| Jolanta Mockevičienė | 2011 m. rugpjučio 24 d. 16:17 |
Mokslų daktaro rankose - kūjis
G. Pridotko hobis – lengvoji atletika ir nestandartiniai metimai. Jis jau 11 metų dalyvauja Europos ir pasaulio veteranų varžybose ir jose pelno medalių
Šį mėnesį klaipėdietis rungtyniavo devintajame pasaulio nestandartinių metimų čempionate Vengrijoje ir savo amžiaus grupėje (50 m.) škotiško kūjo rungtyje tapo čempionu (29.95),o svarsčio (15.07) ir 25,4 kg istorinio svarsčio metime (7.80) pelnė bronzos medalius. Į Vengriją G. Pridotkas važiavo savo mašina, visada linksmai nusiteikusio ir geros nuotaikos sportininkui neprailgo ilga kelionė.
Gintaras jaunystėje pasižymėdavo kūjo metimo sektoriuje, per Lietuvos čempionatus laimėjo sidabro ir du bronzos medalius. Jis šia rungtimi susižavėjo tiktai Vilniaus universitete, kai studijavo taikomąją matematiką. Sportuoti prikalbino daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas Janas Jaščianinas. Parodė, kaip reikia mėtyti, ir Gintaras kūjo jau nepaleido iš rankų.
Viskas klostėsi labai gerai, po 3,5 metų pratybų rezultatas nuo nulio šoktelėjo iki 65 metrų. Klaipėdietis pateko į SSRS „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo grupę, bet pačioms didžiausioms viltims išsipildyti neleido gauta kojos trauma, kuri privertė atletą baigti aktyvųjį sportą.
„Visą laiką žavėjausi metimais, be jų buvo sunku gyventi, todėl po pertraukos vėl atsidūriau kūjo metimo sektoriuje. Kai man buvo beveik 40 metų, susižavėjau nestandartiniais metimais. Susibūrėme į „Ąžuolo“ sporto klubą, kuriam vadovauju, ir jau kuris laikas turime puikią galimybę sportuoti stadione ir manieže. Veteranams uostamiestyje sudaromos tikrai geros sąlygos, dabar treniruojuosi penkis kartus per savaitę“, – sako mokslų daktaras.
Kai tiktai Lietuvoje vyksta nestandartinių metimų varžybos, Gintaras jose mielai dalyvauja. Nepatingėjo savo mašina atvažiuoti ir į Alytų, kur didelis metimų entuziastas, kūno kultūros mokytojas ir lengvosios atletikos treneris alytiškis Jonas Baltrušaitis nuostabiame gamtos kampelyje prie vadinamojo Pylimo surengė kūjo metikų varžybas, per kurias sportininkai mėtė nestandartinius įrankius.
Kelis sunkius kūjus, vieną sveriantį net 25,4 kg, atsivežė pats Gintaras. Sutiko daug savo bendraminčių, smagiai praleido visą dieną. Metimo sektoriuje jis atrodė tikras galiūnas: ūgis 1.95, o ir sveria gerokai virš 100 kg. „Taip jau atsitiko, kad pasirinkau lengvąją atletiką, o ne krepšinį. Tačiau krepšininkas šeimoje yra – sūnus Vaidotas kelerius metus rungtyniavo „Neptūne“, vieną sezoną žaidė Šiauliuose, o dabar trečius metus – Prancūzijoje“, - sako Gintaras.
Sūnus, kaip ir tėtis, ne tiktai geras sportininkas, bet siekė ir mokslo žinių – Klaipėdos universitete baigė informatikos magistrantūrą.
Alytuje G. Pridotkas atkreipė dėmesį į tai, kad tie, kurie dalyvauja varžybose, jau sensta, o papildymo nėra. „Arba žmonės neturi pinigų važinėti, arba noro. Ne iš gero gyvenimo ir man pačiam dažnai tenka sėsti už vairo ir leistis į ilgas keliones. Tačiau susitikimai su senais gerais draugais padeda viską užmiršti ir, kaip ir jaunystės metais, pasineriu į kovą, kuri man teikia daug džiaugsmo.
G. Pridotkas rungtyniavo ne tiktai Europoje, bet ir Australijoje, Kanadoje, šiemet triskart tapo Lenkijos nestandartinių metimų čempionu. Mėto tiktai kūjį, o disko neeima į rankas. „Man kūjis – didelis malonumas, atgaiva. Nepamėtau įrankio, kažko trūksta gyvenime. Visi gyvename draugiškai, palaikome vienas kitą.
