Triskart Europos kanojų irklavimo čempionas J. Šuklinas du kartus buvo arti tikslo – olimpinių žaidynių, bet abu kartus fortūna nuo jo nusisuko. „Trečias kartas tikrai turėtų nemeluoti“, – įsitikinęs savaitę treniruotėms Trakuose paskirsiantis Jevgenijus.
Jau ir birželis, pats sezono įkarštis. Kokie tau bus šie metai?
Šis sezonas man labai svarbus, ypač pasaulio čempionatas, kuriame bus kovojama dėl olimpinių kelialapių. Stengdamasis geriau pasirengti ir išsaugoti sukauptas jėgas, ketinu pralisti šiemetį Europos čempionatą Belgrade. Trakuose padėsiu komandos draugui Raimundui Labuckui geriau pasirengti čempionatui, kuriame jis irkluos vienvietę, o su Tomu Gadeikiu – dvivietę kanoją.
Naujojo sezono pradžia tau buvo sėkminga, gerai startavai pirmuosiuose Pasaulio taurės etapuose. Kaip pats vertini savo pasirodymus?
Pirmajame taurės varžybų etape Poznanėje 200 m distancijoje buvau antras. Varžyboms buvau gerai pasirengęs, irklavau neblogai. Trečiajame taurės varžybų etape Duisburge (Vokietija) 500 m distancijoje buvau antras, bet nepasisekė mėgstamame 200 m nuotolyje.
Pakeitus starto sistemą, man nesėkmingai susiklostė pusfinalio varžybos. Prieš startą kiek anksčiau pradėjau irkluoti ir valtis atsirėmė į starto plūdurą. Maniau, kad visi irkluotojai bus sugrąžinti atgal ir startuosime iš naujo. Tačiau taip neatsitiko. Laukiau, kol nusileis tas plūduras, o varžovai nuirklavo į priekį. Distancijoje buvau įpykęs, gerai irklavau, bet iki finalo pritrūkau 0,09 sek.
B finale pasiekiau absoliučiai geriausią rezultatą ir galutinėje įskaitoje buvau dešimtas. Buvo labai apmaudu, nes gerai jaučiausi ir tikėjausi sėkmės.
Greitai dalyvausiu „Brača Sport“ taurės varžybose, o po to darysiu poros savaičių pertrauką. Iki pasaulio čempionato Šegede (Vengrija) likus porai mėnesių, vėl kibsiu į darbą.
Tau iki šiol Europos čempionatai būdavo sėkmingi, ar nepadarysi klaidos šiemet jame nedalyvaudamas?
Europos čempionatai iki šiol man buvo tikrai sėkmingi. Pelniau tris aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius. Tačiau visi nusprendė, kad man geriau praleisti šiemetį Europos čempionatą ir, iš olimpinių žaidynių programos išbraukus dviviečių kanojų (200 m) rungtį, padėti geriau pasirengti Europos čempionate startuosiančiam R. Labuckui.
Europos čempionatų apdovanojimų jau turiu, todėl visas jėgas sutelksiu pasaulio čempionatui, kuris man bus labai svarbus. Stengsiuosi iškovoti kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Man reikės užimti pirmą–šeštą vietas. Jeigu nepavyks, dar bus galimybių tai padaryti kitąmet, kai per atrankos varžybas bus kovojama dėl dviejų kelialapių.
Jeigu pateksi į Londono olimpines žaidynes, kokių šalių kanojininkai pretenduos laimėti medalius 200 m distancijoje?
Konkurencija bus tikrai didžiulė, visos finale dalyvaujančios valtys tikrai „suplauks“ į 1 sekundę. Jeigu nori laimėti, nuo starto iki finišo distanciją reikia įveikti nepriekaištingai, be jokios klaidelės. Pagrindiniai favoritai nugalėti – Rusijos, Ukrainos ir... Azerbaidžano kanojininkai. Pastarieji „nusipirko“ pusę Ukrainos rinktinės ir dabar veržiasi į 200 m distancijos lyderius.
