Marytė Marcinkevičiūtė | 2010 m. kovo 28 d. 23:30 |
Po fantastiško lietuvaičių pasirodymo pasaulio dviračių treko čempionate rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Jakimavičius kovos dėl būvio!
Įspūdingai per pasaulio dviračių treko čempionatą Kopenhagoje pasirodė Lietuvos dviračių treko meistrės, kurios pelnė 1 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos medalius. Kažin, ar kurios nors kitos sporto šakos atstovams šiemet pavyks pakartoti šį laimėjimą. Tikra didvyre tapo mūsų dviračių treko lyderė Simona Krupeckaitė, kuri šiandien į namus iš Kopenhagos parveš net keturis medalius.
Įspūdingas buvo jos auksinis finišas olimpinėje keirino rungtyje. „Aš tikėjau Simona, visa širdimi norėjau, kad ji taptų pasaulio čempione. Tačiau būti lydere keirino rungtyje – dar ne pergalė. Joje reikia kovoti iki pačio paskutiniojo metro, nes viską galima prarasti per vieną akimirką, labai pavojingi tie viražai“, - sakė Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneris Antanas Jakimavičius.
Su treneriu telefonu kalbėjomės praėjus kelioms valandoms po auksinio Simonos finišo. Šampano taurių rinktinės vyr. treneris nekėlė ir pergalės nešventė. Kartu su visais pavakarieniavo ir grįžo į viešbutį rengtis kelionei į namus.
Komanda pasirodė ypatingai gerai, tokios sėkmės gal buvo ir sunku tikėtis? - paklausėme A. Jakimavičiaus.
Kodėl? Paprasčiausiai mes darome savo darbą iš širdies, kaip priklauso, todėl ir sėkmė mūsų vėl neaplenkė. Jau praėjusiais metais pelnėme nemažai medalių, tačiau pasigirdo balsų, kad jie iškovoti neolimpinėse rungtyse. Šiemet medaliai pabiro jau ir olimpinėse rungtyse. Gal pagaliau šiemet į mus bus atkreiptas dėmesys. Iki šiol glaudžiamės smirdinčioje sporto bazėje. Gėda ką nors ir pasikviesti. Tikrai parvažiavęs eisiu į sanepideminę stotį, ar kaip ji ten vadinasi, ir prašysiu, kad uždraustų mums tenai dirbti. Matėte, kaip Simona džiaugėsi savo pergale keirino rungtyje ir su trispalve važiavo garbės ratą, kaip jai plojo ne tiktai Kopenhagos žiūrovai, mūsų negausi palaikymo komanda, bet ir kitų komandų sportininkai, treneriai, varžovės. Tai buvo jos įspūdinga pergalė. Kažin, ar tą nepakartojamą momentą matė Seimo ir Vyriausybės atstovai, ar jie susimąstė, kokią reklamą Lietuvai padarė mūsų dviratininkė? Tegul prie savo pastatų jie irgi iškelia Lietuvos vėliavą, kartu su visais pasidžiaugia pergalėmis ir atkreipia į mus dėmesį. Dabar aš šito jau nebijau sakyti, negaliu nutylėti, nes kito kelio nėra - čia pat ir Londono olimpinės žaidynės, kuriose visi iš dviračių treko meistrių lauks pergalių.
Labai sėkmingai rungtyniavo ir Vilija Sereikaitė, kuri asmeninėse persekiojimo lenktynėse pelnė bronzos medalį, o penkių rungčių daugiakovės, arba kaip dviratininkai sako, omniumo varžybose, buvo šešta.
Jos startas mane nuteikė ypatingai viltingai. Omniumas nuo šiol – olimpinė rungtis, per tuos porą metų Vilija tikrai sustiprės ir Londone turi visas galimybes kovoti dėl medalių. Iš penkių rungčių ji yra stipri trijose, o grupinėse lenktynėse, kuriose retai rungtyniauja, jai sekasi kiek silpniau. Bet tai tiktai laiko klausimas. Gerai padirbės, ir viskas bus gerai. 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, kuriose Vilija pelnė bronzos medalį, jinai net 1,5 sek. pagerino savo asmeninį rekordą.
Šis pasaulio čempionatas nedavė kelialapių į Londono olimpines žaidynes, dėl jų kova prasidės riktai rudenį. Tad gal čempionatas jums nebuvo svarbus?
Labai svarbus. Nuo to, kaip jame pasirodėme, priklausys mūsų kitų metų finansavimas. Kasmet reikia rodyti gerus rezultatus, nes nežinai, kaip rytoj gyvensime. O iškovoti medalius nėra lengva. Dviratininkės – ne mašinos ar robotai. Kas bus, jei mes kitąmet kiek stabtelėsime, dviratininkės važiuos mažesniais greičiais? Kaip tada rengtis olimpinėms žaidynėms? Kaip įtikinti mūsų valdžios žmones, kad tas finansavimas, kurį gauname, būtų užtikrintas bent jau dvejiems metams, o ne vieniems. Tada sportininkių neslėgtų didelė psichologinė įtampa dėl ateities, ramiau galėtume rengtis svarbiausiems metų išbandymams.
Svarbiausias šių metų startas baigėsi, o kas toliau?
Kovosime dėl būvio! Dabar jau ne treke, bet gyvenime. Ir rimtai, tylėti užtenka, nenorime gyventi smirdinčioje bazėje. Nežinau Simonos planų, bet, manau, ilgo poilsio niekam nebus. Šiemet žadame nemažai rungtyniauti plente, lauks kitos varžybos, nepastebėsime, kaip ir Europos dviračių treko čempionatas ateis. Sezonas ir toliau bus įtemptas ir intensyvus.