Namo - su rekordiniu pluoštu kelialapių

Vos tiktai sugrįžę iš pasaulio irklavimo čempionato Blede (Slovėnija) ir pelnę tris kelialapius į Londono olimpines žaidynes, pajėgiausios Lietuvos įgulos jau kitą savaitę vėl stos į kovą – Plovdive (Bulgarija) vyks Europos irklavimo čempionatas.

Pasaulio čempionate geriausiai sekėsi vienvietininkui vilniečiui Mindaugui Griškoniui (trn. Alfonsas Mikšys), kuris laimėjo mažąjį finalą ir galutinėje įskaitoje užėmė septintą vietą. Vienvietininkė kaunietė Donata Vištartaitė (trn. Algirdas Arelis) buvo devinta, o porinės dvivietės įgula Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris (trn. Vladislavas Sokolinskis) – dešimta. Čempionate rungtyniavo dar dvi mūsų įgulos, tačiau jos kelialapių į olimpines žaidynes nepelnė.

Nepriklausomos Lietuvos irklavimo istorijoje tai pirmas atvejis, kai teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse pelnė net trys mūsų įgulos. Ar to laukėte, to tikėjotės?, – paklausiau Lietuvos irklavimo generalinės sekretorės Ingos Okulevičienės.
Tikėjomės netgi keturių kelialapių, tačiau porinę dvivietę irkluojančioms Gabrielei Albertavičiūtei ir Linai Šaltytei startas, deja, nepavyko. Sportininkės tebuvo 18-os, o reikėjo užimti devintą vietą. Mūsų patys stipriausieji irkluotojai tikrai verti vadintis olimpiečiais – daug dirbta ne vienerius metus, sėkmingai dalyvauta įvairiose varžybose. Teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse jie iškovojo pelnytai.

Mane labiausiai džiugino didelis sportininkų susikaupimas, nusiteikimas, kova iki paskutinės finišo linijos. Buvo nemažai irkluotojų, kurie tos įtemptos kovos neatlaikė fiziškai ir morališkai. Veikė nervai, juk buvo kovojama dėl olimpinių kelialapių, kai kuriems sportininkams trūko patirties. Mūsų sportininkų profesionalumas išryškėjo tada, kur būtent to labiausiai reikėjo.

Kur irkluotojai rengėsi pasaulio čempionatui?
Šioms svarbiausioms metų varžyboms mūsų sportininkai pradėjo rengtis anksti – jau kovo mėnesį irklavo Kroatijoje. Po to pasirengimas vyko namuose, Trakuose. Važinėjome į Pasaulio taurės varžybų etapus, ir to mums pakako. Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms, darbas dabar dar labiau bus ankstinamas, rengiamos treniruočių stovyklos.

Ko iki pagrindinio finalo pritrūko Europos čempionui Mindaugui Griškoniui?
Viliuosi, kad jis medalį laimės per Europos čempionatą Plovdive. Ilgai diskutavome ir su Donata, ir su Mindaugu, jie abu buvo pajėgūs pelnyti medalius. Jie tai pabandė padaryti, bet ne iki galo, nesiryžo forsuoti rezultato, bijojo įvairiausių netikėtumų.

Irkluotojai tvirtai žinojo, kad jie olimpinius kelialapius iškovos, rungtyniaudami B finale. Sportininkai protingai išdėstė savo jėgas, nutarė „neišsišokti“, o visą žavesį ir savo stiprybę nusprendė parodyti šių metų Europos čempionate bei kitąmet per Londono olimpines žaidynes.

Ar per Europos čempionatą irgi bus kovojama dėl olimpinių kelialapių?
Ne, čempionatas nieko nelems. Tačiau mūsų irkluotojai Plovdive yra nusiteikę kovoti dėl medalių. Galutinė olimpinė atranka vyks kitąmet per Liucernos regatą,  tačiau per ją bus nedaug vilčių mūsų merginų porinei dvivietei pasirodyti gerai. Mat per pasaulio čempionatą Slovėnijoje buvo apsinuodijimo atvejų ir nemažai stiprių įgulų liko už borto, neiškovojo olimpinių kelialapių.

