| Larry R. Misevičius | 2011 m. rugpjučio 13 d. 16:47 |
A. Saboniui plojo NBA žvaigždės
Kuomet oficialų žodį atejo eilė tarti Arvydui Saboniui, pirmasis istorijoje tokios garbės sulaukęs lietuvis teištarė tris sakinius...
Net ir patekęs į religiniu jau seniai vadinamu Lietuvoje, vieno populiariausių pasaulyje žaidimo Šlovės muziejų, gyva Nemuno krašto krepšinio legenda liko ištikimas sau. Kuomet tarp vienuolikos laimingųjų, šiais metais pakviestų tapti Springfyldo“Hall of Fame” pilnateisiais nariais, oficialų žodį atejo eilė tarti Arvydui Saboniui, pirmasis istorijoje tokios garbės sulaukęs lietuvis teištarė tris sakinius: “Aš esu laimingas ir dėkingas, kad esu čia šiandien prieš jus. Lietuva yra maža valstybė, kurioje tėra trys milijonai…o ar jūs įsivaizduojate, kiek iš jų “serga” krepšiniu? Šimtas procentų!”
Po oficialios 2011 metų J. Naismitho memorialinės krepšinio Šlovės arenos naujųjų laureatų spaudos konferencijos, pasivijome Arvydą su žmona Ingrida apžiūrinėjantį su Lietuva susijusius eksponatus antrajame muziejaus aukšte. Užklausėme Sabonio, ar jaučiasi ypatingai susilaukęs tokio apdovanojimo…
Arvydas kukliai sutriko, ir tik po pauzės ištarė – “na, žinoma man didžiulė garbė, Lietuvai pasiekimas, juk čia viskas prasidėjo. Būtent šitoje šalyje Jamesas Naismithas sukūrė šitą žaidimą, o dabar aš irgi čia atsidūriau”.
Pasodintas šalia kito Lietuvos rinktinės lyderio, pirmojo mūsų šalies krepšininko NBA Šarūno Marčiulionio nuotraukos – vienos iš penkių lietuviškų ekspozicijų didžiausiame pasaulyje krepšinio muziejuje, Sabas lėtai dėstė mintis apie šių metų rudenį pirmąsyk po 1939-ųjų į Kauną sugrįžtantį Europos čempionatą, kuriame dalyvaus net 24 komandos, o nugalėtojai bus apdovanoti originaliais medaliais. Dar paliepė mums iš anksto “nesapnuoti”, kad mūsiškiai žais turnyro finale, kad tik neprisikalbėtume…
”Jūs manot, kad būdami organizatoriais, galvojame tik kaip surengti varžybas, kad kuo geriau čempionatas pavyktų? Nieko panašaus. Jeigu Lietuva pasirodys prastai, visi būsime nusiminę. Tačiau pirmąkart po tiek metų pertraukos mums padės vadinamasis šeštasis žaidėjas, tad reikia tikėtis - viskas bus gerai”.
Vakar geriausią visų laikų mūsų šalies krepšininką priimti Šlovės arenos “įšventinimo” ant scenos atvedė 1993 m. į J. Naismitho Šlovės sakę priimtas legendinis tos pačios Portland “Trail Blazers” komandos “centras”, dukart NBA čempionas Billas Waltonas. Pilnutėle “Symphony Hall” salė atsistojo, NBA TV parodė lietuviui plojančias garsiausias šios lygos žvaigždes Charlesą Barkley, Dennisą Rodmaną (beje, priimtas į Šlovės arena kartu su Arvydu, kaip ir Chrisas Mullinas, su Šarūnu Marčiulioniu gynęs Golden State “Warriors” komandos spalvas).
Sabas vėl nebuvo nusiteikęs kalbėti ilgai ir nuobodžiai – padėkojo visiems susirinkusiems, savo šeimai (be žmonos Arvydą į Springfield-MA atlydėjo ir jo tėvai) ir NBA, o labiausiai – Portlando klubui, kurio gydytojai jį pastatė ant kojų ir sugražino į profesionalų sportą. Beje, Arvydas skris į Vakarų pakraštį, kur jo laukia analogiška ceremonija Portland “Trail Blazers” klube.
