„Vieni sako, kad esu susiraukęs, užsidaręs ir nebendraujantis. Kiti – kad nuolat juokauju. Tada bandau nejuokauti ir susikaupti. Atrodau piktas“, – kraipo galvą Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas.
Išties 52 metų K. Rimšelis – paprastas žmogus. Mato mūsų sportinio gyvenimo negeroves ir stengiasi jas šalinti, padėti Lietuvos sporto bendruomenei. Ieško naujų sprendimų, siekia, kad šalies sporto finansavimas būtų didesnis.
KKSD atsirado daugiau tvarkos, supratimo, sprendžiant šiandienos sporto aktualijas.
Departamento generalinį direktorių giria ir vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Jis sako, kad jam patinka K. Rimšelio darbas, kad remia jo veiksmus.
KKSD generalinį direktorių pakalbinome jo darbo kabinete per pietų pertrauką.
Prabėgo pirmieji jūsų darbo KKSD metai. Kaip ir visai Lietuvai, metai buvo sunkūs ir sportui. Ką per šį trumpą laiką pavyko įgyvendinti svarbaus, kad didžiuodamasis galėtumėte pasakyti: „Va, pavyko!“
Pirmiausia negalėčiau teigti, kad šie metai sportui buvo tokie sunkūs. Reikia nepamiršti, kad finansavimas buvo pamažintas, tačiau pasistengta gauti papildomų lėšų spragoms taisyti. Rengiantis olimpinėms žaidynėms, į pagalbą buvo pasitelktas ir Privatizavimo fondas.
Girdėjau atsiliepimų, kad situacija gera, nors, žinoma, ji galėtų būti dar geresnė. Negalėčiau įvertinti kažkokio kritiško laikotarpio, iššūkių ar išbandymų. Niekada nemėgstu užsiiminėti panegirika ir girtis, ką padarėme. Kitiems geriau matyti. Jeigu kas nepastebėjo, reikėtų pabrėžti tokį KKSD principą – jis nekuria problemų, o jas sprendžia.
Daugeliu atvejų, ko nepavyko išspręsti praėjusiais metais, visiškai išspręsta šiemet. Teko susidurti su keistomis aplinkybėmis ir valstybinio aparato vangumu. Jeigu, pavyzdžiui, šaudykla priklauso vienai institucijai, tai joje šaudyti galima. O jeigu šaudyklą perima Sporto departamentas, tai atsiranda papildomų reikalavimų ir joje šaudyti negalima.
Šitose nesibaigiančiose batalijose vis dėlto laimėjo Sporto departamentas ir tuos klausimus išsprendėme – bent jau Lietuvoje turėsime sporto bazę, kurioje mūsų stendinio šaudymo meistrai galės rengtis Londono olimpinėms žaidynėms. Šauliai turi į ką lygiuotis – Sidnėjaus olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę.
Sarkastiškai sakiau, jeigu nebus galima šaudyti tam tikslui skirtoje vietoje, tada reikės stengtis, kad būtų išduotas leidimas šaudyti visoje Vilniaus savivaldybės teritorijoje. Turbūt į šitą perspėjimą buvo atsižvelgta. Dabar bus galima šaudyti šaudykloje.
Pasitaikė tokių niuansų, kur kitą kartą institucijos paprasčiausiai nesusikalba arba atsiranda tam tikrų nepamatuotų reikalavimų, taikantis prie vienų ar kitų aplinkybių, susijusių su eksploatacija.
Vyriausybė dvigubai padidino stipendijas didelio meistriškumo sportininkams arba individualių sporto šakų atstovams, kurių sporto šakos neturi profesionalių klubų. Tos stipendijos nebuvo didinamos vienuolika metų. Tai – vertas dėmesio įvykis mūsų sportiniame gyvenime.
Girdžiu sakant, kad tai keistas požiūris, nes asignavimai mažinami. Priešingai: jeigu surenki tinkamą informaciją, ją sugebi pagrįsti ir argumentuoti Vyriausybės nutarimo projektą, tai praktiškai parodomas supratimas ir be jokių problemų nutarimas priimamas.
Kita vertus, jeigu girdžiu sakant, kad trūksta finansavimo, tai atsakau, kad viską reikia pagrįsti, įrodyti, stengtis kalbėti argumentuotai. Sprendimus priimantys žmonės mėgsta išklausyti argumentus, o ne emocijas, kad bloga padėtis, visą laiką buvo geriau, o dabar staiga blogiau.
Antras dalykas – lėšos sportui. Tai – reliatyvi sąvoka. Kai konkrečiai paklausi, kiek jums reikia tų pinigų, tai, žiūrėk, koks nors federacijos atstovas ir sutrinka. Jis svarsto, kaip čia pasakyti, kad nebūtų per mažai. O iš tikrųjų savo prašymo net negali pagrįsti. Tas argumentas, kad mums reikia tiek ir kuo daugiau, jau atgyvenęs. Tai turi turėti ribas.
