| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. rugpjučio 2 d. 11:26 |
Laikas iškasti melagingus pažadus
Antruosius darbo metus Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) pradėjęs Klemensas Rimšelis pasirengęs ir toliau diegti naujoves
Ar jau suformuota visa Sporto departamento komanda?, - paklausėme K. Rimšelio.
Dar bus keletas etatų, skelbsime konkursą. Departamente dirba savo darbą išmanantys ir patirties konkrečioje srityje turintys žmonės. Ateina žmogus ir jam nereikia mokytis, nes jis žino, ką reikia daryti. Tai labai svarbu. Tai turėtų pastebimai kilstelėti institucijos darbo kokybę.
Mums reikia žiūrėti į ateitį. Ir nesvarbu, kas vadovauja KKSD, nes artėja rimti iššūkiai visai Lietuvai – 2013 m. pirmininkausime Europos Sąjungai, o sportas taip pat yra Europos Sąjungos bendrosios politikos dalis. Reikės organizuoti už sportą atsakingų asmenų tarybos ir direktorato posėdžius. Bus daug aktyvaus darbo. Šioje sferoje reikia ne tik žinoti, ką darai, bet dar ir mokėti pagrindines ES kalbas.
Daug kas atkreipė dėmesį į tai, kad KKSD nedalyvauja tuose procesuose, kurie nepriklauso nuo departamento...
Taip, tai tiesa. Nei vadovas, nei darbuotojai nekomentuoja kokių nors asmenų ar savarankiškai veikiančių sporto federacijų veiklos. Tarpusavyje galime aptarti tam tikrus niuansus, bet iš esmės viešojoje erdvėje laikomės korektiškumo principo.
Galime kritikuoti tą, kurio skyrimas ir atleidimas priklauso nuo mūsų. KKSD pozicija tokia: jei sporto federacija išsirinko prezidentą, tai mes kalbamės ir bendraujame su juo. Mes nekomentuojame, kuris jų geresnis ar blogesnis. Tai turi visi suprasti.
Žiniasklaida, mano supratimu, kartais be reikalo klausia federacijų nuomonės apie KKSD darbą. Federacijos iš valstybės biudžeto gauna arba negauna finansavimo per departamentą, kaip asignavimų valdytoją. Principas labai paprastas: gavo daugiau – KKSD dirba gerai, gavo mažiau – dirba blogai. Tai nėra objektyvi kritika ir tokios jos KKSD negali priimti.
Naujų darbų tikriausiai atsiranda kiekvieną dieną?
Tų darbų visą laiką atsiranda. KKSD jų pats neprisikuria, bet mato, kur yra problema. Parengti ir sporto mokyklų nuostatai. Nors tai ne mūsų sfera, o savivaldos. Tačiau metodikos klausimas svarbus, nes dauguma sporto mokyklų dirba ir priklauso nuo savivaldybių tarybų, ką šios pasirinko: ar tam tikras departamento, ar Švietimo ir mokslo ministerijos metodikas.
Atsiranda ne tik skirtingų metodikų, bet ir darbo apmokėjimo, trenerių kvalifikacijų suteikimo klausimų, kurie bendroje sistemoje yra skirtingi. Viskas parengta, buvo sudaryta darbo grupė, tarsimės su Švietimo ir mokslo ministerija, ką daryti, kad atsirastų normalesnė sistema. Tai labai aktualu.
Kitas dalykas: pagal naująją sistemą, lėšoms pasiekus konkretų sportininką, mums bus suteikta papildoma, tačiau itin svarbi informacija – KKSD turės sportininkų sąrašus, o to anksčiau taip pat nebuvo. Mums nereikės pasirašytų finansinės apskaitos dokumentų, o paprasčiausiai užteks bankų pavedimo kopijos. Iš karto matysime asmenis, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka mokami dienpinigiai ir maistpinigiai.
Palengva bandote restruktūrizuoti kai kuriuos sporto objektus, ar jau matyti rezultatai?
Tai darome dėl to, kad valstybė ir KKSD neįlįstų į amžinas statybas. Jeigu yra numatyta pastatyti tam tikrus bendrus sveikatingumo kompleksus (baseinas, sporto salės, stadionas) ir, jeigu baseinas jau pradėtas statyti, tai jis turi būti užbaigtas. Jį pastačius, bus pradedami sporto salės statybos darbai.
Jei statomas baseinas, jis turi būti pastatytas ir pradėtas eksploatuoti.
Turime žiūrėti, kad neįsiveltume į dideles statybas, pavyzdžiui, nacionalinio stadiono. Tačiau statybas pradėjus, reikia jas baigti. Nebe tie laikai, kai galima užkasinėti kapsules ir ateities kartoms dalyti ateities pažadus. Laikas suradus metalo detektoriumi visus melagingus pažadus iškasti, o tai, kas pradėta, – galų gale pabaigti.
