistengė ir laimėjo ne vienas varžybas. Spartakiados metu buvo matyti, kad kiekviena seniūnija turi ne tik dalyvių, bet ir žiūrovų, jie palaiko savo krašto sportininkus, matyti, kaip auga patriotizmas, o tai labai sveikintina.
Kalbame apie neprofesionalų sportą ir žmonių skatinimą aktyviai gyventi, sportuoti. Ar šilališkiai aktyviai sportuoja?Sportuoja, nors kartais norėtųsi didesnio aktyvumo. Norime parodyti, kad žemaičiai tikrai nėra lėtapėdžiai, neapsukrūs ir tingūs, tinkami tik žemės ūkio darbams. Iš šio regiono turime nemažai įžymių sportininkų, jais labai didžiuojamės. Šiemet ir moksleivių olimpinis festivalis prasidės Šilalėje.
Ar Šilalėje yra užtektinai stadionų, sporto klubų? Kokios sporto šakos populiariausios tarp šilališkių?Yra keletas sporto klubų, stadionas. Žinoma, populiariausi yra krepšinis, futbolas. Turime net keletą šių sporto šakų komandų, vyksta rajono čempionatai. Populiarumas dar labai priklauso nuo sąlygų: pastaruoju metu vis daugiau gyventojų žaidžia tinklinį, manau, kad tai tiesioginė įtaka to, kad dabar kiekviena seniūnija turi po paplūdimio tinklinio aikštelę. Sporto mokykloje yra suaugusiųjų sporto specialisto etatas. Manau, kad, norint sportuoti, tikrai galima susirasti tinkamą veiklą.
Ar jūs ir jūsų šeima sportuoja? Kokį sportą kultivuojate?Dabar daugiausia važinėju dviračiu, dar bėgioju. Jaunystėje buvau lengvaatletis, mokiausi sporto mokykloje, nuo to laiko pomėgis sportui išliko.
Kas jums yra sportas: geros fizinės formos palaikymas, bendravimas, atsipalaidavimas ar tiesiog geras laisvalaikio leidimo būdas?Sportas man – ir atsipalaidavimas, ir pabuvimas su draugais. Tai pats gyvenimas: keliuosi kasdien šeštą valandą ir važiuoju 5–6 kilometrus, po to dar bėgu keletą. Vasarą labai gerai, žiemą šiek tiek sunkiau tai įgyvendinti.