Iš stadiono – į restoraną

„Turime nemažai lietuviško paveldo, senoviškų įdomių maisto gaminimo receptų. Žmonės patenkinti mūsų virtuve, niekada nestokojame lankytojų“, – džiaugiasi vos pusmetį restorane dirbanti R. Ramanauskaitė. 
 

Atėnų, Sidnėjaus ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvė, 42-ejų R. Ramanauskaitė pernai per Lietuvos lengvosios atletikos taurės varžybas atsisveikino su didžiuoju sportu. Tačiau iš ieties metimo sektoriaus, kuriame praleido visą jaunystę, visam laikui neišėjo. Šiuo metu ji nevisu etatu dirba Kauno „Vilties“ sporto mokykloje ieties metimo trenere.
 

PĖDSAKAS. Buvusi sportininkė augina būsimuosius čempionus, kurių vienas kitas jau pradeda ryškėti per Lietuvos jaunučių pirmenybes. „Nutariau talentingus vaikus ugdyti nuo mažens, perteikiu jiems savo patirtį. Noriu pasižiūrėti, ar sugebėsiu parengti didelio meistriškumo lengvaatlečius“, – sako keliolika metų profesionalios lengvaatletės duoną valgiusi Rita. 
 

Ieties metimas jos gyvenime paliko ryškių pėdsakų, sportininkė atvirai sako, kad be lengvosios atletikos negalėtų gyventi. Kaunietei dar ir dabar priklauso Lietuvos rekordas (62 m 69 cm), pasiektas 2000 metais. 
 

„Trenerės darbo niekada nemečiau ir, manau, niekada nemesiu. Tai – mano hobis, malonumas. Į jį žiūriu ne kaip į kažkokį uždarbį, nes mano širdis yra čia, sporte, ieties metimo sektoriuje. Kol kas viską pavyksta gerai suderinti, o kaip seksis toliau, – matysim“, – sako penkiuose pasaulio čempionatuose dalyvavusi sportininkė.
 

NAMAI. Kai draugai jai pasiūlė naują veiklą – vadovauti „Bernelių užeigos“ Kauno senamiesčio restoranui, daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė ilgai nesvarstė. Sportas Ritą išmokė būti pareigingą, reiklią, išugdė atsakomybės jausmą, ji tapo nuolanki, lanksti, o tai darbe ypač reikalinga.
 

Kaunietė teigia, kad ji visą laiką mėgo skanų maistą, gerai žinojo, kad blogai maitindamasi ieties nebūtų taip toli metusi. Lietuvos rekordininkei mityba visą laiką buvo vienu svarbiausių dalykų, reikalingų siekiant didelio meistriškumo. Todėl ir naujasis darbas Ritai yra prie širdies. 
 

„Darbas tikrai labai įdomus, nes man visada reikėjo ir reikia daug judesio, veiklos, eksperimentų. Esu supama didelio žmonių rato, reikia daug mąstyti, strateguoti, tobulėti, viskuo domėtis. Nemažai tenka pasėdėti ir prie popierių, tas darbas taip pat privalomas.
 

Stengiuosi, kad darbas vyktų sklandžiai, be jokių trikdžių, kad būtų patenkinti lankytojų poreikiai. Tenka būti ir administratore, ir vadybininke, gerai išmanyti maisto gaminimo technologijas. Mūsų kolektyvas labai smagus, dirba apie 30 žmonių. Džiuginame savo lankytojus tradiciniais lietuviškos virtuvės patiekalais, svečius sutinkame gilia senove ir tautine dvasia alsuojančia aplinka. 
 

Kai sportavau, jaučiau nemažą šio restorano savininko palaikymą. Per sportą su kolektyvu ir susipažinau. Esame įsikūrę puikioje vietoje, prie Rotušės. Naujoji darbovietė man tapo tarsi antraisiais namais, kur praleidžiu daug laiko“, – pasakoja Rita. 
 

MOKSLAI. R. Ramanauskaitė įsitikinusi, kad organizaciniu požiūriu trenerės ir restorano vadovės darbas vienas nuo kito mažai kuo skiriasi. Kaip pavyzdį, trejų olimpinių žaidynių dalyvė pateikė šviesaus atminimo disko metimo specialisto Rimanto Kalibato, iš pradžių ne iš gero gyvenimo derinusio trenerio ir verslininko darbą, atvejį. Norint išgyventi, jam taip pat kaip tai voverei rate reikėjo suktis. 
 

