Marius Grinbergas | 2011 m. gegužės 29 d. 14:28 |
Jau kelerius metus Airijoje gyvenančio vilniečio Martyno Domeikos karjera pokerio pasaulyje – banguota lyg audringa jūra
Pokeris gali pakelti į svaiginančias aukštumas. Bet gali ir skaudžiai blokšti į dugną. Tad reikia turėti ramų užutekį, į kurį galėtum bet kada užsukti ir pralaukti negandas. Nes pokeris – ne tik įgūdžių, bet ir sėkmės žaidimas.
Tuo ne kartą įsitikino 33 metų Martynas Domeika. Jau kelerius metus Airijoje gyvenančio vilniečio karjera pokeryje – banguota lyg audringa jūra.
Su Lietuvos žurnalistais M. Domeika kalbėjosi Madride, kur vyko didžiausios pasaulyje internetinio pokerio bendrovės “PokerStars” rengiamo Europos pokerio turo (EPT) Didysis finalas.
Statusas. Į Ispanijos sostinę su žmona Natalija atvykęs lietuvis mėgavosi penkių žvaigždučių viešbučio prabanga miesto širdyje. Nei gyvenimas, nei maitinimas, nei kelionė iš Airijos į Madridą Domeikoms nekainavo nė cento. Viską apmokėjo “PokerStars”. Net turnyro starto mokestis – 10 000 eurų – už jį buvo sumokėtas.
Tokių išskirtinių svečių nebuvo daug. Nemažai Didžiojo finalo dalyvių patys mokėjo ir už kelionę į Madridą ir gyvenimą čia, ir starto mokestį.
Kodėl M. Domeikai nereikėjo atverti piniginės? “Todėl kad pernai žaisdamas pokerį internete pasiekiau “Supernova Elite” statusą”, - pareiškė M. Domeika. Ir paaiškino: “Tai reiškia, kad pernai žaidžiau labai daug ir už tai surinkau milijoną taškų, dalyvavau apie 35 tūkst. “Sit’n’Go” (turnyras, kuris prasideda, kai užsiregistruoja paskutinis iš numatyto skaičiaus dalyvių. - Red) vieno arba dviejų stalų turnyrų.
Tokių žaidėjų “PokerStars” nėra nedaug. Iš lietuvių pernai “Supernova Elite” statusą pasiekė tik M. Domeika. Todėl ir gavo išskirtinį pasiūlymą.
“Galėjau keliauti į Las Vegasą arba Australiją. Madridą pasirinkau dėl to, kad jis arčiausiai. Už savo pinigus tikrai nežaisčiau EPT arba panašiame gyvame turnyre. Nesu tokių turnyrų specialistas, be to, čia milžiniška sėkmės įtaka. Net būdamas aukščiausios klasės žaidėjas gali nieko nelaimėti apie 50 turnyrų iš eilės. Paskaičiuokime – 50 turnyrų po 10 000 eurų, tai net pusė milijono”, - aiškino M. Domeika, internete vietoj įmantraus slapyvardžio pasirinkęs savo vardą - Martynas.
Kad sėkmė turi nemažai įtakos, lietuvis įsitikino ir Madride. Turėdamas rankoje stipresnėmis laikomas kortas jis pralaimėjo vadinamą monetos metimą ir baigė varžybas 125-tas tarp 686 žaidėjų. O piniginius prizus gavo 104 dalyviai.
Kaina. M. Domeika neslėpė – už kelionę į Madridą jis sumokėjo. Tik netiesiogiai, o žaisdamas pokerį internete.
“Jei žaidžiu turnyrą, kurio įpirka 220 dolerių, sumoku 15 dolerių reiko (turnyro mokesčiai., - Red.). Tas "reikas" ir yra pagrindinis pokerio kambarių pragyvenimo šaltinis”, - teigė žaidėjas, praėjusiais metais savo sąskaitoje turėjęs šešiaženklę sumą. “Ir ta suma buvo ne litais. Gal kitiems taip neatrodo, bet man toks skaičius – milžiniškas”, - tikino lietuvis.
Pradžia. Pokerio turnyruose Martynas pradėjo dalyvauti maždaug prieš penkerius metus. Laikraštyje pamatė skelbimą, kad internete vyksta nemokami turnyrai, kuriuose galima laimėti pinigų. Įsiregistravo. Nors iškart nieko nelaimėjo, sužinojo, kad tokie turnyrai vyksta kelis kartus per dieną.
“Netrukus užėmiau trečią vietą tarp maždaug 600 dalyvių ir gavau pirmą laimėjimą – 5 dolerius. Žinoma, netrukus juos pralošiau. Tada pervedžiau į savo pokerio sąskaitą 20 dolerių. Po savaitės sąskaitoje jau turėjau 100 dolerių. Tuo metu 5 dolerių įpirkos turnyruose žaidėjų lygis buvo žemas. Reikėjo tik žinoti taisykles ir galėjai užsidirbti pinigų”, - prisiminė vilnietis.
