| sportas.info | 2011 m. gegužės 16 d. 23:09 |
Olimpiados dalyvius pagerbs bėgimu
Nuo Istorinės Prezidentūros Kaune startavę bėgikai pagerbs 1938 m. Lietuvos tautinės olimpiados dalyvius.
Istorinė Prezidentūra Kaune ir miesto Savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyrius gegužės 17 d. 19 val. organizuoja neeilinį įvykį: nuo Istorinės Prezidentūros Kaune startavę bėgikai pagerbs 1938 m. Lietuvos tautinės olimpiados dalyvius. Bėgimo, kurio moto „Ir stok už garbę Lietuvos!“, dalyviai bėgs Kauno miesto gatvėmis ir finišuos taip pat Istorinėje Prezidentūroje, kur jų lauks apdovanojimo ceremonija ir parodos „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ iškilmingas atidarymas.
Ši paroda yra jau penktoji Istorinės Prezidentūros kiemelyje vasaros sezono metu atidaroma archyvinių nuotraukų ekspozicija. Ji skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1998 m. vyksta vis kitame Lietuvos mieste.
Kasmet atveriama per Kauno miesto dienas, šiais metais paroda skelbs tarptautinių Hanza Kaunas 2011 dienų pradžią. Parodą atidarys jos globėjas, didelis sporto entuziastas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaus LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.
Lietuvoje pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta palyginti vėlai, tik 1938 metais, tuo tarpu kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po keletą tokių tautinių olimpiadų. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-ąsias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Tai vienas reikšmingiausių to meto Lietuvos sporto ir ne tik sporto įvykių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką. Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados simboliką – plakatą, vėliavą, medalį, ženkliuką – sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba. Šios olimpiados globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Norint pabrėžti lietuvių tautinį savitumą į žaidynių programą buvo įtraukti tautiniai šokiai, kadangi kitos olimpinės sporto šakos buvo aukščiau tautinių skirtumų ir buvo tarptautinio, o ne tautinio pobūdžio.
Iškilmingos Tautinės olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos akimirkos –olimpinės ugnies uždegimas nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, tautinės vėliavos pakėlimas, balandžių, kurie turėjo išnešioti žinią apie olimpiadą viso pasaulio lietuviams, paleidimas į dangų, valstybės Prezidento Antano Smetonos patriotiška kalba, sportininkų paradas, tautiniai šokiais bei dainos, o šventei pasibaigus – vėliavos nuleidimo ir aukuro užgesinimo ceremonijos Valstybės stadione – kėlė ne tik sportinę, bet ir patriotinę dvasią. Vienas emocionaliausių olimpiados momentų – Vilniaus krašto lietuvių sportininkų sutikimas Kaune. Tuo metu istorinę Lietuvos sostinę administravo Lenkija, todėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste Lietuvos visuomenė reiškė beribes simpatijas ir paramą Vilnijos lietuvių sportininkams.
Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukta lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvių sportininkai buvo pasiekę įspūdingų rezultatų, tačiau kitų valstybių rinktinių sudėtyje ir dažniausiai garsindavo antrosios tėvynės vardą. Iš Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai susirungė su Lietuvos sporto klubų nariais.
Olimpiados metu buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas, o lietuvių sportininkai priartėjo prie Europos sporto lyderių pasiekimų. Pagerintas Lietuvos sklandymo rekordas, pasiekti nauji vyrų ir moterų rekordai lengvosios atletikos (vyrų 1500 m, 400 m, 100 m bėgime, vyrų olimpinėje estafetėje, šuolyje su kartimi, moterų - 100 m, 200 m bėgime, šuolyje į aukštį, šuolyje į tolį, rutulio stūmime), plaukimo rungtyse (vyrų – 100 m nugara, 200 m krūtine, 400 ir 1500 m laisvu stiliumi; moterų – 100 m nugara ir kt.). Naujų Lietuvos rekordų gausa pasipylė ir daugelyje svorio kategorijų sunkiojoje atletikoje (plunksnos, vidutinio ir sunkaus svorio).