Klausėme A. Sabonio, ar dabar sugrįžęs į Europą, nepasiilgsta amerikietiškojo gyvenimo, kur geriau – Lietuvoje, ar Amerikoj? Jis atsakė tiesiai-šviesiai: “Net ir su pertraukomis už Atlanto pragyvenus 7 metus, niekuomet nekilo noras čia įleisti šaknis ilgesniam laikui. Gal todėl, kad aš didesnę savo karjeros dalį praleidau tenai, man ir dabar daug geriau Ispanijoje ar Lietuvoje negu JAV”.
JAV gyvenantys krepšinio specialistai iki dabar spėlioja, kas būtų buvę, jei Arvydas būtų atvykęs į stipriausia pasaulio profesionalų krepšinio lyga tituluojamą čempionatą būdamas ne 30 metų amžiaus, o bent jau 1988-aisiais, kuomet su TSRS rinktine laimėjo Seulo Olimpiadą. Dauguma europiečių neabejoja – 1985 m. pirmąsyk pašauktas į NBA lietuvis (tąkart Arvydą pasirinko Atlantos “Hawks” komanda, bet šis šaukimas buvo anuliuotas, nes Saboniui nebuvo nei 21-rių) yra geriausias Senojo žemyno krepšininkas per pastaruosius dešimtmečius.
Arvydo paklausėme, o kas būtų, jei dar ir ateinantį rudenį Lietuvos rinktinei truks-plyš reikėtų jo pagalbos…”20 taškų deficitas antrajame kėlinyje žaidžiant su Lenkija – laki fantazija padiktavo sudėtingiausias aplinkybes - Arvydai, ar ryžtumeisi išbėgti į aikštelę, juk atsisveikinimo rungtynės dar nesužaistos?”
“Koks dar klausimas, iškart lėkčiau vyrams į pagalbą - jeigu tiks kas leistų!” - atsakė A. Sabonis.
Kai šiandien dar vis tebekyla diskusijos, kas bus dvyliktas žaidėjas Europos čempionate namuose rungtyniausiančioje Lietuvos vyrų rinktinėje gal Kęstučiui Kemzūrai vertėtų palikti paskutinę laisvą vietą vieninteliam pasaulinės šlovės sulaukusiam Kauno “Žalgirio”, Madrido “Real” ir Portlando “Trail Blazers” vidurio puolėjui?
Kaip ten bebūtų, net ir paskutinių NBA finalų didvyris vokietis Dallas “Mavericks” aukštaūgis Dirkas Nowitzki prasitarė labai aiškiai: “Ir dabar aš nežinau kas galėtų susilyginti su Arvydu Saboniu, jeigu kalbėtume apie vieno kurio nors visų laikų krepšininko poveikį šiam žaidimui Europoje...”
Po oficialios 2011 metų J. Naismitho memorialinės krepšinio Šlovės arenos naujųjų laureatų spaudos konferencijos, pasivijome Arvydą su žmona Ingrida apžiūrinėjantį su Lietuva susijusius eksponatus antrajame muziejaus aukšte. Užklausėme Sabonio, ar jaučiasi ypatingai susilaukęs tokio apdovanojimo…
Arvydas kukliai sutriko, ir tik po pauzės ištarė – “na, žinoma man didžiulė garbė, Lietuvai pasiekimas, juk čia viskas prasidėjo. Būtent šitoje šalyje Jamesas Naismithas sukūrė šitą žaidimą, o dabar aš irgi čia atsidūriau”.
Pasodintas šalia kito Lietuvos rinktinės lyderio, pirmojo mūsų šalies krepšininko NBA Šarūno Marčiulionio nuotraukos – vienos iš penkių lietuviškų ekspozicijų didžiausiame pasaulyje krepšinio muziejuje, Sabas lėtai dėstė mintis apie šių metų rudenį pirmąsyk po 1939-ųjų į Kauną sugrįžtantį Europos čempionatą, kuriame dalyvaus net 24 komandos, o nugalėtojai bus apdovanoti originaliais medaliais. Dar paliepė mums iš anksto “nesapnuoti”, kad mūsiškiai žais turnyro finale, kad tik neprisikalbėtume…
”Jūs manot, kad būdami organizatoriais, galvojame tik kaip surengti varžybas, kad kuo geriau čempionatas pavyktų? Nieko panašaus. Jeigu Lietuva pasirodys prastai, visi būsime nusiminę. Tačiau pirmąkart po tiek metų pertraukos mums padės vadinamasis šeštasis žaidėjas, tad reikia tikėtis - viskas bus gerai”.
