Kelias į olimpiadą – per Braziliją

Vilniečiai rankinio teisėjai Mindaugas Gatelis ir Vaidas Mažeika neseniai gavo kvietimą gruodžio mėnesį teisėjauti pasaulio moterų rankinio čempionate Brazilijoje.

Tai toli gražu nėra pirmas panašus renginys, kuriame švilpė stipriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora. Du kartus M. Gatelis ir V. Mažeika teisėjavo pasaulio moterų pirmenybėse, kartą – vyrų.

Vis dėlto kvietimą teisėjauti tokiame turnyre lietuviai sutiko džiugiai. Rankinio teisėjo kelias į olimpinį Londoną suks per Pietų Ameriką. Jei M. Gateliui ir V. Mažeikai pavyks nepadaryti klaidų Brazilijoje, jie tikisi kvietimo į olimpiadą.

Į Pekino olimpiadą šis teisėjų duetas nepateko. Tada teko tenkintis rezervinių teisėjų vaidmeniu. „Čia, kai lauki – gal kas nors iš teisėjų dėl kokių nors priežasčių negalės teisėjauti, ir tave pakvies“, – paaiškino V. Mažeika.

Tai, kad teisėjausite pasaulio pirmenybėse Brazilijoje, matyt, nėra netikėta?

Mindaugas Gatelis: tai šiek tiek dvejopas jausmas. Taip, mes tikėjomės jose teisėjauti. Tačiau niekada negali būti tikras, kol negavai oficialaus kvietimo. Tad tai, kad buvome pakviesti teisėjauti pasaulio čempionate nebuvo didžiulė staigmena, bet tikrai džiugi žinia.

Vaidas Mažeika: ruošėmės tam visą sezoną, bet negali žinoti, ar būsi pakviestas ar ne. Vilties buvo ir noras buvo labai didelis. Ir puiku, kad sužinojome ne per vėlai – yra laiko pasiruošti ir psichologiškai, ir fiziškai. Juolab kad artėja olimpiada, o šis renginys – paskutinės didelės rungtynės prieš ją.

Jūs visada teisėjaujate kartu?

M.G.: tarptautiniuose turnyruose mes visada teisėjaujame kartu. Lietuvoje kartais tenka skirtis. Žiūrint, kaip mus išskirsto.

V.M.: taip. Dažniausiai mes esame pora. Nebent Lietuvos čempionate, jei kurią nors dieną vienas ar kitas negali, tada galim apkeisti su kažkuo kitu.

Kodėl rankinio teisėjų poros yra tokios pastovios?

M.G.: taip, kitaip nei krepšinio, rankinio teisėjų poros išties būna pastovios. Tai turi reikšmės teisėjavimo kokybei. Juk kaip žaidėjams reikia susižaisti, taip ir teisėjams suprasti vienas kitą. Sakyčiau – „susišvilpti“. Yra tokių teisėjavimo subtilybių: vienas būna aikštės teisėjas, kitas – vartų teisėjas. Su Vaidu niekada nekyla nesusipratimų, kas kur turi žiūrėti. Su tais žmonėmis, su kuriais teisėjauti nesi įpratęs, kartais kyla sunkumų.

V.M.: rankinio taisyklės ir žaidimo specifika reikalauja labai didelio teisėjų  tarpusavio supratimo. Neseniai gavome radijo ryšio imtuvėlius. Iki tol jų neturėjome. Jeigu kiekvieną kartą teisėjautumėm vis su kitu žmogumi, reikėtų labai prisitaikyti dėl pačios teisėjavimo specifikos: zonų pasiskirstymo, vienas kito jautimo.

Ar galite sakyti, kad esate draugai? Ar bendraujate už aikštės ribų?

M.G.: taip. Aišku, nesakysiu, kad su Vaidu esame pažįstami nuo pat vaikystės. Bendraujame nuo tada, kai pradėjome kartu teisėjauti – nuo 2001-ųjų. Per tiek metų spėjome ir susipažinti, ir susidraugauti.

V.G.: manau, privalome vienas kitu rūpintis ir pasitikėti. Tad mes pakankamai artimi ir už aikštės ribų.



Kokie kriterijai keliami teisėjui patekti į olimpines žaidynes? Tik subjektyvi Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) nuomonė?

M.G.: taip, sprendžia IHF. Manau, teisėjas, norinis patekti į olimpines žaidynes, turi būti gerai vertinamas IHF, turėti gerą vardą ir nepriekaištingą reputaciją. Iš viso olimpinėse žaidynėse teisėjauja 12 teisėjų porų. Šešios jų – iš Europos, kitos – iš kitų žemynų. Visada bus teisėjų porų iš tokių rankinio valstybių, kaip Vokietija ar Danija. Iš tokių šalių, kaip Lietuva ar Baltarusija, patekti į olimpiadą sunkiau.

V.M.: galbūt yra keletas kriterijų. Tai visų pirma pagrindai: taisyklės, fizinis pasirengimas – visi šie testai turi būti idealūs. Po jų – rungtynių supratimas, jų valdymas ir teisėjavimo patirtis. Dar vienas kriterijus – neutralumas. Didelę dalį sprendimo sudaro tai, kad sugebi ir esi pasiekęs lygį, kai gali vadovauti rungtynėms ir dėl to neturėti problemų.

Kam yra sunkiau teisėjauti – žaidžiant vyrams ar moterims?

M.G.: daug priklauso nuo žaidėjų meistriškumo. Bet turbūt žaidžiant moterims teisėjauti sunkiau.

V.M.: sunkiau teisėjauti vyrams. Nors ir moterys, ir vyrai turi savą  specifiką. Moterys daro daugiau techninio broko, o vyrai yra stipresni. Jų rankinyje – daugiau kontakto ir kur kas didesnis greitis. Šie aspektai pastaruoju metu ypač patobulėjo, todėl vyrų rankinis yra sudėtingesnis. Fizinio kontakto riba labai sunkiai fiksuojama. Sunku nustatyti, kada pražanga yra paprasta, kada – stipresnė.

Kokį  darbą dirbate, kai neteisėjaujate?

M.G.: dirbau treneriu, dirbau mokykloje mokytoju. Bet trenerio darbas ėmė  kirstis su teisėjo ir man teko pasirinkti – ar treniruoti, ar teisėjauti. Pasirinkau teisėjavimą ir likau dirbti mokykloje.

V.M.: aš dirbu rankinio lygoje ir dar turiu savo verslą.

Kokį  atlygį gaunate teisėjaudami? Ar įmanoma būti vien profesionaliu teisėju?

M.G.: tiksliai sumų neįvardysiu, bet pasakysiu, kad vasarą negaunu nieko, nes nebūna rungtynių. O šiaip priklauso nuo teisėjautų rungtynių skaičiaus. Apie profesionalius rankinio teisėjus nesu girdėjęs. Net tokioje šalyje kaip Danija, kur už rungtynes teisėjas gauna net 500 eurų – keliolika kartų daugiau negu Lietuvoje – niekas vien iš teisėjavimo negyvena.