Turime pradėti kirpti infrastruktūros objektų atidarymų juosteles, o ne toliau užkasinėti kapsules ir melagingai žadėti dabartinėms bendruomenėms ir gyventojams, o tų pažadų netesėti. Sporto departamento principas: pažadėjai – ištesėjai, pasakei – padarei. Viskas suprantama.
Negali būti taip, kad pagal Valstybės investicijų programą investuojama į daug sporto objektų, o praktiškai investicijos tik pabarstomos kai kuriuose objektuose. Tarkime, ką reiškia sporto objektui 500 tūkst. litų? Tai reiškia, kad atvažiavo statybininkai į objektą, nieko nepadarė ir išvažiavo – žiūrėk, tų 500 tūkst. litų nebėra.
Praktiškai toks finansavimas yra ydingas, jis iš esmės turi pasikeisti. Kas pabaigta – tas pabaigta, kas nepabaigta, o projektas grandiozinis, reikia sukonkretinti, padaryti, kad funkcionuotų pirmas etapas, o tada pereiti prie kito.
Kokia KKSD pozicija dėl to, kad sporto objektai skiriami vienai kuriai nors sporto šaka?
Iš savivaldybės arba valstybės lėšų statomi sporto objektai turi būti daugiafunkciai ir negali būti skirti vienai kuriai nors sporto šakai. Tokiu atveju valstybė arba savivaldybė galėtų prisidėti prie konkretaus specializuoto stadiono, tarkime, skirto futbolui, bet negali visiškai finansuoti jo statybos. Visi tokie konkrečiai sporto šakai skirti objektai finansuojami privačios iniciatyvos pagrindu.
Valstybė atspindi visuomenės poreikį, savotišką jos užsakymą. Kurdami sporto infrastruktūrą, turime atkreipti dėmesį į tai, kad kuo daugiau sporto šakų atstovų galėtų naudotis ta sporto infrastruktūra, nes ji kainuoja brangiai. Negali būti pastatyta pigiai, nes turi tarnauti ilgai.
Esu optimistas. Neatsižvelgdamas į tai, kur man tektų dirbti, matau, kad yra visuomenės užsakymas: valstybė turi skirti daugiau lėšų sporto infrastruktūrai. Nesvarbu, kokios partijos pasikeistų, mūsų visuomenės poreikis yra būtent toks. Tą mes akivaizdžiai jaučiame iš KKSD gaunamų raštų, savivaldybėms, bendruomenėms rengiant projektus.
Dar bus keletas etatų, skelbsime konkursą. Departamente dirba savo darbą išmanantys ir patirties konkrečioje srityje turintys žmonės. Ateina žmogus ir jam nereikia mokytis, nes jis žino, ką reikia daryti. Tai labai svarbu. Tai turėtų pastebimai kilstelėti institucijos darbo kokybę.
Mums reikia žiūrėti į ateitį. Ir nesvarbu, kas vadovauja KKSD, nes artėja rimti iššūkiai visai Lietuvai – 2013 m. pirmininkausime Europos Sąjungai, o sportas taip pat yra Europos Sąjungos bendrosios politikos dalis. Reikės organizuoti už sportą atsakingų asmenų tarybos ir direktorato posėdžius. Bus daug aktyvaus darbo. Šioje sferoje reikia ne tik žinoti, ką darai, bet dar ir mokėti pagrindines ES kalbas.
Daug kas atkreipė dėmesį į tai, kad KKSD nedalyvauja tuose procesuose, kurie nepriklauso nuo departamento...
Taip, tai tiesa. Nei vadovas, nei darbuotojai nekomentuoja kokių nors asmenų ar savarankiškai veikiančių sporto federacijų veiklos. Tarpusavyje galime aptarti tam tikrus niuansus, bet iš esmės viešojoje erdvėje laikomės korektiškumo principo.
Galime kritikuoti tą, kurio skyrimas ir atleidimas priklauso nuo mūsų. KKSD pozicija tokia: jei sporto federacija išsirinko prezidentą, tai mes kalbamės ir bendraujame su juo. Mes nekomentuojame, kuris jų geresnis ar blogesnis. Tai turi visi suprasti.
Žiniasklaida, mano supratimu, kartais be reikalo klausia federacijų nuomonės apie KKSD darbą. Federacijos iš valstybės biudžeto gauna arba negauna finansavimo per departamentą, kaip asignavimų valdytoją. Principas labai paprastas: gavo daugiau – KKSD dirba gerai, gavo mažiau – dirba blogai. Tai nėra objektyvi kritika ir tokios jos KKSD negali priimti.
Naujų darbų tikriausiai atsiranda kiekvieną dieną?
