| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. rugpjučio 13 d. 11:57 |
Nori būti sportiškiausias miestas
Alytaus meras Feliksas Džiautas tikina, kad kiti miestai gali pavydėti alytiškiams sporto bazės
Alytus – vienas iš šešių Lietuvos miestų, kuriuose nuo rugpjūčio 31 d. vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas. Alytuje žais Graikijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Kroatijos komandos ir papildomo atrankos turnyro laimėtojai.
„Čempionatui rengiamės labai atsakingai. Yra sudaryta darbo grupė, praktiškai kiekvieną dieną savivaldybėje aptariame rengimosi čempionatui aktualijas. Mūsų siekis, kad Alytus taptų sportiškiausiu Lietuvos miestu, jau yra įgyvendinamas. Tokios sporto bazės, kurią šiandieną turime, gali pavydėti bet kuris mūsų šalies miestas.
Sporto arenos plėtra – labai rimta priežastis ir paskata mieste plėtoti didįjį sportą. Juo labiau, kad dabar po vienu stogu bus keletas sporto kompleksų, kuriuose galės treniruotis ir rungtyniauti atskirų sporto šakų atstovai. Tai – plaukikai, lengvaatlečiai, krepšininkai, rankininkai, tinklininkai, dziudo meistrai, sunkiaatlečiai, šauliai“, – sako Alytaus meras F. Džiautas.
Ar galite teigti, kad alytiškiai jau pasirengė Europos vyrų krepšinio čempionatui?
Taip, jau pasirengta. Sporto arena pastatyta ir visos sistemos išbandytos, sportininkai ir specialistai ją vertina pakankamai gerai. Mūsų sporto bazėje vyko Lietuvos krepšinio federacijos taurės finalo ketverto turnyras, čia lemiamas rungtynes dėl šalies čempionato bronzos medalių žaidė mūsų vyrų rankinio komanda.
Jau nebeliko energijos tiekimo, kitų problemėlių. Alytaus čempionato organizavimo grupė, kuriai vadovauja Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Mensevičius, apžiūrėjo būsimas pramogoms, paslaugoms ir prekybai skirtas vietas.
Sporto rūmai pasikeitė iš pagrindų, ar brangus alytiškiams buvo tas malonumas?
Renovacija kainavo apie 30 mln. litų, tai pakankamai didelė pinigų suma. Lėšos gautos iš valstybės biudžeto ir Europos struktūrinių fondų, pinigų skyrė ir miesto savivaldybė. Kiekviena investicija skirta žmogui, kad jis tiek dvasiškai, tiek fiziškai tobulėtų, būtų sveikas, o tai ir yra svarbiausia. Pinigais turbūt ne viskas išmatuojama.
Sporto areną gyrė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas bei generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Alytuje stebėję Lietuvos plaukimo čempionatą. Tačiau, sakykite, kaip alytiškiams ją ateityje pavyks išlaikyti?
Toks klausimas mums irgi kyla. Lengviausiai, žinoma, būtų galima pasakyti, kad, na, išlaikys biudžetas. Tai mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau ne toks mūsų tikslas. Sieksime, kad sporto arena gyventų, būtų nuolat užimta, o iš to būtų gaunama pajamų. Šiandien komplekso veikla nėra tokia intensyvi ir gyva, dar vyksta kai kurie paruošiamieji darbai.
Po čempionato reikėtų užsiimti rimtais vadybos darbais, kad mūsų arenoje iš tikrųjų virtų sportinis gyvenimas, o statinys atsipirktų. Dabar savivaldybė sportiniam kompleksui išlaikyti, jeigu neklystu, kasmet skiria apie 4 mln. litų. Mums labai svarbu, kad kuo daugiau alytiškių sportuotų, kad jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės būtų sveiki.
Ar nespaudžia širdies, kad šalia sporto arenos neiškilo viešbutis, o Europos čempionato komandos bus vežiojamos gyventi į Druskininkus?
Žinoma, spaudžia. Tačiau, kaip sakoma, ir Roma ne iš karto buvo pastatyta. Viešbutis – perspektyvos klausimas. Jis vienoks ar kitoks tikrai bus, nes, turint tokį sporto kompleksą, sportininkai turi gyventi vietoje. Tai – racionalu ir ekonomiška.
