Legionieriaus duona rankininkės nevilioja

Antrus metus Lietuvos moterų rankinio lygos čempionių Vilniaus „Eastcon AG“ - Vilniaus kolegijos komandoje rungtyniaujanti Ieva Balčiūtė, anot ekipos trenerio, tikras atsidavimo ir pasiaukojimo pavyzdys.

„Po tos ketverių rungtynių finalo serijos su „Garliavos-SM“ komanda traumuotos buvo beveik visos žaidėjos. Per aštuonias dienas sužaidėme ketverias rungtynes. Trečiosiose, kai išsiveržėme į priekį 2:1, Ieva patyrė labai nemalonią plaštakos traumą, teko operuoti. Kitą dieną ji pasiprašė į aikštę. Tikrai nemaniau, kad ji žais ketvirtose rungtynėse“, – žaidėjos ryžtu stebėjosi Lietuvos čempionių treneris Andriejus Perovas.

Iš Druskininkų kilusi I. Balčiūtė šiuo metu rankinį derina su studijomis Vilniaus universiteto Tarptautinėje teisės ir verslo mokykloje.

Antrus metus „Eastcon AG“-Vilniaus kolegijos komandos garbę ginanti rankininkė savęs nepervertina, jos arsenale dar daug tobulintinų ginklų: „Norėčiau būti greitesnė, aštriau žaisti, patobulinti šuolius ir bendrą aikštės matymą. Dar daug ko man trūksta.“

Druskininkietę treneris vadina nepamainoma gynėja: „Ji – kovotoja, paprasta mergaitė, labai kukli, labai atsidavusi komandai. Ieva – pagrindinė mūsų gynėja, jai tai daryti sekasi geriau nei kitoms.“

Koks komandai buvo šis sezonas? – paklausėme I. Balčiūtės.
Manau, kad geras, ypač sezono pabaiga – juk tapome čempionėmis. Pradžia buvo sunki, net nelabai tikėjome, kad galime laimėti.

Kodėl buvo sunku patikėti, kad galite tapti čempionėmis?
Buvo daug pokyčių komandoje. Po praėjusio sezono komandą paliko lyderės, atėjo naujų žaidėjų, reikėjo laiko, kol pripratome viena prie kitos ir įsibėgėjome. Tik sezono pabaigoje pasijutome viena komanda.

Kaip šventėte pergalę?
Pavalgėme šventinę vakarienę, paskui limuzinu nuvažiavome į Trakus. Viską baigėme klube.

Ar su komandos merginomis esate draugės ir už aikštės ribų?
Taip. Dažnai einame kur nors po rungtynių ar treniruočių. Atmosfera komandoje šiemet buvo labai jauki. Visos buvo labai draugiškos, ypač finalo serijos metu viena kitą labai palaikėme. Buvo galima jausti, kad esame vieningos, todėl ir laimėjome.



Kaip manai, ar komandų meistriškumas Lietuvoje auga?
Nesakyčiau, kad labai auga. Jis išlieka stabilus arba tik šiek tiek kyla. Pačios geriausios žaidėjos pažaidžia Lietuvoje ir išvažiuoja į užsienį. Ateina nauja karta, užauga, sustiprėja ir išvažiuoja. Lygis negali labai kilti, nes žaidėjos dažnai keičiasi. Visos geriausios Lietuvos rankininkės žaidžia užsienyje.

Kas verčia sportininkes palikti Lietuvą?
Manau, kad čia iš dalies finansavimo problema. Lietuvoje reikia rinktis: arba sportuoti ir kartu mokytis, arba dirbti, užsidirbti ir save išlaikyti, bet tada nukenčia sportas. Užsienio klubai leidžia sau mokėti tiek, kad būtų galima ne tik pragyventi, bet ir leisti sau daugiau.

O tau pavyksta suderinti studijas ir sportą?
Šiuos dvejus metus pavyko, bet dažnai reikia praleisti paskaitas, kurios būna antroje dienos pusėje.

Vis dėlto ar ateitį sieji su rankiniu, ar su įgyta profesija?
Dar nesu apsisprendusi, bet užsienyje žaisti nenorėčiau. Geriausiu atveju planuoju dirbti pagal specialybę, o laiką, likusį po darbo, skirti rankiniui.

Ar įmanoma Lietuvoje pragyventi tik iš rankinio?
Įmanoma. Bet reikia būti labai gera žaidėja, komandos lydere.