Tų darbų visą laiką atsiranda. KKSD jų pats neprisikuria, bet mato, kur yra problema. Parengti ir sporto mokyklų nuostatai. Nors tai ne mūsų sfera, o savivaldos. Tačiau metodikos klausimas svarbus, nes dauguma sporto mokyklų dirba ir priklauso nuo savivaldybių tarybų, ką šios pasirinko: ar tam tikras departamento, ar Švietimo ir mokslo ministerijos metodikas.
Atsiranda ne tik skirtingų metodikų, bet ir darbo apmokėjimo, trenerių kvalifikacijų suteikimo klausimų, kurie bendroje sistemoje yra skirtingi. Viskas parengta, buvo sudaryta darbo grupė, tarsimės su Švietimo ir mokslo ministerija, ką daryti, kad atsirastų normalesnė sistema. Tai labai aktualu.
Kitas dalykas: pagal naująją sistemą, lėšoms pasiekus konkretų sportininką, mums bus suteikta papildoma, tačiau itin svarbi informacija – KKSD turės sportininkų sąrašus, o to anksčiau taip pat nebuvo. Mums nereikės pasirašytų finansinės apskaitos dokumentų, o paprasčiausiai užteks bankų pavedimo kopijos. Iš karto matysime asmenis, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka mokami dienpinigiai ir maistpinigiai.
Palengva bandote restruktūrizuoti kai kuriuos sporto objektus, ar jau matyti rezultatai?
Tai darome dėl to, kad valstybė ir KKSD neįlįstų į amžinas statybas. Jeigu yra numatyta pastatyti tam tikrus bendrus sveikatingumo kompleksus (baseinas, sporto salės, stadionas) ir, jeigu baseinas jau pradėtas statyti, tai jis turi būti užbaigtas. Jį pastačius, bus pradedami sporto salės statybos darbai.
Jei statomas baseinas, jis turi būti pastatytas ir pradėtas eksploatuoti.
Turime žiūrėti, kad neįsiveltume į dideles statybas, pavyzdžiui, nacionalinio stadiono. Tačiau statybas pradėjus, reikia jas baigti. Nebe tie laikai, kai galima užkasinėti kapsules ir ateities kartoms dalyti ateities pažadus. Laikas suradus metalo detektoriumi visus melagingus pažadus iškasti, o tai, kas pradėta, – galų gale pabaigti.
Turime pradėti kirpti infrastruktūros objektų atidarymų juosteles, o ne toliau užkasinėti kapsules ir melagingai žadėti dabartinėms bendruomenėms ir gyventojams, o tų pažadų netesėti. Sporto departamento principas: pažadėjai – ištesėjai, pasakei – padarei. Viskas suprantama.
Negali būti taip, kad pagal Valstybės investicijų programą investuojama į daug sporto objektų, o praktiškai investicijos tik pabarstomos kai kuriuose objektuose. Tarkime, ką reiškia sporto objektui 500 tūkst. litų? Tai reiškia, kad atvažiavo statybininkai į objektą, nieko nepadarė ir išvažiavo – žiūrėk, tų 500 tūkst. litų nebėra.
Praktiškai toks finansavimas yra ydingas, jis iš esmės turi pasikeisti. Kas pabaigta – tas pabaigta, kas nepabaigta, o projektas grandiozinis, reikia sukonkretinti, padaryti, kad funkcionuotų pirmas etapas, o tada pereiti prie kito.
Kokia KKSD pozicija dėl to, kad sporto objektai skiriami vienai kuriai nors sporto šaka?
Iš savivaldybės arba valstybės lėšų statomi sporto objektai turi būti daugiafunkciai ir negali būti skirti vienai kuriai nors sporto šakai. Tokiu atveju valstybė arba savivaldybė galėtų prisidėti prie konkretaus specializuoto stadiono, tarkime, skirto futbolui, bet negali visiškai finansuoti jo statybos. Visi tokie konkrečiai sporto šakai skirti objektai finansuojami privačios iniciatyvos pagrindu.
Valstybė atspindi visuomenės poreikį, savotišką jos užsakymą. Kurdami sporto infrastruktūrą, turime atkreipti dėmesį į tai, kad kuo daugiau sporto šakų atstovų galėtų naudotis ta sporto infrastruktūra, nes ji kainuoja brangiai. Negali būti pastatyta pigiai, nes turi tarnauti ilgai.
Esu optimistas. Neatsižvelgdamas į tai, kur man tektų dirbti, matau, kad yra visuomenės užsakymas: valstybė turi skirti daugiau lėšų sporto infrastruktūrai. Nesvarbu, kokios partijos pasikeistų, mūsų visuomenės poreikis yra būtent toks. Tą mes akivaizdžiai jaučiame iš KKSD gaunamų raštų, savivaldybėms, bendruomenėms rengiant projektus.