Nupirkti beveik visi bilietai į Alytuje vyksiančias Europos čempionato rungtynes. Gal Alytus tapo krepšinio miestu?
Kai buvo ištraukti čempionato burtai, taip sutapo, kad mūsų mieste rungsis Balkanų šalių komandos. Spėliojome, ar miesto bendruomenei tai bus patrauklu. Pasirodo, patrauklu. Kiekvienos šalies komandos turi savo žaidimo braižą, stilių, mokyklą. Tai kas, kad mūsų sporto arenoje nežais Lietuvos rinktinė, mūsų sirgaliai ateis pasižiūrėti gražaus krepšinio.
Tai – svarbiausia. O Alytuje yra daug krepšinio aistruolių, nors miesto vyrų komanda ir nesėkmingai žaidė šių metų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), užėmė paskutinę vietą ir iškrito į žemesniąją lygą. Tačiau turime vilties, kad, labiau padėjus komandai, Alytuje krepšinis atsigaus. Noro ir entuziazmo turime.
Kita vertus, mes vieną ar kitą sporto šaką padarome komercinėmis, todėl LKL pamoka privers labiau pamąstyti ir sujudinti masinį krepšinio judėjimą. Kalbėdamas su perspektyviais jaunuoliais, iš jų girdžiu, kad vaikinai nesijaučia labai reikalingi. Mes kartais žaidžiame tik sau. Gal žaidimas Nacionalinėje krepšinio lygoje suteiks didesnių galimybių ugdyti savus žaidėjus, o ne juos pirkti iš kitų klubų.
Čempionato metu Jaunimo parke ir prie sporto arenos veiks poilsio ir pramogų zona. Kas joje turėtų būti?
Joje bus visko. Niekas neuždarys durų ir svečiams iš kitų regionų, tačiau skatiname savus verslininkus, kad jie čempionato dienomis pateiktų savo produkcijos, gaminių. Kad jie propaguotų dzūkiškas prekes, tai, ką gamina, kuo gražūs – išskirtinius dzūkiškus dalykus. Pramogų zonoje numatyta pastatyti ekraną, kad visi kartu galėtų stebėti Lietuvoje vykstančio Europos čempionato rungtynes.
Alytų daug kas vadina Lietuvos sporto statybų lyderiu – viską turite. O gal dar ką nors statysite?
Gyvenimas nestovi vietoje, aplinkybės tikrai padiktuos ir kitų idėjų. Jau kalbamės apie sporto maniežo statybą, būtinai reikia stiprinti mokyklų gyvenamuosiuose rajonuose sporto bazę. Mūsų mokyklų stadionai vargani. Viena investicija numatyta į „Dainavos“ mokyklos stadioną. Pritaikysime jį futbolo reikmėms.
Sieksime, kad nebūtų alinama mūsų pagrindinio stadiono futbolo aikštė. Projektavimo darbai turėtų prasidėti jau šiais metais ir viliuosi, kad kitąmet turėsime naują atvirą sporto aikštyną viename iš gyvenamųjų rajonų. Mūsų Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, dalyvaudama bendrame projekte su lenkų Gižycko miestu, pasirašys sutartį dėl sporto salės, kurios vertė 7 mln. litų, statybos.
Išsikėlėte sau uždavinį, kad Alytus taptų sportiškiausiu Lietuvos miestu. Ar jį įgyvendinsite?
Tas šūkis gimė spontaniškai, statant vienus, kitus sporto objektus. Kai pagalvoji, o gal mums užteko turėtos sporto bazės? Juk, kaip daug kas sako, esam provincijos miestelis, todėl užtektų turėti 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančią sporto salę. Tačiau mums to nepakanka. Pats gyvenimas padiktavo tokį devizą – tapti sportiškiausiu Lietuvos miestu. Dabar to ir siekiame. Savo iškeltą uždavinį bandysime įgyvendinti.
Ar galima teigti, kad jūs taip pat esate sporto žmogus?
Jaunystėje teko šiek tiek stumdyti rutulį, tačiau sportavau mėgėjiškai ir svarių rezultatų nepasiekiau. Esu labiau masinio sporto, ypač vaikų sporto, šalininkas. Ko reikia miesto bendruomenei? Kad būtų sveika ir žvali. Netgi pabėgiojimas rytais Jaunimo parke, šalia kurio gyvenu, jau yra didelis dalykas. Anksčiau, kai turėjau laiko, ten dažnai pabėgiodavau.