Dabar 200 m irkluoja ir R. Labuckas su T. Gadeikiu. Tad Lietuvoje tau varžovų pagausėjo? Manau, kad ne. Lietuvos čempionatuose stengiuosi dalyvauti visada gerai pasirengęs ir nusiteikęs niekam nepralaimėti. Šiemet jau teko išbandyti jėgas su R. Labucku. Jį nugalėjau ir per Lietuvos taurės varžybas (Dariaus Survuto memorialas), ir per Pasaulio taurės varžybas Lenkijoje. Tačiau Raimundas užėmė aukštesnę vietą Duisburge, kai jis rungtyniavo finale ir buvo devintas, o aš mažajame finale – pirmas.
Ar Londono olimpinėms žaidynėms pasirengimas vyksta įprastai?
Taip. Dalyvavau dviejose treniruočių stovyklose Portugalijoje, po vieną kartą treniravausi Budapešte ir Trakuose. Mano treneris Vasilijus Suchorukovas į stovyklas nevažinėja, per jas tobulėti padeda rinktinės treneris kaunietis Egidijus Gustas. Man ypač patinka irkluoti Trakuose, čia sudarytos puikios sąlygos.
Geresnės vietos tikrai niekur nėra. Tačiau treniruojantis namie, negauname jokių maistpinigių. Esame priversti valgyti už savuosius. O tai nemažai kainuoja – apie 60 Lt per dieną. Dėl to važiuojame irkluoti į Latviją, kur sąlygos sportuoti prastesnės nei pas mus, bet ten jau gauname maistpinigių ir galime sočiai pavalgyti.
Kaip gyvena triskart Europos čempionas, gal turi butą?
Ne, gyvenu Visagine pas tėvus. Čia retkarčiais ir treniruojuosi. Bazė mūsų labai vargana, jau baigia sugriūti. Kai čia pradėjau irkluoti, tai nuo to laiko niekas nepasikeitė. Praėjusiais metais baigiau Vilniaus pedagoginį universitetą, o dabar toliau studijuoju magistrantūrą Mykolo Romerio universitete. Pasirinkau viešąjį administravimą. Šiame universitete toliau panoro studijuoti ir T. Gadeikis.
Nusprendžiau, kad diplomas tikrai netrukdys, nes nežinau, kaip susiklostys mano tolesnis gyvenimas. Universitete teks mokytis porą metų, bet aktyviai sportuojant, mokslai gali užsitęsti. Kartais nesuspėju iš varžybų ar treniruočių stovyklų sugrįžti į egzaminus.
Be Lietuvos čempionato nuolat dalyvauji ir „Brača Sport“ bei Dariaus Survuto memorialo varžybose. Kuo tau svarbios šios varžybos?
Šiemet D. Survuto memorialo ir „Brača Sport“ varžybas laimėjau aštuntą kartą iš eilės. Man labai brangus irkluotojo kanojininko Petro Grigonio atminimas. Kai dar nebuvau pasiekęs gerų rezultatų, jis mane apdovanojo savo taure ir pasakė, kad ateityje galiu tapti geru kanojininku.
Man tai buvo didelis stimulas ir paskatinimas toliau sportuoti ir įgyvendinti šio buvusio puikaus irkluotojo linkėjimus. Dalyvaudamas varžybose visada stengiuosi pagerbti šviesų šio irkluotojo atminimą. Taip pat ir Dariaus Survuto, su kurio tėčiu Zbignevu Survutu mes gražiai bendraujame.
Kai antrą kartą laimėjau D. Survuto memorialo varžybas, jo tėtis pasakė, kad jam labai svarbu, jog tampu nugalėtoju – sako, žiūriu į tave ir galvoju, kad esi mano sūnus. Mane šie Z. Survuto žodžiai labai sujaudino ir prisiekiau sau, kad bent per artimuosius dešimt metų šios taurės niekam neatiduosiu.
Toms varžyboms visada kruopščiai rengiuosi, būnu geros sportinės formos. Bendrauju ir su Z. Survuto žmona bei dukra, kartais net užsuku pas juos į svečius Švenčionėliuose, kur jie gyvena. Jeigu reikia – padedu.
Ar turi gerą kanoją?
Dabar renkuosi, kuri man bus geriausia. Per Pasaulio taurės varžybų pirmąjį etapą Lenkijoje irklavau naują lenkišką valtį, Vokietijoje – kitą, o per „Brača Sport“ varžybas sėsiu į naują portugališką kanoją „Nelo“. Po to ir nuspręsiu, kokią valtį irkluoti toliau, su kuria rengtis Pasaulio čempionatui.