Pagrindinė žaidynių dalis vyko Kaune, tačiau buriavimo ir irklavimo varžybos buvo perkeltos į Lietuvos pajūrį – Klaipėdą. Laikinoji Lietuvos sostinė ir visa Lietuva patyrė daug puikių akimirkų: sportininkai – varžydamiesi, sporto aistruoliai – palaikydami savo numylėtinius, neliko nuošalyje ir kultūrinė dalis – olimpiados metu vakarais sportininkams ir sporto aistruoliams buvo rengiami koncertai, priėmimai, susitikimai. Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados tikslai ir rezultatai pralenkė lūkesčius ir tapo puikia pasaulio lietuvių vienybės švente. Sporto renginiuose žmonės savo akimis galėjo pamatyti ne tik geriausius Lietuvos sportininkus, bet ir aukščiausius šalies pareigūnus (Valstybės Prezidentą, Ministrus), kultūros veikėjus ir t. t. Tuo tarpu Kauno prekybininkai siūlė pirkti prekes su nuolaidomis ir be jų, „pritaikytas“ olimpiadai: fotoaparatus, olimpiados akimirkoms užfiksuoti, lietuviškas knygas lauktuvėms į užsienį. Kino teatrai viliojo specialias „sportiniais“ seansais, kaip pavyzdžiui, filmu apie 1936 m. Olimpines žaidynes.
Į pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą 1938 m. lietuviai susirinko iš viso pasaulio, tad ši paroda tapo puikia proga atkleisti daug platesnį sporto įvykių kontekstą, parodant šalies, miesto, miestiečių, miesto svečių, valdžios institucijų santykius. 1938 metų Tautinės olimpiados metu pademonstruota lietuvių tautos vienybė kaip niekad tampa aktuali šiomis dienomis, kai stipėja emigruojančių žmonių nusivylimas savo tėvyne. 1938 m. olimpinėse žaidynėse Kaune sportininkų priesaikoje išsakyti žodžiai šiandien ypač aktualūs: „Prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai“. Sporto kultūra ir sporto sirgalių kultūra vis dar turi potencialo vienyti, todėl ši paroda turi atlikti tam tikrą misiją - priminti vienybės per sportą tradiciją ir prisidėti prie tos tradicijos testinumo.
Parodos organizatoriai: Istorinė LR Prezidentūra Kaune. Parodos partneriai ir rėmėjai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos aviacijos muziejus, AB „Volfas Engelman“, VšĮ „Hanza Kaunas 2011“.
Istorinė Prezidentūra Kaune tikisi atgaivinti istorinio bėgimo centrinėmis Kauno miesto gatvėmis tradiciją, todėl ir susiejo šį įvykį su parodos atidarymu. Pirmasis bėgimas, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, įvyko 1919 m. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja, gavusia šį pavadinimą 1919 m. vasario 16 d., taip pat švenčiant pirmąsias Nepriklausomybės metines. Vėliau bėgimas tapo tradicija. Rengti netgi pavasario ir rudens bėgimai Kauno miesto gatvėmis, vėliau maršrutai keitėsi. XX a. 4-tame dešimtmetyje bėgikai jau startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis. Bėgime dalyvaudavo pajėgiausi sportininkai, kurie varžydavosi individualiai, o kartu rungėsi ir jų atstovaujami klubai. Bėgimas į miesto gatves sutraukdavo minias žiūrovų. Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymu bėgimo metu rūpinosi policija. Beje, vienas seniausių Lietuvos Respublikos Prezidento įsteigtų sporto prizų buvo skirtas būtent bėgikams. Tiesa, 1927 m. Antano Smetonos įsteigtas garbės prizas buvo teikiamas estafetinio bėgimo 4x400 metrų rungties nugalėtojui. Tik po kelių metų buvo įsteigti šiandien labiausiai žinomi Prezidento prizai automobilistams, tenisininkams ar krepšininkams.