Bendruomenės gyventojai su vaikais, vaikaičiais, jaunimas, moksleiviai nustatytu laiku savaitgaliais galėtų ateiti į sporto sales ir jose mankštintis. Sporto salės neturi būti uždarytos. Mokykla turėtų tapti bendruomenės susibūrimo vieta, centru.
Alytus skaičiais
* Alytaus sporto rūmai, dabar vadinami Sporto ir rekreacijos centru, veikia nuo 1977-ųjų. Statyba pradėta 1974 m., jos sąmatinė vertė buvo 2,5 mln. rublių.
* 1981 m. Alytuje pradėjo veikti aštuonių takų po 50 m plaukimo baseinas. Tai buvo trečias tokio dydžio baseinas Lietuvoje. Dabar Dzūkijos sostinėje veikia vienintelė šalyje sporto bazė, kurioje po vienu stogu telpa ir sporto salių kompleksas, ir olimpinius standartus atitinkantis plaukimo baseinas.
* Nuo 2006 m. vyksta Alytaus sporto bazių atnaujinimo programa. Investicijos į Alytaus sporto bazes – investicijos į ateitį. Rengiantis 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui, vyko intensyvūs daugiafunkcio pramogų ir sporto komplekso statybos ir plėtros darbai. Tai – didžiausias sporto objektas Alytuje nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
* 2010 m. Alytuje aktyviai veikė 37 sporto klubai ir viena papildomo ugdymo sporto mokykla VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro Sporto skyrius. Šiose organizacijose sportavo 4 499 alytiškiai, buvo surengtos 123 sportinės stovyklose, kuriose sportavo ir laisvalaikį leido 3 460 dalyvių. Surengtas 61 sveikatingumo renginys.
* 2010 m. Alytuje vyko 884 varžybos. Jose dalyvavo 61 804 įvairaus amžiaus sportininkai.
* Alytuje oficialiai dirba 128 kūno kultūros ir sporto specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą arba licenciją.
„Čempionatui rengiamės labai atsakingai. Yra sudaryta darbo grupė, praktiškai kiekvieną dieną savivaldybėje aptariame rengimosi čempionatui aktualijas. Mūsų siekis, kad Alytus taptų sportiškiausiu Lietuvos miestu, jau yra įgyvendinamas. Tokios sporto bazės, kurią šiandieną turime, gali pavydėti bet kuris mūsų šalies miestas.
Sporto arenos plėtra – labai rimta priežastis ir paskata mieste plėtoti didįjį sportą. Juo labiau, kad dabar po vienu stogu bus keletas sporto kompleksų, kuriuose galės treniruotis ir rungtyniauti atskirų sporto šakų atstovai. Tai – plaukikai, lengvaatlečiai, krepšininkai, rankininkai, tinklininkai, dziudo meistrai, sunkiaatlečiai, šauliai“, – sako Alytaus meras F. Džiautas.
Ar galite teigti, kad alytiškiai jau pasirengė Europos vyrų krepšinio čempionatui?
Taip, jau pasirengta. Sporto arena pastatyta ir visos sistemos išbandytos, sportininkai ir specialistai ją vertina pakankamai gerai. Mūsų sporto bazėje vyko Lietuvos krepšinio federacijos taurės finalo ketverto turnyras, čia lemiamas rungtynes dėl šalies čempionato bronzos medalių žaidė mūsų vyrų rankinio komanda.
Jau nebeliko energijos tiekimo, kitų problemėlių. Alytaus čempionato organizavimo grupė, kuriai vadovauja Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Mensevičius, apžiūrėjo būsimas pramogoms, paslaugoms ir prekybai skirtas vietas.
Sporto rūmai pasikeitė iš pagrindų, ar brangus alytiškiams buvo tas malonumas?
Renovacija kainavo apie 30 mln. litų, tai pakankamai didelė pinigų suma. Lėšos gautos iš valstybės biudžeto ir Europos struktūrinių fondų, pinigų skyrė ir miesto savivaldybė. Kiekviena investicija skirta žmogui, kad jis tiek dvasiškai, tiek fiziškai tobulėtų, būtų sveikas, o tai ir yra svarbiausia. Pinigais turbūt ne viskas išmatuojama.