Kitais metais pasveikę irkluotojai sieks savo tikslo. Nepasisekė ir mūsų kaimynų  latvių moterų porinei dvivietei, kuri dabar rengsis paskutiniajai olimpinei atrankai. Mūsų irkluotojams pavyko išvengti apsinuodijimo maistu (buvo labai karšta, kepino 30 laipsnių karštis). Slovėnų organizacinis varžybų komitetas neišlaikė šio rimto išbandymo, kai kam tai kainavo kelialapius į Londoną.   



Kada į porinę dvivietę susėdo Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris?
Dar prieš jaunimo olimpines žaidynes Singapūre, per kurias R. Maščinskas tapo čempionu vienviečių valčių varžybose. Tokių puikių fizinių duomenų irkluotojų, kaip Rolandas su Sauliumi, pas mus nėra daug. Sportininkai yra aukštesni nei  2 metrai. Nežinau, ar tai Dievo dovana, ar sutapimas, jog atsirado du sportininkai, kurie yra panašaus kūno sudėjimo ir kurie valtyje vienas kitą gražiai atitinka.

Talentingus irkluotojus dabar treniruoja Vladislavas Sokolinskis, su jais siejame ypač dideles viltis. Dar anksčiau savo rezultatais stebino Mykolo Romerio universitete neakivaizdiniu būdu studijuojantis S. Ritteris, kuriam dabar 24-eri metai, tačiau jis neturėjo lygiaverčio partnerio, kurį laiką sportininkas irklavo savarankiškai ir savęs nerealizuodavo.

Dabar, kai Sauliui atsirado pajėgus porininkas, jų ateitis tikrai yra labai graži. Negaliu sakyti, kad ši jauna įgula sužibės per Londono olimpines žaidynes, taip teigti gal būtų šiek tiek drastiška, tačiau ateityje šie vaikinai turėtų tarti savo žodį. 

Pasaulio čempionate po daugelio metų pertraukos dalyvavo Lietuvos vyrų aštuonvietė, ar tai buvo laikinas irkluotojų susodinimas į vieną valtį?
Tai buvo ką tik suburta vaikinų aštuonvietė, kuri kartu irklavo vos vieną mėnesį.  Įgula rengsis kitais metais Trakuose įvyksiančiam pasaulio jaunimo čempionatui. Kol kas irkluotojus treniruoja ir konsultuoja buvęs pasaulio irklavimo čempionas Sigitas Kučinskas.

Įžymus praeityje mūsų irkluotojas Vytautas Briedis pastebėjo, kad lygiai po 50 metų pertraukos Lietuvoje vėl atsirado aštuonvietė, kuri dalyvavo pasaulio čempionate. Blede jinai užėmė 13-ą vietą, tačiau mūsų įgulą labai šiltai sutiko irkluotojų visuomenė. Visi klausinėjo, kaip atsitiko, kad po tokio ilgo tylėjimo Lietuvoje vėl susibūrė vyrų aštuonvietė. 

Suglumo rusai, ukrainiečiai, jie mūsų klausinėjo, iš kur atsirado tie irkluotojai, kurių Lietuvoje niekada nebuvo daug, kokie tolesni šios įgulos tikslai. Sportininkai suburti iš visos Lietuvos, o daugiausiai komandoje – kauniečių. Labai norėtume, kad ši komanda neišsibarstytų ir irkluotų toliau.

Mėnesį padirbus, kažkokio stebuklo buvo sunku tikėtis, o kaip bus toliau, - žiūrėsime. Šią įgulą į pasaulio čempionatą delegavo mūsų rėmėjai. Įgula pasitikrino, kaip jinai atrodo tarptautiniame kontekste ir į Europos čempionatą nevyks. Vaikinai šiemet dar dalyvaus tarptautinėje regatoje Lenkijoje, kurioje praėjusias metais mūsų vyrų įgula užėmė antrą vietą, o jauniai buvo pirmi.