Idėja atgaivinti bėgimą kilo bendradarbiaujant su Kauno miesto m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriumi. Viliamasi, kad bėgimas taps tradiciniu startu kiekvieną pavasarį ir pritrauks įvairaus amžiaus aktyvaus judėjimo mėgėjus.
Bėgimo trasa: Istorinė LR Prezidentūra (startas) – Birštono g. – Karaliaus Mindaugo pr. – Nemuno krantinė – Prieplaukos krantinė – Santaka – Prieplaukos krantinė – Nemuno krantinė – Birštono g. – Vilniaus g. – Istorinė LR Prezidentūra (finišas). Trasos ilgis – 5 km. Bėgimo nugalėtojai ir prizininkai (vyrai ir moterys) bus apdovanoti prizais. Visi dalyviai – dalyvio sertifikatais ir atminimo dovanėlėmis. Atminimo dovanomis taip pat bus pagerbti jauniausias ir vyriausias (pagal gimimo metus) dalyviai.
Registracija bėgikams nemokama. Komandinės paraiškos pateikiamos iki gegužės 16 d. elektroniniu paštu alfonsasbuliuolis@gmail.com. Varžybų dieną dalyviai registruojami prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33) nuo 17.00 iki 18.30 val.
Ši paroda yra jau penktoji Istorinės Prezidentūros kiemelyje vasaros sezono metu atidaroma archyvinių nuotraukų ekspozicija. Ji skirta 1938 m. Lietuvos tautinei olimpiadai – viso pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, kurios, atkūrus nepriklausomybę, nuo 1998 m. vyksta vis kitame Lietuvos mieste.
Kasmet atveriama per Kauno miesto dienas, šiais metais paroda skelbs tarptautinių Hanza Kaunas 2011 dienų pradžią. Parodą atidarys jos globėjas, didelis sporto entuziastas Prezidentas Valdas Adamkus, dalyvaus LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas.
Lietuvoje pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta palyginti vėlai, tik 1938 metais, tuo tarpu kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po keletą tokių tautinių olimpiadų. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-ąsias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Tai vienas reikšmingiausių to meto Lietuvos sporto ir ne tik sporto įvykių. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką. Pirmosios lietuvių tautinės olimpiados simboliką – plakatą, vėliavą, medalį, ženkliuką – sukūrė žymus to meto Lietuvos grafikas Jonas Juozas Burba. Šios olimpiados globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Norint pabrėžti lietuvių tautinį savitumą į žaidynių programą buvo įtraukti tautiniai šokiai, kadangi kitos olimpinės sporto šakos buvo aukščiau tautinių skirtumų ir buvo tarptautinio, o ne tautinio pobūdžio.
Iškilmingos Tautinės olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos akimirkos –olimpinės ugnies uždegimas nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro, tautinės vėliavos pakėlimas, balandžių, kurie turėjo išnešioti žinią apie olimpiadą viso pasaulio lietuviams, paleidimas į dangų, valstybės Prezidento Antano Smetonos patriotiška kalba, sportininkų paradas, tautiniai šokiais bei dainos, o šventei pasibaigus – vėliavos nuleidimo ir aukuro užgesinimo ceremonijos Valstybės stadione – kėlė ne tik sportinę, bet ir patriotinę dvasią. Vienas emocionaliausių olimpiados momentų – Vilniaus krašto lietuvių sportininkų sutikimas Kaune. Tuo metu istorinę Lietuvos sostinę administravo Lenkija, todėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste Lietuvos visuomenė reiškė beribes simpatijas ir paramą Vilnijos lietuvių sportininkams.
Į Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą buvo įtraukta lengvoji atletika, boksas, sunkumų kilnojimas, futbolas, tinklinis, plaukimas, lauko ir stalo tenisas, šaudymas, žirginis sportas, buriavimas, irklavimas, dviračių sportas, sklandymas, aviamodeliavimas. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 2000 lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Lietuvių sportininkai buvo pasiekę įspūdingų rezultatų, tačiau kitų valstybių rinktinių sudėtyje ir dažniausiai garsindavo antrosios tėvynės vardą. Iš Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Brazilijos ir Vilniaus krašto atvykę lietuvių sportininkai susirungė su Lietuvos sporto klubų nariais.