Sporto areną gyrė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas bei generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, Alytuje stebėję Lietuvos plaukimo čempionatą. Tačiau, sakykite, kaip alytiškiams ją ateityje pavyks išlaikyti?
Toks klausimas mums irgi kyla. Lengviausiai, žinoma, būtų galima pasakyti, kad, na, išlaikys biudžetas. Tai mokesčių mokėtojų pinigai. Tačiau ne toks mūsų tikslas. Sieksime, kad sporto arena gyventų, būtų nuolat užimta, o iš to būtų gaunama pajamų. Šiandien komplekso veikla nėra tokia intensyvi ir gyva, dar vyksta kai kurie paruošiamieji darbai.
Po čempionato reikėtų užsiimti rimtais vadybos darbais, kad mūsų arenoje iš tikrųjų virtų sportinis gyvenimas, o statinys atsipirktų. Dabar savivaldybė sportiniam kompleksui išlaikyti, jeigu neklystu, kasmet skiria apie 4 mln. litų. Mums labai svarbu, kad kuo daugiau alytiškių sportuotų, kad jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės būtų sveiki.
Ar nespaudžia širdies, kad šalia sporto arenos neiškilo viešbutis, o Europos čempionato komandos bus vežiojamos gyventi į Druskininkus?
Žinoma, spaudžia. Tačiau, kaip sakoma, ir Roma ne iš karto buvo pastatyta. Viešbutis – perspektyvos klausimas. Jis vienoks ar kitoks tikrai bus, nes, turint tokį sporto kompleksą, sportininkai turi gyventi vietoje. Tai – racionalu ir ekonomiška.
Nupirkti beveik visi bilietai į Alytuje vyksiančias Europos čempionato rungtynes. Gal Alytus tapo krepšinio miestu?
Kai buvo ištraukti čempionato burtai, taip sutapo, kad mūsų mieste rungsis Balkanų šalių komandos. Spėliojome, ar miesto bendruomenei tai bus patrauklu. Pasirodo, patrauklu. Kiekvienos šalies komandos turi savo žaidimo braižą, stilių, mokyklą. Tai kas, kad mūsų sporto arenoje nežais Lietuvos rinktinė, mūsų sirgaliai ateis pasižiūrėti gražaus krepšinio.
Tai – svarbiausia. O Alytuje yra daug krepšinio aistruolių, nors miesto vyrų komanda ir nesėkmingai žaidė šių metų Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), užėmė paskutinę vietą ir iškrito į žemesniąją lygą. Tačiau turime vilties, kad, labiau padėjus komandai, Alytuje krepšinis atsigaus. Noro ir entuziazmo turime.
Kita vertus, mes vieną ar kitą sporto šaką padarome komercinėmis, todėl LKL pamoka privers labiau pamąstyti ir sujudinti masinį krepšinio judėjimą. Kalbėdamas su perspektyviais jaunuoliais, iš jų girdžiu, kad vaikinai nesijaučia labai reikalingi. Mes kartais žaidžiame tik sau. Gal žaidimas Nacionalinėje krepšinio lygoje suteiks didesnių galimybių ugdyti savus žaidėjus, o ne juos pirkti iš kitų klubų.
Čempionato metu Jaunimo parke ir prie sporto arenos veiks poilsio ir pramogų zona. Kas joje turėtų būti?
Joje bus visko. Niekas neuždarys durų ir svečiams iš kitų regionų, tačiau skatiname savus verslininkus, kad jie čempionato dienomis pateiktų savo produkcijos, gaminių. Kad jie propaguotų dzūkiškas prekes, tai, ką gamina, kuo gražūs – išskirtinius dzūkiškus dalykus. Pramogų zonoje numatyta pastatyti ekraną, kad visi kartu galėtų stebėti Lietuvoje vykstančio Europos čempionato rungtynes.
Alytų daug kas vadina Lietuvos sporto statybų lyderiu – viską turite. O gal dar ką nors statysite?
Gyvenimas nestovi vietoje, aplinkybės tikrai padiktuos ir kitų idėjų. Jau kalbamės apie sporto maniežo statybą, būtinai reikia stiprinti mokyklų gyvenamuosiuose rajonuose sporto bazę. Mūsų mokyklų stadionai vargani. Viena investicija numatyta į „Dainavos“ mokyklos stadioną. Pritaikysime jį futbolo reikmėms.