Vakar geriausią visų laikų mūsų šalies krepšininką priimti Šlovės arenos “įšventinimo” ant scenos atvedė 1993 m. į J. Naismitho Šlovės sakę priimtas legendinis tos pačios Portland “Trail Blazers” komandos “centras”, dukart NBA čempionas Billas Waltonas. Pilnutėle “Symphony Hall” salė atsistojo, NBA TV parodė lietuviui plojančias garsiausias šios lygos žvaigždes Charlesą Barkley, Dennisą Rodmaną (beje, priimtas į Šlovės arena kartu su Arvydu, kaip ir Chrisas Mullinas, su Šarūnu Marčiulioniu gynęs Golden State “Warriors” komandos spalvas).
Sabas vėl nebuvo nusiteikęs kalbėti ilgai ir nuobodžiai – padėkojo visiems susirinkusiems, savo šeimai (be žmonos Arvydą į Springfield-MA atlydėjo ir jo tėvai) ir NBA, o labiausiai – Portlando klubui, kurio gydytojai jį pastatė ant kojų ir sugražino į profesionalų sportą. Beje, Arvydas skris į Vakarų pakraštį, kur jo laukia analogiška ceremonija Portland “Trail Blazers” klube.
Klausėme A. Sabonio, ar dabar sugrįžęs į Europą, nepasiilgsta amerikietiškojo gyvenimo, kur geriau – Lietuvoje, ar Amerikoj? Jis atsakė tiesiai-šviesiai: “Net ir su pertraukomis už Atlanto pragyvenus 7 metus, niekuomet nekilo noras čia įleisti šaknis ilgesniam laikui. Gal todėl, kad aš didesnę savo karjeros dalį praleidau tenai, man ir dabar daug geriau Ispanijoje ar Lietuvoje negu JAV”.
JAV gyvenantys krepšinio specialistai iki dabar spėlioja, kas būtų buvę, jei Arvydas būtų atvykęs į stipriausia pasaulio profesionalų krepšinio lyga tituluojamą čempionatą būdamas ne 30 metų amžiaus, o bent jau 1988-aisiais, kuomet su TSRS rinktine laimėjo Seulo Olimpiadą. Dauguma europiečių neabejoja – 1985 m. pirmąsyk pašauktas į NBA lietuvis (tąkart Arvydą pasirinko Atlantos “Hawks” komanda, bet šis šaukimas buvo anuliuotas, nes Saboniui nebuvo nei 21-rių) yra geriausias Senojo žemyno krepšininkas per pastaruosius dešimtmečius.
Arvydo paklausėme, o kas būtų, jei dar ir ateinantį rudenį Lietuvos rinktinei truks-plyš reikėtų jo pagalbos…”20 taškų deficitas antrajame kėlinyje žaidžiant su Lenkija – laki fantazija padiktavo sudėtingiausias aplinkybes - Arvydai, ar ryžtumeisi išbėgti į aikštelę, juk atsisveikinimo rungtynės dar nesužaistos?”
“Koks dar klausimas, iškart lėkčiau vyrams į pagalbą - jeigu tiks kas leistų!” - atsakė A. Sabonis.
Kai šiandien dar vis tebekyla diskusijos, kas bus dvyliktas žaidėjas Europos čempionate namuose rungtyniausiančioje Lietuvos vyrų rinktinėje gal Kęstučiui Kemzūrai vertėtų palikti paskutinę laisvą vietą vieninteliam pasaulinės šlovės sulaukusiam Kauno “Žalgirio”, Madrido “Real” ir Portlando “Trail Blazers” vidurio puolėjui?
Kaip ten bebūtų, net ir paskutinių NBA finalų didvyris vokietis Dallas “Mavericks” aukštaūgis Dirkas Nowitzki prasitarė labai aiškiai: “Ir dabar aš nežinau kas galėtų susilyginti su Arvydu Saboniu, jeigu kalbėtume apie vieno kurio nors visų laikų krepšininko poveikį šiam žaidimui Europoje...”