Aš turiu kai kuriuos nestandartinius įrankius, o draugai neturi, tai juos ir atsivežu į varžybas“, - sako Gintaras. Jis norėtų, kad kūjo metikai dažniau susitiktų kartu, nes entuziastai yra ne tiktai Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Rokiškyje. „Tokie susitikimai mane praturtina, visada malonu pabendrauti su savo bendraminčiais“, - pripažįsta mokslų daktaras
Gintaras jaunystėje pasižymėdavo kūjo metimo sektoriuje, per Lietuvos čempionatus laimėjo sidabro ir du bronzos medalius. Jis šia rungtimi susižavėjo tiktai Vilniaus universitete, kai studijavo taikomąją matematiką. Sportuoti prikalbino daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas Janas Jaščianinas. Parodė, kaip reikia mėtyti, ir Gintaras kūjo jau nepaleido iš rankų.
Viskas klostėsi labai gerai, po 3,5 metų pratybų rezultatas nuo nulio šoktelėjo iki 65 metrų. Klaipėdietis pateko į SSRS „Dinamo“ draugijos olimpinio rezervo grupę, bet pačioms didžiausioms viltims išsipildyti neleido gauta kojos trauma, kuri privertė atletą baigti aktyvųjį sportą.
„Visą laiką žavėjausi metimais, be jų buvo sunku gyventi, todėl po pertraukos vėl atsidūriau kūjo metimo sektoriuje. Kai man buvo beveik 40 metų, susižavėjau nestandartiniais metimais. Susibūrėme į „Ąžuolo“ sporto klubą, kuriam vadovauju, ir jau kuris laikas turime puikią galimybę sportuoti stadione ir manieže. Veteranams uostamiestyje sudaromos tikrai geros sąlygos, dabar treniruojuosi penkis kartus per savaitę“, – sako mokslų daktaras.
Kai tiktai Lietuvoje vyksta nestandartinių metimų varžybos, Gintaras jose mielai dalyvauja. Nepatingėjo savo mašina atvažiuoti ir į Alytų, kur didelis metimų entuziastas, kūno kultūros mokytojas ir lengvosios atletikos treneris alytiškis Jonas Baltrušaitis nuostabiame gamtos kampelyje prie vadinamojo Pylimo surengė kūjo metikų varžybas, per kurias sportininkai mėtė nestandartinius įrankius.
Kelis sunkius kūjus, vieną sveriantį net 25,4 kg, atsivežė pats Gintaras. Sutiko daug savo bendraminčių, smagiai praleido visą dieną. Metimo sektoriuje jis atrodė tikras galiūnas: ūgis 1.95, o ir sveria gerokai virš 100 kg. „Taip jau atsitiko, kad pasirinkau lengvąją atletiką, o ne krepšinį. Tačiau krepšininkas šeimoje yra – sūnus Vaidotas kelerius metus rungtyniavo „Neptūne“, vieną sezoną žaidė Šiauliuose, o dabar trečius metus – Prancūzijoje“, - sako Gintaras.
Sūnus, kaip ir tėtis, ne tiktai geras sportininkas, bet siekė ir mokslo žinių – Klaipėdos universitete baigė informatikos magistrantūrą.
Alytuje G. Pridotkas atkreipė dėmesį į tai, kad tie, kurie dalyvauja varžybose, jau sensta, o papildymo nėra. „Arba žmonės neturi pinigų važinėti, arba noro. Ne iš gero gyvenimo ir man pačiam dažnai tenka sėsti už vairo ir leistis į ilgas keliones. Tačiau susitikimai su senais gerais draugais padeda viską užmiršti ir, kaip ir jaunystės metais, pasineriu į kovą, kuri man teikia daug džiaugsmo.
G. Pridotkas rungtyniavo ne tiktai Europoje, bet ir Australijoje, Kanadoje, šiemet triskart tapo Lenkijos nestandartinių metimų čempionu. Mėto tiktai kūjį, o disko neeima į rankas. „Man kūjis – didelis malonumas, atgaiva. Nepamėtau įrankio, kažko trūksta gyvenime. Visi gyvename draugiškai, palaikome vienas kitą.
Aš turiu kai kuriuos nestandartinius įrankius, o draugai neturi, tai juos ir atsivežu į varžybas“, - sako Gintaras. Jis norėtų, kad kūjo metikai dažniau susitiktų kartu, nes entuziastai yra ne tiktai Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Rokiškyje. „Tokie susitikimai mane praturtina, visada malonu pabendrauti su savo bendraminčiais“, - pripažįsta mokslų daktaras