| Laikraštis "Sportas" | 2011 m. rugpjučio 15 d. 14:48 |
Už sidabrą – gubernatoriaus dovana
Laikraštis „Sportas“ ir www.sportas.info supažindina su Lietuvos komandų ir sportininkų planetos arenose iškovotais trofėjais
Iki Antrojo pasaulinio karo per Europos krepšinio pirmenybes stipriausios komandos nebuvo apdovanojamos medaliais. Suprantama, rungtynių rengėjai geriausiųjų tuščiomis rankomis namo neišleisdavo – jiems būdavo paruošiami saviti, šalies, kurioje buvo rengiamas čempionatas, nacionalinę kultūrą atspindintys prizai.
Taip pirmieji Europos vyrų krepšinio čempionai latviai iš Šveicarijos parsivežė sidabrinį vyno ąsotį, o 1939 m. pirmąją vietą užėmusiems Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana – gintarais papuošta sidabrinė lietuviška kraičio skrynia.
Labai gražus prizas 1938 m. į Lietuvą atkeliavo iš Italijos, kur vyko pirmosios Senojo žemyno moterų krepšinio pirmenybės. Jose antrąją vietą užėmusios mūsų šalies krepšininkės gavo Romos gubernatoriaus dovaną – mitinius Italijos sostinės įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Toli nuo namų gindamos gimtosios šalies garbę Lietuvos krepšininkės nesusidūrė su didele konkurencija – pirmosiose žemyno pirmenybėse dalyvavo tik penkios komandos.
Tais laikais net ir vyrų čempionatuose nebuvo labai daug dalyvių, o prieš siųsdami į rungtynes moterų ekipas Europos šalių sporto vadovai savo sprendimą pasverdavo dar kruopščiau. Visų pirmą skaičiuodavo, kiek tas malonumas kainuos. Pavyzdžiui, Latvija savo krepšininkių į Romą neatsiuntė vien dėl brangios kelionės.
Mūsų šalies sporto vadovai ilgai nesvarstė ir daug neskaičiavo. Lietuva po vyrų rinktinės pergalės 1937 m. Europos pirmenybėse išgyveno stulbinamą krepšinio pakilimą, todėl Kūno kultūros rūmams vadovavę vyrai negalėjo nuskriausti moterų krepšininkių. Vos tik Lietuvą pasiekė kvietimas dalyvauti Europos čempionate, Tarptautinei krepšinio federacijai tučtuojau buvo išsiųstas patvirtinimas, kad lietuvės į Italiją būtinai atvažiuos.
Lietuvos rinktinė Europos čempionatui ruošėsi labai rimtai. Paprastai krepšininkai ir krepšininkės treniruotis pradėdavo tik rugsėjį, bet tąkart Kūno kultūros rūmai nurodė rinktinės kandidatėms kibti į darbą jau rugpjūčio viduryje. Vadovauti krepšininkių pratyboms buvo paskirtas ir kartu su jomis į Italiją išvyko 1937 m. Europos čempionas, Amerikos lietuvis Feliksas Kriaučiūnas.
Lietuvos krepšininkės pirmą kartą iškeliavo taip toli, todėl Amžinajame mieste joms viskas buvo neįprasta: ir žmonių elgesys, ir nerudeniškai šiltas oras (čempionatas vyko spalio viduryje), ir itališkas maistas. Grįžusios namo lietuvaitės pasakojo, kad labiausiai jas nustebino nematytų ir neįtikėtinai pigių vaisių gausa.
Neįprasta buvo ir krepšinio aikštė. Lietuvoje dažniausiai būdavo žaidžiama salėje ant medinių grindų, tuo tarpu italai pirmenybes surengė po atviru dangumi grunto aikštėje – tokioje, kokiose vyksta lauko teniso mačai.
Vis dėlto neįprastos sąlygos mūsų krepšininkių nesutrikdė. Jos jau pirmą dieną įveikė pavojingiausias varžoves itales 23:21, po to kur kas lengviau nugalėjo šveicares 28:10 ir prancūzes 20:14.