Uždarbis 5 dolerių įpirkos turnyruose M. Domeikai pasirodė per menkas, todėl jis pasiriko dvigubai brangesnius. Ten žaidėjų lygis buvo aukštesnis, tad uždarbis nedidėjo. Bet jam pavyko laimėti daugiastalį turnyrą ir laimėti 2200 dolerių. Tai vienu šūviu lietuvis susikrovė solidų vadinamą bankrolą – sumą, skirtą žaisti pokerį.
Patirtis. “Jei tada būčiau turėjęs tiek žinių apie pokerį, tikrai būčiau milijonierius. Dabar toks nesu ir tikriausiai niekada netapsiu. Nes visa informacija dabar prieinama kiekvienam žaidėjui. Nieko nereiškia, kad esu perskaitęs apie 20 knygų apie pokerį. Žaidimas keičiasi. Jis sunkėja. Taktika, kuri dar pernai buvo sėkminga, šiemet jau nebepadeda,” – neslėpė patyręs žaidėjas.
Patirtį jis kaupė žingsnis po žingsnio. Lietuvis pradėjo žaisti “PokerStars” kambaryje. Ir labai nustebo, kai netrukus pralošė 100 dolerių įnašą. Turnyrų struktūra šiame kambaryje buvo kiek kitokia, nei Martynas buvo įpratęs, todėl jis ryžosi permainoms – perėjo į “PartyPoker”.
Ten viskas ėjosi kaip iš pypkės. Žaisdamas banko limito ir be limito grynųjų pinigų žaidimus M. Domeika pildėsi sąskaitą. Išlošti 500 dolerių per dieną atrodė vieni juokai. Tad lietuvis nutarė žengti drąsų žingsnį – mesti gerai apmokamą darbą apsaugoje ir tapti pokerio profesionalu - visą laiką skirti tik šiam žaidimui. Taip tuo metu darė daugelis laiminčių žaidėjų.
“Netrukus sužinojau, kas pokeryje yra svyravimas. Per mėnesį atsidūriau 1200 dolerių minuse. Teko baigti profesionalo karjerą ir grįžti į darbą”, - pasakojo M. Domeika.
Dirbdamas jis ir toliau žaidė pokerį. Kaip tik tada JAV buvo paskelbtas įstatymas dėl pokerio ir “PartyPoker” neliko amerikiečių. Šiame kambaryje neliko ir Martyno – jis grįžo į “PokerStars”. Šįsyk sėkmingai. Daugiastaliuose turnyruose laimėjo 700 ir 1 100 dolerių, o svarbiausia, jautė, kad žaisti sekasi.
Lietuvis pasirinko fiksuoto limito daugiausia 6 žaidėjų stalus, kuriuose didieji privalomieji statymai buvo nuo 4 iki 10 dolerių. 2007-uosius jis baigė laimėjęs apie 30 tūkst. dolerių.
2008 metams M. Domeika turėjo ypatingą planą – “Supernova Elite” statusą. Suskaičiavo, kad siekiant šio statuso reikės žaisti mažiausiai prie keturių stalų kiekvieną dieną, net sekmadieniais po 5-6 valandas. Ir 30 dienų per metus skirti atostogoms.
Pradžia buvo gera, kaupėsi ir taškai, ir pinigai. Bet jau antrą žaidimo mėnesį prasidėjo nesėkmių serija ir “bankrolas” ištirpo iki 800 dolerių. “Tam nebuvau pasirengęs ir net kilo mintis mesti pokerį”, - neslėpė žaidėjas. Visgi Martynas nutarė nesitraukti, pradėjo žaisti “Sit’n’Go” ir metų pabaigoje suskaičiavo 18 tūkst. dolerių pelno.
“2009-ieji nieko gero nežadėjo. Žaisti tapo sunku, atsirado daugybė žmonių, siekiančių kuo aukštesnio statuso. O aš pradėjau ieškoti naujų būdų užsidirbti pinigų nenueinant nuo kompiuterio. Pamėginau prekiauti akcijomis, nes girdėjau, kad nemažai pokerio žaidėjų tai sėkmingai daro. Pamačiau, jog ne viskas taip paprasta ir nutariau suteikti dar vieną šansą pokeriui.
Išmėginau įvairiausius būdus, kaip geriausiai nusitiesti kelią iki “Supernova Elite”. Galiausiai pasirinkau “Sit’n’Go” turnyrus daugiausia 6 žaidėjams. Žaisdamas šiuos turnyrus, kurių įpirka svyravo nuo 60 iki 235 dolerių, per du mėnesius laimėjau 8 tūkst. dolerių, o metų pabaigoje jau buvau 12 tūkst. dolerių pliuse”, - pasakojo M. Domeika.
