Devyniolikmetis „Kruojos“ naujokas iš Gruzijos Toma Tabatadzė jau spėjo debiutuoti pirmoje komandoje, o dublerių pirmenybėse per kėlinį varžovų vartininką nuginklavo net du kartus. Linksmas, besišypsantis ir nuoširdus puolėjas trumpame interviu fkkruoja.lt lankytojams pripažino, jog lietuvių kalba jam – misija neįmanoma, tačiau be lietuvių atlikėjo SEL dainų neįsivaizduoja nei vienos dienos.
Toma angliškai beveik nekalba, o žaidėjo laužytą rusų kalbą dažnai suprasti sunku net užkietėjusiam rusų kalbos žinovui. „Kruojos“ gretose T.Tabatadzė – vienintelis gruzinas, tad kalbos barjeras jaučiamas. Nepaisant to, pusiau gestų, pusiau rusų kalba ekipos naujokas sugeba susišnekėti su visais. Ir net jei esmės komandos draugai nesupranta, šypseną tai sukelia.
Apsilankę „Kruojos“ bazėje šiomis dienomis veikiausiai išgirsite kažką linksmai niūniuojant melodiją, panašią į SEL kūrinį „Nes aš tik vėjas“. Žodžių tikrai nesuprasite, bet žinokite – tai linksmasis Toma mėgaujasi lietuviška muzika. Beje, ši daina skambėjo ir pokalbio metu. Kaip sakė pats futbolininkas – pastarosiomis dienomis šis SEL‘o darbas tapo jo asmeniniu himnu.
Kaip, kur ir kada pradėjai žaisti futbolą?, - fkkruoja.lt pasiteiravo komandos naujoko.Pamenu, buvo septyneri, kai pirmą kartą apsilankiau futbolo treniruotėje. Tiesiog buvau aktyvus vaikas ir norėjosi išmėginti kažką naujo. Pirmosios treniruotės patiko, tad nusprendžiau likti futbolo sūkuryje ilgesniam laikui.
Kiek laiko rungtyniavai gimtojoje Gruzijoje? Kada pakėlei sparnus į užsienį?Gruzijoje rungtyniavau ganėtinai ilgai. Tol, kol neatsirado galimybė išvykti į Latviją prieš šį sezoną. Kartu su Daugpilio „Daugava“ perėjau pasiruošimo sezonui etapą Turkijoje. Žaidėme daug kontrolinių rungtinių su labai stipriomis komandomis – Maskvos „Lokomotivu“, Krokuvos „Wisla“ ir t.t. Prisiminimai iš „Daugava“ klubo – juokingi. Kadangi buvau jauniausias, visas dienas, po kiekvienos treniruotės, tekdavo viską rinkti ir tvarkyti – buvau amžinas budintysis (juokiasi).
„Daugava“ ekipai patikau, tad pasirašėme sutartį. Tiesa, konkurencija priekinėje linijoje buvo pernelyg didelė, tad nuomos pagrindu atitekau Rygos „Olimps“. Lygis Latvijoje buvo tikrai neblogas, tačiau komanda ganėtinai silpna, tad puolėjui tokioje žaisti išties sudėtinga. Pavyko pelnyti keturis įvarčius ir įsitvirtinti startiniame vienuoliktuke. Vėliau atsirado „Kruojos“ variantas ir atvykau į peržiūrą, po kurios pasirašėme sutartį.
Kokie pirmieji įspūdžiai Pakruojo ekipoje? Kaip vertini savo debiutą?Miestelis labai mažas, tačiau sąlygos futbolui – išties geros. Eidamas į aikštę Kaune jaudulio nejaučiau, tiesiog norėjau save parodyti, galbūt, įmušti įvartį. Pralaimėjome, ką jau padarysi, tačiau stengiausi sužaisti kuo geriau.
Atstovaudamas dubleriams per kėlinį pelnei du įvarčius. Ar saldūs tie pirmieji taiklūs smūgiai vilkint „Kruojos“ marškinėlius?Jausmas, kai įmuši įvartį, visada yra geras. Tačiau šiuo atveju labai daug emocijų nebuvo – ar pralaimi 0:4, ar 1:4, didelio skirtumo neįžvelgiu. Esu puolėjas, privalau išnaudoti savo šansus. Smagu, bet ypatingomis emocijomis tų taiklių smūgių nepavadinčiau.
Kokius asmeninius tikslus keli sau šį sezoną?Noriu žaisti, žaisti ir dar kartą žaisti. O žaisdamas – įmušti. Prisidėti prie komandos sėkmės. Esu jaunas ir stengsiuosi įrodyti savo vertę. Turiu sunkiai dirbti, kitos išeities nėra.
Kaip vertinti atmosferą komandoje? Su kuo iš ekipos daugiausiai bendrauji?Atmosfera išties gera. Man patinka. Matosi, jog visi nori dirbti, nori žaisti ir laimėti. Tai geras rodiklis. Kol kas daugiausiai bendrauju su senu draugu dar iš „Daugava“ laikų K.Matsionu ir kambarioku S.Pihockiu. Žinoma ir su Tavimi (juokiasi). Su visais sutariu gerai.
Gal jau moki keletą lietuviškų žodžių?Ne, ne. Jūsų kalba yra labai sunki. Moku pasakyti tik laba diena, bet nemanau, kad kada nors galėsiu laisvai kalbėti lietuviškai. Tai misija neįmanoma! Nebent va galiu padainuoti šią dainą (SEL: „Nes aš tik vėjas“), tik va dainuodamas savus žodžius išgalvoju, geriau gaunasi (juokiasi).