| Lina Motužytė | 2011 m. rugpjučio 1 d. 15:43 |
Ugniagesybos sporte trūksta aktyvaus jaunimo
"Raginame vaikus prisijungti, nes tai ne tik nemokamas būrelis, bet ir įdomus užsiėmimas", - teigė ugniagesių sporto federacijos generalinė sekretorė.
Pasaulyje sparčiai pupuliarėjančiu ugniagesybos sportu Lietuvoje užsiima retas jaunuolis. Kaune vykusios Baltijos šalių ugniagesių sporto varžybos - renginys, skirtas ne tik išsiaiškinti stipriausius trijų valstybių sportininkus, bet ir populiarinti šį sportą tarp jaunų žmonių.
36-ą kartą rengtame čempionate dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Svečių teisėmis buvo pakviesti lenkai, rusai ir baltarusiai. Sportininkai varžėsi keturiose amžiaus grupėse: suaugusiųjų, jaunių (iki 18 metų), jaunučių (iki 16 metų) ir vaikų (iki 14 metų).
Sudėjus visų amžiaus grupių rezultatus stipriausiais pripažinti Lietuvos sportininkai. Antrą vietą užėmė estai, treti liko latviai.
„Viskas buvo labai gerai. Oras geras, nelijo – labai tinkamos sąlygos sportui. Sportininkai nepatyrė didelių traumų, kasmet jų būdavo, o šiemet – išvengėme, tai – svarbiausia.“, - džiaugėsi Lietuvos ugniagesių sporto federacijos generalinė sekretorė Inga Blinstrubienė.
Suaugusieji varžėsi keturiose rungtyse: kopimo kablinėmis kopėčiomis į ketvirtąjį mokomojo bokšto aukštą, 100 m kliūtinio bėgimo, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
Jaunimo komandos taip pat rungėsi keturiose rungtyse: 100 m kliūtinio bėgimo, kopimo kablinėmis kopėčiomis į trečiąjį ir antrąjį mokomojo bokšto aukštus, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
„Sudėtingiausia turbūt buvo kopti kablinėmis kopėčiomis. Ši rungtis reikalauja labai didelio meistriškumo, nes reikia saugiau užkabinti kopėčias, pavojingas aukštis, bet tuo pačiu tai ir labiausiai dėmesį prikaustanti rungtis“, - sakė I. Blinstrubienė.
I. Blinstrubienė apgailestavo, kad nėra daug sportuoti norinčio jaunimo: „Jų tikrai nėra tiek, kiek norėtųsi, labai sudėtinga į šį sportą pritraukti jaunimą. Raginame vaikus prisijungti, nes tai ne tik nemokamas būrelis, bet ir įdomus užsiėmimas. Kasmet bent po kartą vaikai išvažiuoja į užsienį – į stovyklas ar varžybas.“
Ugniagesių sporto būrelį lankantiems vaikams nebūtina tapti ugniagesiais gelbėtojais, tačiau susidomėjusiems šiuo amatu įstoti mokytis – daug lengviau.
„Vaikai gali tiesiog sportuoti, negalvodami likti šioje specialybėje. Bet didžioji dalis sportavusių vėliau renkasi ugniagesio gelbėtojo kelią ir gaisrinės saugos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete arba specialius kursus ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Stojant yra laikomas fizinio pasirengimo testas, sportavusiųjų pasirengimas geresnis, todėl jiems šiek tiek lengviau“, - sakė I. Blinstrubienė.
Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatas pradėtas rengti 1961 m. Rygoje. Iki 1991 m. varžybos vykdavo kas antrus metus vis kitoje Baltijos valstybėje. Šalims iškovojus nepriklausomybę, varžybos nenutrūko, o dabar rengiamos kasmet. Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatuose yra dalyvavusios Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos komandos.
36-ą kartą rengtame čempionate dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Svečių teisėmis buvo pakviesti lenkai, rusai ir baltarusiai. Sportininkai varžėsi keturiose amžiaus grupėse: suaugusiųjų, jaunių (iki 18 metų), jaunučių (iki 16 metų) ir vaikų (iki 14 metų).
Sudėjus visų amžiaus grupių rezultatus stipriausiais pripažinti Lietuvos sportininkai. Antrą vietą užėmė estai, treti liko latviai.
„Viskas buvo labai gerai. Oras geras, nelijo – labai tinkamos sąlygos sportui. Sportininkai nepatyrė didelių traumų, kasmet jų būdavo, o šiemet – išvengėme, tai – svarbiausia.“, - džiaugėsi Lietuvos ugniagesių sporto federacijos generalinė sekretorė Inga Blinstrubienė.
Suaugusieji varžėsi keturiose rungtyse: kopimo kablinėmis kopėčiomis į ketvirtąjį mokomojo bokšto aukštą, 100 m kliūtinio bėgimo, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
Jaunimo komandos taip pat rungėsi keturiose rungtyse: 100 m kliūtinio bėgimo, kopimo kablinėmis kopėčiomis į trečiąjį ir antrąjį mokomojo bokšto aukštus, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
„Sudėtingiausia turbūt buvo kopti kablinėmis kopėčiomis. Ši rungtis reikalauja labai didelio meistriškumo, nes reikia saugiau užkabinti kopėčias, pavojingas aukštis, bet tuo pačiu tai ir labiausiai dėmesį prikaustanti rungtis“, - sakė I. Blinstrubienė.
I. Blinstrubienė apgailestavo, kad nėra daug sportuoti norinčio jaunimo: „Jų tikrai nėra tiek, kiek norėtųsi, labai sudėtinga į šį sportą pritraukti jaunimą. Raginame vaikus prisijungti, nes tai ne tik nemokamas būrelis, bet ir įdomus užsiėmimas. Kasmet bent po kartą vaikai išvažiuoja į užsienį – į stovyklas ar varžybas.“
Ugniagesių sporto būrelį lankantiems vaikams nebūtina tapti ugniagesiais gelbėtojais, tačiau susidomėjusiems šiuo amatu įstoti mokytis – daug lengviau.
„Vaikai gali tiesiog sportuoti, negalvodami likti šioje specialybėje. Bet didžioji dalis sportavusių vėliau renkasi ugniagesio gelbėtojo kelią ir gaisrinės saugos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete arba specialius kursus ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Stojant yra laikomas fizinio pasirengimo testas, sportavusiųjų pasirengimas geresnis, todėl jiems šiek tiek lengviau“, - sakė I. Blinstrubienė.
Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatas pradėtas rengti 1961 m. Rygoje. Iki 1991 m. varžybos vykdavo kas antrus metus vis kitoje Baltijos valstybėje. Šalims iškovojus nepriklausomybę, varžybos nenutrūko, o dabar rengiamos kasmet. Baltijos šalių ugniagesybos sporto čempionatuose yra dalyvavusios Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos komandos.