Per 49- ąją tarptautinę „Gintarinių irklų“ regatą triumfavo Lietuvos irkluotojai, kurie
pirmą dieną užėmė 6 pirmąsias, 7 antrąsias ir 5 trečiąsias vietas (6 pirmąsias vietas iškovojo ir estai, 2 - latviai ir 1- lenkai), o antrą dieną atitinkamai – 7, 6 ir 8 (6 pirmąsias vietas laimėjo estai, ir 2 - lenkai).
Kaip teigė LIF regatų komisijos pirmininkas vilnietis Edmundas Daukantas, per varžybas startavo net 320 įgulų (veteranų – 53), iš viso varžybose bandė jėgas apie 500 irkluotojų.
„Planavome, kad bus kukli regata, nes tuo metu Lenkijoje vyko Europos jaunių čempionatas, ir jaunimas dalyvavo tenai. Tačiau regata dalyvių skaičiumi viršijo visus mūsų lūkesčius“, - sakė E, Daukantas.
Lietuvos irklavimo federacijos generalinę sekretorę Ingą Okulevičienę stebino klubų gausa, dalyvavo net 41 registruotas klubas.
„Pasirengimas regatai buvo sudėtingas. Reikėjo išaiškinti komandą, kuri rengėsi I Europos jaunių čempionatui Lenkijoje, kur dalyvavo 25 mūsų jaunieji irkluotojai. Dalis sportininkų išvyko savo sąskaita, o daliai irkluotojų finansavimą suteikė federacija. Jau šią savaitę rinktinė išvyksta į Baltijos jūros šalių žaidynes Švedijoje. Darbo krūvis buvo tikrai didelis“, - sakė I. Okulevičienė.
Pasak LIF generalinės sekretorės, šiandienos irkluotojų rezultatai rodo, kad pasidžiaugti yra kuo. „Trakuose niekas nenustebino, kažkokių siurprizų neįvyko – kas turėjo laimėti, tie ir laimėjo. Rinktinės vyr. treneris Kęstutis Keblys modeliavo laikus, pagal kuriuos žiūrėsime, kurie irkluotojai labiausiai yra tinkami atstovauti Lietuvai svarbiausiose metų varžybose“, - teigė I.Okulevičienė.

Lietuvos nusipelnęs treneris kaunietis Algirdas Arelis irgi labiau stebėjosi ne mūsiškių pergalėmis varžybose, o irkluotojų gausa. „Per visą šios regatos istoriją tiek daug irkluotojų nesu matęs. Varžybose panoro išmėginti jėgas net 27 vienvietininkai vyrai, ko nebūdavo ankstesniais metais. Moterų vienvietininkių irgi buvo nemažai - dvylika. Pilni Galvės ežero krantai buvo veteranų, kurie noriai dalyvavo regatoje“, - kalbėjo A. Arelis.
Jo ir Nijolės Savickytės auklėtinės, vienviečių valčių laimėtojos Donatos Vištartaitės po dviejų savaičių dabar laukia rimtas egzaminas – Pasaulio taurės varžybų trečias etapas Liucernoje.
A. Arelis įsitikinęs, kad, jeigu tose varžybose Donata vėl bus arti finalo arba pateks į stipriausiųjų šešetuką, tai per pasaulio čempionatą Blede rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais - pagrindines atrankos varžybas į Londono olimpines žaidynes - D. Vištartaitė turėtų patekti į devintuką, kuris garantuotų jai kelialapį į žaidynes.
„Dabar neforsuojame Donatos sportinės formos, jos rezultatai pamažu gerėja. Viliuosi, kad sportininkė turėtų įgyvendinti jai keliamus uždavinius“, - sakė A. Arelis.
Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalininkė Birutė Šakickienė atkreipė dėmesį, kad metai po metų tobulėja porinę dvivietę irkluojančios Lina Šaltytė ir Gabrielė Albertavičiūtė.
„Irkluotojų technika remiasi į sportininkių galimybes, jų rezultatus. Gera ar bloga technika – svarbu rezultatas, reikia irkluoti visų priekyje. Mūsų įgula nebloga, gerai susiirklavusi, merginos jaučia viena kitą. Sudėtinga pasakyti, kas jų laukia ateityje, bet, mūsų irkluotojos iš šono atrodo gražiai“, - teigė B. Šakickienė.
Tačiau įžymioji irkluotoja galvoja, kad L. Šaltytei ir G. Albertavičiūtei bus sudėtinga patekti į Londono olimpines žaidynes, reikės dar labai daug padirbėti. Mat kelialapius iškovos tiktai 8 įgulos.
„Garantuota tiktai dėl Donatos Vištartaitės, jinai turėtų rungtyniaus olimpinėse žaidynėse. Kaunietė nors ir nepasižymi savo fiziniais duomenimis, nėra aukšta, tačiau labai valinga sportininkė, pasižymi ištverme, rungtyniauja stabiliai. Sportininke ir jos treneriu tikiu, juos visada palaikau ir abiem linkiu viso, ko geriausio. Mes išėjome ir mus pakeitė nauja karta“, - teigė B. Šakickienė, kuri atidžiai sekė ir savo sūnėno Kęstučio Juozėno, irklavusio keturvietę, startus.
Trijų olimpinių žaidynių dalyvis Antanas Bagdonavičius ne tiktai stebėjo varžybas, bet ir nepraleido progos sėsti į mėgstamą aštuonvietę bei išbandyti jėgų veteranų sprinto varžybose. Toms varžyboms mūsų irklavimo legenda labai kruopščia rengėsi, dukart per savaitę važinėjo į Trakus ir irklavo.
Jam „Gintarinių irklų“ regatoje didelį įspūdį darė vienvietininkas Mindaugas Griškonis ir porinė dvivietė Saulius Ritteris bei Rolandas Maščinskas. „Mane vaikinai labai maloniai nustebino. Pučiant palankiam vėjeliui, „sunkiu“ Galvės vandeniu jie 2000 m nuirklavo per 6:21. Šiam laikotarpiui tai labai geras rezultatas“, - kalbėjo A. Bagdonavičius.
Beje, jis – vienas tų, kuris dalyvavo vienose pirmųjų „Gintarinių irklų“ varžybose, kurios prasidėjo 1962 m. Šis irklavimo veteranas puikiai mena, kad tada pirmųjų varžybų programoje buvo tiktai dviviečių ir keturviečių varžybos. Ir tiktai po metų kitų regata „įsibėgėjo“, įsigaliojo jos tarptautinis statusas.
„Šioje mūsų regatoje jėgas yra bandę labai stiprūs Vokietijos, Rusijos irkluotojai. „Gintariniai irklai“ buvo viena iš prestižinių SSRS regatų. Mums tos varžybos dažniausiai sutapdavo su Liucernos regata ir Trakuose dažnai neturėdavome realių galimybių dalyvauti“, - prisiminė A. Bagdonavičius, kuris veteranų varžybose dalyvauja nuo 1996 metų. Tačiau dabar Trakuose mūsų irklavimo legendai nesisekė, jis su draugais ir draugėmis medalių nepelnė.