Valstybė nežada finansuoti bedugnės. Jeigu biudžeto lėšos naudojamos netvarkingai, tai praktiškai visuomet kyla klausimas, kad ne taip tvarkomi pinigai. KKSD dirba taip, kad konkrečiam tikslui skirtos lėšos turi jį ir pasiekti. Jeigu jos skirtos sportininkui, tai lėšos sportininką ir turi pasiekti.
Negaliu pasakyti, kad finansinės ataskaitos sugriežtinamos tik dėl KKSD veiklos. Bet mūsų tikslas – sužinoti ir būsimą poreikį. Turime matyti kitą kontekstą – ar tai būtų privačios, ar kitų institucijų lėšos. Mus domina, kokia suma sportui tenka konkrečiais metais, kada planuojame kitų metų biudžetą.
Kai kurios federacijos, galbūt mano, kad, jeigu KKSD ataskaitoje prašo nurodyti, kiek jos gavo lėšų iš rėmėjų, tai į tai bus atsižvelgta ir federacija bus finansuojama mažiau. Ne, tai jokios įtakos neturės. Mus domina, kokia iš tikrųjų yra reali padėtis.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalės nauja finansų apskaitos tvarka, kur bus atsisakoma grynųjų pinigų. Manau, tai taip pat turės pozityvų poveikį. Šitą kontekstą žino ir Vyriausybė, ir už finansus atsakingi asmenys. Departamentas eina tvarkos keliu. Apskaitant pinigus, sutvarkytas biudžetinis lėšų – mokesčių mokėtojų pinigų – paskirstymas. Yra sistema, griežta apskaita, eliminuotos galimybės kažkaip kitaip skirstyti pinigus.
Per metus apie jus buvo ir neigiamų atsiliepimų. Kaip reagavote?
Pasakysiu atvirai ir nuoširdžiai – manęs tokie dalykai nelabai jaudina, nes žinau, dėl ko atėjau dirbti ir ką turiu padaryti. Dar kartą sakau, kad nematau reikalo kištis į treniruotes ir mokyti, kaip reikia mesti ietį ar diską, kaip spirti kamuolį ar stovėti vartuose. Tai – ne mano funkcija. Yra žmonės, kurie tai išmano.
Sutikau labai daug garbingų žmonių, kurie savo sferoje iš tikrųjų yra profesionalai. Su jais malonu dirbti ir bendradarbiauti. Jaučiamas abipusis geranoriškumas.
2010 m. pasikeitė KKSD funkcija, perimtos net penkios sporto medicinos centrų biudžetinės įstaigos. Ar ne per didelis krūvis departamentui?
Tapome daugiau kaip 30 mln. litų turto savininkais, iš buvusios LDAALR organizacijos perėmėme jų klubus, tam tikrą dalį jų turto. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas laikotarpis, nes žmonės, kurių skaičius KKSD buvo sumažintas, turėjo atlikti papildomas funkcijas.
Tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad visas turto perėmimas vyko sklandžiai, Valstybės kontrolė neturėjo jokių pretenzijų ir pastabų. Gerai susitvarkėme su šia nelengva užduotimi. KKSD iš Valstybės kontrolės gavo padėką, mums buvo dėkojama už bendradarbiavimą.
Dirbant valstybės institucijoje, gauti padėką iš Valstybės kontrolės, ko gero, retas atvejis Lietuvoje ir mes tuo kukliai džiaugiamės. Po to etatų skaičius Sporto departamente didėjo. Dabar palengva žmonės užima savo pozicijas, yra atsakingi už tam tikras sferas.
Turime ir naują Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovą – nemažą patirtį tarptautinėje sferoje turintį Sigitą Stasiulį. Sporto departamente dirba žmonės, kurie arba jau išmano savo darbą, arba netrukus jį išmanys gerai. Stambiname skyrius, tačiau žmonės neatleidžiami.
Buvome užsakę patikrinimą, auditoriai patikrino apie 20 sporto federacijų, kaip jos naudoja biudžeto lėšas. Gautas atsakymas mus tenkina, nors ir yra tam tikrų pastabų, rekomendacijų. Sporto federacijoms parengėme kalendorių-finansų apskaitos žinyną, kuris joms gal ir nėra labai malonus.
Tai – finansinės atskaitomybės kalendorius, pagalba. Tenai bus aiškiai išdėliota, kada kokia federacija, ką turi pateikti Sporto departamentui. Finansų tvarkymą norime kilstelėti ir pačiose federacijose.