Kadangi rungtynėse dalyvavo nelyginis komandų skaičius, kiekvieną dieną kurios nors šalies komandai žaisti nereikėjo. Sudarant tvarkaraštį ištraukti burtai lėmė, kad lietuvės ilsėjosi ketvirtąją pirmenybių dieną.
Kad krepšininkės nenuobodžiautų, svetingi šeimininkai surengė joms ekskursiją po Romos apylinkes ir pavėžino prieš du tūkstantmečius nutiestu antikiniu Apijaus keliu.
Deja, įdomios ekskursijos džiaugsmai greitai tapo dideliais vargais. Grįžtant į Romą sugedo du iš trijų lietuves vežusių automobilių ir daliai žaidėjų teko kelis kilometrus kulniuoti pėsčiomis. Į viešbutį jos grįžo tik apie vidurnaktį.
Po tokios varginančios iškylos Lietuvos rinktinė per paskutiniąsias rungtynes nepajėgė parodyti visų geriausių savo gebėjimų ir pralaimėjo Lenkijos komandai 21:24. Lenkės prieš tai nusileido italėms 19:27, tad pasibaigus visoms rungtynėms trijų stipriausių komandų sąskaitoje buvo po tris pergales. Trys prizininkės buvo surikiuotos pagal tarpusavio rungtynių rezultatus, o jie lėmė, kad pirmąją vietą užėmė Italija, antrąją – Lietuva, trečiąją – Lenkija.
Kad krepšininkės nenuobodžiautų, svetingi šeimininkai surengė joms ekskursiją po Romos apylinkes ir pavėžino prieš du tūkstantmečius nutiestu antikiniu Apijaus keliu. Deja, įdomios ekskursijos džiaugsmai greitai tapo dideliais vargais. Grįžtant į Romą sugedo du iš trijų lietuves vežusių automobilių ir daliai žaidėjų teko kelis kilometrus kulniuoti pėsčiomis. Į viešbutį jos grįžo tik apie vidurnaktį.
Europos vicečempionės
Į Lietuvos sporto metraštį sidabrinėmis raidėmis buvo įrašytos šių dešimties krepšininkių pavardės: Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė (Kauno LFLS), Bronė Didžiulytė, Tatjana Karumnaitė, Eleonora Vaškelytė (Kauno CJSO), Stefanija Astrauskaitė (Kauno „Grandis“), Juzė Makūnaitė (Kauno „Aušra“) ir Aldona Vailokaitytė (Kauno „Kazimerietės“).
Taip pirmieji Europos vyrų krepšinio čempionai latviai iš Šveicarijos parsivežė sidabrinį vyno ąsotį, o 1939 m. pirmąją vietą užėmusiems Lietuvos krepšininkams buvo įteikta Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana – gintarais papuošta sidabrinė lietuviška kraičio skrynia.
Labai gražus prizas 1938 m. į Lietuvą atkeliavo iš Italijos, kur vyko pirmosios Senojo žemyno moterų krepšinio pirmenybės. Jose antrąją vietą užėmusios mūsų šalies krepšininkės gavo Romos gubernatoriaus dovaną – mitinius Italijos sostinės įkūrėjus Romulą ir Remą žindančios vilkės skulptūrą.
Toli nuo namų gindamos gimtosios šalies garbę Lietuvos krepšininkės nesusidūrė su didele konkurencija – pirmosiose žemyno pirmenybėse dalyvavo tik penkios komandos.
Tais laikais net ir vyrų čempionatuose nebuvo labai daug dalyvių, o prieš siųsdami į rungtynes moterų ekipas Europos šalių sporto vadovai savo sprendimą pasverdavo dar kruopščiau. Visų pirmą skaičiuodavo, kiek tas malonumas kainuos. Pavyzdžiui, Latvija savo krepšininkių į Romą neatsiuntė vien dėl brangios kelionės.
Mūsų šalies sporto vadovai ilgai nesvarstė ir daug neskaičiavo. Lietuva po vyrų rinktinės pergalės 1937 m. Europos pirmenybėse išgyveno stulbinamą krepšinio pakilimą, todėl Kūno kultūros rūmams vadovavę vyrai negalėjo nuskriausti moterų krepšininkių. Vos tik Lietuvą pasiekė kvietimas dalyvauti Europos čempionate, Tarptautinei krepšinio federacijai tučtuojau buvo išsiųstas patvirtinimas, kad lietuvės į Italiją būtinai atvažiuos.