“Supernova Elite 2010”. 2010-uosius M. Domeika pradėjo su 14 tūkst. dolerių bankrolu. Anot vilniečio, tai labai maža suma, nes planas buvo sužaisti daugiau nei 25 tūkst. turnyrų, vienu metu lošiant prie 6-12 stalų.
Bet ši problema buvo greitai išspręsta – jau per pirmą savaitę laimėjimų kreivė šoko aukštyn. Per keturis mėnesius pelnas jau buvo 60 tūkst. dolerių. Po to kreivė pakrypo žemyn. Laimėjimai sumažėjo iki 48 tūkst. dolerių. Teko pereiti į mažesnių (38-39 dolerių) įpirkų turnyrus, lošti po 180 turnyrų per dieną, vienu metu įsijungus po 20 stalų.
Nors krūvis buvo milžiniškas, Martynas vėl grįžo į sėkmingas vėžes ir atgavo pasitikėjimą savo jėgomis. Be to, atrado dar viena aukso gyslą – 18 žmonių turnyrus.
Tikslas buvo pasiektas – metus lietuvis baigė laimėjęs 105 tūkst. dolerių, gavęs kelialapį į EPT finalą Madride, nemokamą įpirką į Pasaulio pokerio serijos (WSOP) pagrindinį turnyrą. Ir, kas svarbiausia pačiam Martynui, tapęs vienu iš maždaug 300 “Supernova Elite” žaidėju tarp milijonų “PokerStars”klientų.
Beje, aukščiausio statuso siekimas nebūtinai yra labai pelningas skaičiuojant tik laimėjimus. Bet virtualiais pinigais tampa dažno žaidėjo taškai. Taip pat sugrįžta labai didelė dalis "reiko". M. Domeika suskaičiavo, kad, įskaitant ir bilietus į specialius turnyrus, jis pernai atgavo apie 65 proc. mokesčių, sumokėtų žaidžiant pokerį.
Žemyn. “Fiasko”. Taip 2011-uosius vadina M. Domeika. Metų pradžioje jis vėl paliko darbą ir antrą kartą nutarė tapti pokerio profesionalu.
“Suplanavau ne tik vėl tapti “Supernova Elite”, bet ir surinkti dar pusę tam reikalingų taškų. Mano skaičiavimu, tam reikia žaisti 18 žmonių turnyrus apie 8 valandas kiekvieną dieną įsijungus iki 22 stalų. Būčiau daug neuždirbęs, bet surinkęs tiek taškų, kiek reikia. Tačiau jau po mėnesio likau vos 3 tūkst. dolerių pliuse. Teko pakoreguoti planą – žaisti tik dėl “Supernova Elite” statuso. Bet antras ir trečias mėnuo buvo tiesiog katastrofiški.
Beveik neliko turnyrų, kuriuose nebūtų bent po kelis aukščiausio lygio profesionalus. Žemesnio lygio žaidėjai tapo nenuspėjami.
Išmėginau beveik viską. Limituotus ir be limito grynųjų pinigų žaidimus, visus įmanomus “Sit’n’Go”, net su 550 dolerių starto mokesčiu. Niekas nepadėjo. Todėl sužaidęs vos tris mėnesius nutariau nutraukti kelionę “Supernova Elite” link, nes pralaimėjimai pasidarė pernelyg skaudūs, neliko pasitikėjimo savo jėgomis. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos atsigausiu. Kol kas žaidžiu žemų įpirkų turnyruose ir taip mėgino atgauti pasitikėjimą savimi. Tačiau nežinau, kaip bus su mano karjera pokeryje”, - prisipažino Martynas, vėl grįžęs į darbą apsaugoje.
Užnugaris. “Aš jį kalbinu, kad tęstų karjerą. Juk ne jam vienam būna nesėkmingos atkarpos”, - tikino Martyno žmona Natalija. Pora augina ketverių metų sūnų Dominyką.
Ji geriausiai matė, kiek jėgų, laiko, užsispyrimo prireikė, kol vyras pasiekė savo tikslą. Nes net būdamas namie Martynas daugiau laiko leidžia prie kompiuterio, nei su sūnumi. Bet Dominykas žino, kad bet kada gali įeiti į tėvo kambarį, apkabinti jį, pabučiuoti.
Priprasti prie vyro-pokerio žaidėjo, reikėjo laiko ir Natalijai. “Bijojau, kad nepraloštų visko, juk turime vaiką, jį reikia išlaikyti. Tik nesenai patikėjau, kad pokeris yra kažkas rimtesnio. Martynas visada tvirtai siekia tikslo, todėl tikiu juo. Dabar jis kiek nusiminęs, nes yra minuse. Bet kitais metais gal vėl pakils. Todėl ir noriu, kad tęstų karjerą. Aš žinau – jei bus grėsmė prasilošti, jis sustos”, - tvirtino Natalija.