Vilniaus rotušėje trečiadienį aidėjo moterų klegesys. Į pagerbimo ceremoniją susirinkusios pasaulio veteranų krepšinio čempionato prizininkės ne tik priėmė mero padėką, bet ir smagiai leido laiką.
„Su šita chebra – bet kur!“ – kaip kirviu nukirto moterų krepšinio komandos „Kamanė“ kapitonė Regina Valiulienė.
Į rotušę susirinkusiems planetos pirmenybių prizininkams buvo įteikti sostinės mero Artūro Zuoko padėkos raštai už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir pasiektus aukštus rezultatus.
Aukso medaliais Brazilijoje vykusiose pirmenybėse pasipuošė net keturios Lietuvos komandos – Vilniaus moterų ekipos „Svaja“ (amžiaus grupė 40+) ir „Kamanė“ (50+), Kauno vyrų komandos „Žalgiris“ (55+) ir „Žalgiris“ (65+). Sidabro medalius laimėjo moterų Alytaus „RKL“ (35+), bronzos – vyrų komanda iš Kauno „Top Sport/Arx Baltic“ (40+). „Vilniaus Statybos senjorai“ (60+) užėmė ketvirtąją vietą. Čempionate taip pat dalyvavo Vilniaus „BBG Perlas“ (45+) ir Vilniaus „Salilita“ (55+) – abi užėmė dvyliktąsias vietas.
„Tą pačią minutę, kai veteranai išeina į aikštę - jų akys užsidega, įsižiebia tokia aistra laimėti, tada niekas nebesvarbu: nei traumos, nei kraujuojančios galvos, nei mėlynės. Jie tiesiog graskosi dėl pergalės. Mane sužavėjo pasaulio "krepšiuomenė". Tai tokie gražūs, dvasingi žmonės, ypatingai sudėti. Tai, kad jie iki šiol žaidžia krepšinį – mane žavi“, - įspūdžiais dalinosi klubo „Kamanė“ pirmininkė Nijolė Ruzgienė.
Septynioliktą sezoną gyvuojantis sostinės klubas „Kamanė“ – tituluočiausias Lietuvoje. Žaidėjų amžius svyruoja nuo 50 iki 60 metų.
„Per visą gyvenimą jų sukauptas meistriškumas – didžiulis. Jei mėtė taikliai tada – mėto ir dabar, nepaisant to, kad tritaškio liniją patraukė toliau. Tereikia palaikyti sportinę formą ir susidoroti su traumomis. Bet jos dorojasi ir toliau į aikštę eina“, - kalbėjo N. Ruzgienė.

„Tai, kad krepšinį galima žaisti visą gyvenimą reikia aiškinti nuo vaiksytės, nes aukso amžius kada nors baigsis. Reikia džiaugtis ne tik, kad jaunimo tinktinė tapo pasaulio čempionais, bet ir kad veteranai tokį titulą iškovojo. Mes kovotojos. Taip jau yra, aš negaliu būti antra“, - šypsojosi naudingiausia čempionato žaidėja Ina Revinskienė.
Vilniaus krepšinio mokykloje trenere dirbanti krepšininkė vylėsi, kad ir jos auklėtiniams pavyks gyvenime pasiekti tokių aukštumų: „Taip norisi, kad vaikai padarytų ką nors panašaus..“
„Kamanių“ komandos kapitonė R. Valiulienė pripažino, kad iškovoti tauriausios prabos medalius nebuvo paprasta.
„Per visus penkiolika metų, kiek atstovauju veteranams, šis čempionatas buvo pats sunkiausias. Džiaugsmo ašaros liejosi per kraštus. Kai pasigirdo finalinis švilpukas – tą jausmą sunku nupasakoti, dar ir dabar per kūną bėgioja šiurpuliukai. Aš niekada po pergalės nesiguldavau ant grindų, bet dabar guliausi ir visos puolė ant manęs. Noriu padėkoti visoms, nesvarbu kurios žaidė, kurios – ne. Negali visų išnaudoti, meistriškumas skiriasi, bet visos esame viena jėga, vienas kumštis“, - tvardydama jaudulį pasakojo R. Valiulienė.
Laisvalaikį dažnai drauge leidžiančios krepšininkės su nekantrumu laukia Europos vyrų krepšinio čempionato.
„Būną, kad susirenkame kartu žiūrėti rungtynių, stengiamės namuose, su šeimomis. Džiaugiamės visų pergalėmis“, - sakė komandos kapitonė.
Pažiūrėjus iš šalies – sunku būtų pasakyti, kad energija trykštančios, idealias kūno formas išsaugojusios moterys jau perkopė penkiasdešimties metų ribą. R. Valiulienė išduoda jaunystės receptą: „Sportas suteikia kūną, akių blizgesį, šypseną. Visada raginau moteris sportuoti. Juk taip greitai galima susenti.“