Lietuvos rinktinė Europos čempionatui ruošėsi labai rimtai. Paprastai krepšininkai ir krepšininkės treniruotis pradėdavo tik rugsėjį, bet tąkart Kūno kultūros rūmai nurodė rinktinės kandidatėms kibti į darbą jau rugpjūčio viduryje. Vadovauti krepšininkių pratyboms buvo paskirtas ir kartu su jomis į Italiją išvyko 1937 m. Europos čempionas, Amerikos lietuvis Feliksas Kriaučiūnas.
Lietuvos krepšininkės pirmą kartą iškeliavo taip toli, todėl Amžinajame mieste joms viskas buvo neįprasta: ir žmonių elgesys, ir nerudeniškai šiltas oras (čempionatas vyko spalio viduryje), ir itališkas maistas. Grįžusios namo lietuvaitės pasakojo, kad labiausiai jas nustebino nematytų ir neįtikėtinai pigių vaisių gausa.
Neįprasta buvo ir krepšinio aikštė. Lietuvoje dažniausiai būdavo žaidžiama salėje ant medinių grindų, tuo tarpu italai pirmenybes surengė po atviru dangumi grunto aikštėje – tokioje, kokiose vyksta lauko teniso mačai.
Vis dėlto neįprastos sąlygos mūsų krepšininkių nesutrikdė. Jos jau pirmą dieną įveikė pavojingiausias varžoves itales 23:21, po to kur kas lengviau nugalėjo šveicares 28:10 ir prancūzes 20:14.
Kadangi rungtynėse dalyvavo nelyginis komandų skaičius, kiekvieną dieną kurios nors šalies komandai žaisti nereikėjo. Sudarant tvarkaraštį ištraukti burtai lėmė, kad lietuvės ilsėjosi ketvirtąją pirmenybių dieną.
Kad krepšininkės nenuobodžiautų, svetingi šeimininkai surengė joms ekskursiją po Romos apylinkes ir pavėžino prieš du tūkstantmečius nutiestu antikiniu Apijaus keliu.
Deja, įdomios ekskursijos džiaugsmai greitai tapo dideliais vargais. Grįžtant į Romą sugedo du iš trijų lietuves vežusių automobilių ir daliai žaidėjų teko kelis kilometrus kulniuoti pėsčiomis. Į viešbutį jos grįžo tik apie vidurnaktį.
Po tokios varginančios iškylos Lietuvos rinktinė per paskutiniąsias rungtynes nepajėgė parodyti visų geriausių savo gebėjimų ir pralaimėjo Lenkijos komandai 21:24. Lenkės prieš tai nusileido italėms 19:27, tad pasibaigus visoms rungtynėms trijų stipriausių komandų sąskaitoje buvo po tris pergales. Trys prizininkės buvo surikiuotos pagal tarpusavio rungtynių rezultatus, o jie lėmė, kad pirmąją vietą užėmė Italija, antrąją – Lietuva, trečiąją – Lenkija.
Kad krepšininkės nenuobodžiautų, svetingi šeimininkai surengė joms ekskursiją po Romos apylinkes ir pavėžino prieš du tūkstantmečius nutiestu antikiniu Apijaus keliu. Deja, įdomios ekskursijos džiaugsmai greitai tapo dideliais vargais. Grįžtant į Romą sugedo du iš trijų lietuves vežusių automobilių ir daliai žaidėjų teko kelis kilometrus kulniuoti pėsčiomis. Į viešbutį jos grįžo tik apie vidurnaktį.
Europos vicečempionės
Į Lietuvos sporto metraštį sidabrinėmis raidėmis buvo įrašytos šių dešimties krepšininkių pavardės: Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė (Kauno LFLS), Bronė Didžiulytė, Tatjana Karumnaitė, Eleonora Vaškelytė (Kauno CJSO), Stefanija Astrauskaitė (Kauno „Grandis“), Juzė Makūnaitė (Kauno „Aušra“) ir Aldona Vailokaitytė (Kauno „Kazimerietės“).