VMFD "Žalgiris" | 2010 m. balandžio 5 d. 10:29 |
"Žalgirio" treneris Igoris Pankratjevas liko patenkintas lygiosiomis Marijampolėje, o "Sūduvos" strategas Donatas Vencevičius nesuprato teisėjų sprendimų.
Po Marijampolėje lygiosiomis pasibaigusių rungtynių mintimis pasidalino dvikovos dalyviai: komandų vyr. treneriai Igoris Pankratjevas ir Donatas Vencevičius bei "Žalgirio" futbolininkai Kazimieras Gnedojus ir Artūras Jeršovas.
VMFD "Žalgirio" vyr. treneris Igoris Pankratjevas:
„Aš džiaugiuosi kiekvienu iškovotu tašku. Šiandien galėjome likti visai be taškų, tačiau turėjome galimybę į sąskaitą įsirašyti ir tris. Nei mes "Sūduvai", nei "Sūduva" mums velykinės nuotaikos nesugadino. Aš esu patenkintas tuo, kaip žaidė komanda, tačiau tobulėti yra kur.
Rungtynėse praradome du svarbius žaidėjus. Teko daryti priverstinius keitimus. Kokio rimtumo yra traumos ir kiek laiko negalės rungtyniauti T. Sirevičius ir A. Jeršovas, pasakyti kol kas negaliu."
"Sūduvos" vyr. treneris Donatas Vencevičius: "Varžybos buvo gražios. Abi komandos turėjo progų, abi žaidė aktyviai. Gaila, kad dėl traumų vis negalime rungtynėms ruoštis pilnos sudėties, tačiau net ir tai, ką mačiau šiandien, nuteikia optimistiškai.
"Žalgiris" paliko stiprios komandos įspūdį. Šią komandą šiemet žaidžiančią mačiau du kartus, matosi, kad ji stiprėja. Tai rimtas varžovas, kaip ir daugelis kitų A lygos komandų.
Rungtynėse labiausiai įstrigo du momentai - tai epizodai, kai, mano nuomone, teisėjas turėjo skirti 11 metrų baudinius, bet jų neskyrė."
"Žalgirio" saugas Artūras Jeršovas: "Gaila, kad rungtynes baigiau dėl traumos. Skausmą pajutau padaręs staigų judesį. Skauda šonkaulių sritį. Kol kas negaliu pasakyti, ką tiksliai, bet žaisti nebegalėjau.
Antrąjį kėlinį stebėjau iš tribūnų. Rungtynės patiko. Abi komandos žaidė gražų futbolą. Kalbant apie rezultatą pasakysiu taip: taškas išvykoje su "Sūduva" tikrai džiugina."
"Žalgirio" gynėjas Kazimieras Gnedojus: "Tikėjausi išeiti į aikštę. Galvojau, kad teks žaisti atraminiu saugu, tačiau komandos draugų traumos pačios sudėliojo viską į vietas.
Žaisti vidurio gynėju poroje su T. Gražiūnu buvo didžiulis malonumas. Jis patyręs, kai reikėjo - patarė, kai reikėjo, padėjo.
Buvusiai komandai jokių jausmų nejaučiau. Tiesiog pažįstu daugelį iš šiandienos varžovų, žinau, kas ką moką, kur gali bėgti, ką daryti, todėl žaisti prieš "Sūduvą" man buvo savotiškai lengviau nei komandos draugams."