Sieksime, kad nebūtų alinama mūsų pagrindinio stadiono futbolo aikštė. Projektavimo darbai turėtų prasidėti jau šiais metais ir viliuosi, kad kitąmet turėsime naują atvirą sporto aikštyną viename iš gyvenamųjų rajonų. Mūsų Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, dalyvaudama bendrame projekte su lenkų Gižycko miestu, pasirašys sutartį dėl sporto salės, kurios vertė 7 mln. litų, statybos.
Išsikėlėte sau uždavinį, kad Alytus taptų sportiškiausiu Lietuvos miestu. Ar jį įgyvendinsite?
Tas šūkis gimė spontaniškai, statant vienus, kitus sporto objektus. Kai pagalvoji, o gal mums užteko turėtos sporto bazės? Juk, kaip daug kas sako, esam provincijos miestelis, todėl užtektų turėti 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančią sporto salę. Tačiau mums to nepakanka. Pats gyvenimas padiktavo tokį devizą – tapti sportiškiausiu Lietuvos miestu. Dabar to ir siekiame. Savo iškeltą uždavinį bandysime įgyvendinti.
Ar galima teigti, kad jūs taip pat esate sporto žmogus?
Jaunystėje teko šiek tiek stumdyti rutulį, tačiau sportavau mėgėjiškai ir svarių rezultatų nepasiekiau. Esu labiau masinio sporto, ypač vaikų sporto, šalininkas. Ko reikia miesto bendruomenei? Kad būtų sveika ir žvali. Netgi pabėgiojimas rytais Jaunimo parke, šalia kurio gyvenu, jau yra didelis dalykas. Anksčiau, kai turėjau laiko, ten dažnai pabėgiodavau.
Kiekvienas turime pagalvoti, kas tinka, traukia, žavi. Mūsų tauta apskritai yra sportiška ir požiūris į sportą yra teigiamas. Eidami į šią kadenciją, iškėlėme reikalavimą, kad mūsų bendrojo lavinimo mokyklų sporto salės savaitgaliais būtų atidarytos ir tarnautų bendruomenės poreikiams. Šis procesas jau prasidėjo. Švietimo skyriaus vadovai įpareigoti pasiūlyti schemą, kaip viskas turėtų vykti.
Bendruomenės gyventojai su vaikais, vaikaičiais, jaunimas, moksleiviai nustatytu laiku savaitgaliais galėtų ateiti į sporto sales ir jose mankštintis. Sporto salės neturi būti uždarytos. Mokykla turėtų tapti bendruomenės susibūrimo vieta, centru.
Alytus skaičiais
* Alytaus sporto rūmai, dabar vadinami Sporto ir rekreacijos centru, veikia nuo 1977-ųjų. Statyba pradėta 1974 m., jos sąmatinė vertė buvo 2,5 mln. rublių.
* 1981 m. Alytuje pradėjo veikti aštuonių takų po 50 m plaukimo baseinas. Tai buvo trečias tokio dydžio baseinas Lietuvoje. Dabar Dzūkijos sostinėje veikia vienintelė šalyje sporto bazė, kurioje po vienu stogu telpa ir sporto salių kompleksas, ir olimpinius standartus atitinkantis plaukimo baseinas.
* Nuo 2006 m. vyksta Alytaus sporto bazių atnaujinimo programa. Investicijos į Alytaus sporto bazes – investicijos į ateitį. Rengiantis 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui, vyko intensyvūs daugiafunkcio pramogų ir sporto komplekso statybos ir plėtros darbai. Tai – didžiausias sporto objektas Alytuje nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.
* 2010 m. Alytuje aktyviai veikė 37 sporto klubai ir viena papildomo ugdymo sporto mokykla VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro Sporto skyrius. Šiose organizacijose sportavo 4 499 alytiškiai, buvo surengtos 123 sportinės stovyklose, kuriose sportavo ir laisvalaikį leido 3 460 dalyvių. Surengtas 61 sveikatingumo renginys.
* 2010 m. Alytuje vyko 884 varžybos. Jose dalyvavo 61 804 įvairaus amžiaus sportininkai.
* Alytuje oficialiai dirba 128 kūno kultūros ir sporto specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą arba licenciją.