Velionis sporto žurnalistas Aleksandras Icikavičius buvo linksmas ir šmaikštus žmogus iki pat gyvenimo pabaigos besidomėjęs sportu.
Eidamas 88-uosius metus mirė žymus Lietuvos sporto žurnalistas Aleksandras Icikavičius.
A. Icikavičius gimė 1923 liepos 13-ą Kaune.
1947-1974-ais A. Icikavičius dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ sporto skyriaus vedėju.
1960-1974-ais taip pat buvo dienraščio atsakingojo sekretoriaus pavaduotojas.
1974-1975-ais A. Icikavičius dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete renginių skyriaus viršininku.
1975-1977-ais jis dirbo „Tiesos“ laikraštyje sporto skyriaus vedėju.
Vėliau iki 1998-ųjų buvo žurnalo „Lietuvos sparnai“ atsakingasis sekretorius.
Velionis yra baigęs dvimetę neakivaizdinę Žurnalistikos akademija prie Maskvos universiteto.
A. Icikavičius yra Baltijos jaunimo laikraščių žurnalistinio meistriškumo konkurso nugalėtojas (1961), Lietuvos sporto žurnalistų Auksinės plunksnos konkurso laureatas (1982), apdovanotas Grenoblio (Prancūzija, 1968) žiemos olimpinių žaidynių Organizacinio komiteto diplomu ir medaliu už žaidynių reportažus, 22-ųjų olimpinių žaidynių (1980 Maskva) padėkos raštu.
1973-iais velioniui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusio žurnalisto vardas.
Straipsnius A. Icikavičius pasirašinėjo slapyvardžiu Imantas Aleksaitis
1950-1957-ais A. Icikavičius buvo Lietuvos fechtavimo federacijos, o 1967-1976 – Lietuvos dviračių sporto federacijos pirmininkas.
2003-asiais Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanotas “Olimpine žvaigžde”.
Tais pačiais metais ir 2008-aisiais Kūno kultūro ir sporto departamento apdovanotas “ Sporto garbės komandoro” ženklu.
Už asmeninį indėlį stiprinant Lietuvos žurnalistų sąjungos tarptautinį bendradarbiavimą ir pripažinimą apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“ (2003–2008).
Paskutinį savo gyvenime apdovanojimą A. Icikavičius gavo 2009-asiais. Lietuvos sporto žurnalistų sąjunga skyrė jam Aleksandro Krukausko vardo premiją „Už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai“.
A. Icikavičius parašė dvi knygas apie sportą: “Olimpinė ugnis negęsta” (1995) ir “O sporte… tu visas mano gyvenimas” (2008).
Pažinoję velionį, jį prisimena, kaip linksmą ir šmaikštų žmogų iki pat gyvenimo pabaigos besidomėjusį sportu.
* * *
Dėl Aleksandro Icikavičiaus mirties užjaučiame velionio artimuosius