„Trenerio darbas jam taip pat buvo tarsi hobis. Tačiau iš trenerio darbo sunku išgyventi. Atsakomybė didelė, o materialinis atlygis neatspindi to, kiek jėgų ir laiko atiduodama nelengvam darbui. Daug kas dirba iš idėjos, trenerių gretos nepasipildo jaunimu, pasukančiu kitu keliu. 


 

Šiais laikais ypač sudėtinga surasti gerų fizinių duomenų, motyvuotų vaikų, tačiau ne vienas jų, įsitraukęs į aktyvias pratybas, yra talentingas. Tikrai turime puikaus jaunimo, tik jį reikia surasti ir išpuoselėti“, – teigia Rita. 
 

Lengvaatletė baigė Kūno kultūros akademiją ir Vytauto Didžiojo universiteto socialinio darbo magistrantūrą. Pastarąjį diplomą įgijo praėjusiais metais. Rašė diplominį darbą apie tai, kaip žmogų veikia biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Pusę metų pagal studentų mainų programą mokėsi užsienyje. 
 

„Išsipildė visos mano svajonės. Kažkada viename iš Suomijos sporto institutų treniruodavomės, man labai patiko jų sportininkų rengimo sistema. Visada turėjau slaptą svajonę, kad būtų labai gerai Suomijoje pasimokyti. Svajonė išsipildė. Po tiek laiko čia sugrįžau praėjusią žiemą ir praleidau pusę metų. 
 

Gyvenau Rovaniemio miestelyje, gilinau žinias, keliavau po Laplandiją, apžiūrėjau nacionalinius parkus, išsamiau susipažinau su suomių kultūra. Įspūdžiai liko nepakartojami, tiesiog trūksta žodžių. Po studijų pasikeitė daug mano gyvenimo vertybių“, – pripažįsta Rita.
 

Su naujuoju darbu Lietuvos ieties metimo rekordininkė sieja dideles viltis. „Bernelių užeiga“ plečiasi, jos filialas galbūt atsiras ir Londone, kuriame gyvena daug lietuvių. Sportininkė įsitikinusi, kad dirbama tinkama kryptimi. Be to, Lietuvos čempionė pati augina daržoves, kurių gali paskanauti ir restorano lankytojai. 
 

**

Rita Ramanauskaitė

Gimė 1970 m. lapkričio 22 d. Tauragėje.

8 kartus tapo Lietuvos ieties metimo čempione.

Lietuvos ieties metimo rekordininkė (2000 m – 62 m 69 cm). 

Europos čempionatų (1994 m. Helsinkis (Suomija) – 61,54 m, 5 vieta; 1998 m. Budapeštas (Vengrija) – 57,11 m, 11 vieta), pasaulio čempionatų (1995 m. Geteborgas (Švedija) – 54,14 m, 25 vieta; 1997 m. Atėnai (Graikija) – 58,60 m, 12 vieta; 1999 m. Sevilija (Ispanija) – 58,60 m, 14 vieta; 2001 m. Edmontonas (Kanada) – 57,43 m, 15 vieta; 2003 m. Paryžius (Prancūzija) – 57,13 m, 14 vieta), olimpinių žaidynių (1996 m. Atlanta (JAV) – 56,94 m, 22 vieta; 2000 m. Sidnėjus (Australija) – 59,21 m, 13 vieta, 2004 m. Atėnai (Graikija) – 55,17 m, 31 vieta) dalyvė.

Pasaulio veteranų čempionato (2009 m. Lahti (Suomija) bronzos laimėtoja (44,75 m). 

Nuo 2003 m. Kauno lengvosios atletikos sporto mokyklos „Viltis“ trenerė. 

Nuo 2011 m. restorano „Bernelių užeiga“ Kauno senamiestyje vadovė.

1994 m. baigė LVKKI ir įgijo kūno kultūros dėstytojos ir lengvosios atletikos trenerės specialybę, 2010 m. baigė VDU ir įgijo socialinio darbo magistro laipsnį.