Olimpiados metu buvo pagerintas ne vienas Lietuvos sporto rekordas, o lietuvių sportininkai priartėjo prie Europos sporto lyderių pasiekimų. Pagerintas Lietuvos sklandymo rekordas, pasiekti nauji vyrų ir moterų rekordai lengvosios atletikos (vyrų 1500 m, 400 m, 100 m bėgime, vyrų olimpinėje estafetėje, šuolyje su kartimi, moterų - 100 m, 200 m bėgime, šuolyje į aukštį, šuolyje į tolį, rutulio stūmime), plaukimo rungtyse (vyrų – 100 m nugara, 200 m krūtine, 400 ir 1500 m laisvu stiliumi; moterų – 100 m nugara ir kt.). Naujų Lietuvos rekordų gausa pasipylė ir daugelyje svorio kategorijų sunkiojoje atletikoje (plunksnos, vidutinio ir sunkaus svorio).
Pagrindinė žaidynių dalis vyko Kaune, tačiau buriavimo ir irklavimo varžybos buvo perkeltos į Lietuvos pajūrį – Klaipėdą. Laikinoji Lietuvos sostinė ir visa Lietuva patyrė daug puikių akimirkų: sportininkai – varžydamiesi, sporto aistruoliai – palaikydami savo numylėtinius, neliko nuošalyje ir kultūrinė dalis – olimpiados metu vakarais sportininkams ir sporto aistruoliams buvo rengiami koncertai, priėmimai, susitikimai. Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados tikslai ir rezultatai pralenkė lūkesčius ir tapo puikia pasaulio lietuvių vienybės švente. Sporto renginiuose žmonės savo akimis galėjo pamatyti ne tik geriausius Lietuvos sportininkus, bet ir aukščiausius šalies pareigūnus (Valstybės Prezidentą, Ministrus), kultūros veikėjus ir t. t. Tuo tarpu Kauno prekybininkai siūlė pirkti prekes su nuolaidomis ir be jų, „pritaikytas“ olimpiadai: fotoaparatus, olimpiados akimirkoms užfiksuoti, lietuviškas knygas lauktuvėms į užsienį. Kino teatrai viliojo specialias „sportiniais“ seansais, kaip pavyzdžiui, filmu apie 1936 m. Olimpines žaidynes.
Į pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą 1938 m. lietuviai susirinko iš viso pasaulio, tad ši paroda tapo puikia proga atkleisti daug platesnį sporto įvykių kontekstą, parodant šalies, miesto, miestiečių, miesto svečių, valdžios institucijų santykius. 1938 metų Tautinės olimpiados metu pademonstruota lietuvių tautos vienybė kaip niekad tampa aktuali šiomis dienomis, kai stipėja emigruojančių žmonių nusivylimas savo tėvyne. 1938 m. olimpinėse žaidynėse Kaune sportininkų priesaikoje išsakyti žodžiai šiandien ypač aktualūs: „Prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai“. Sporto kultūra ir sporto sirgalių kultūra vis dar turi potencialo vienyti, todėl ši paroda turi atlikti tam tikrą misiją - priminti vienybės per sportą tradiciją ir prisidėti prie tos tradicijos testinumo.
Parodos organizatoriai: Istorinė LR Prezidentūra Kaune. Parodos partneriai ir rėmėjai: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos sporto muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos aviacijos muziejus, AB „Volfas Engelman“, VšĮ „Hanza Kaunas 2011“.
Istorinė Prezidentūra Kaune tikisi atgaivinti istorinio bėgimo centrinėmis Kauno miesto gatvėmis tradiciją, todėl ir susiejo šį įvykį su parodos atidarymu. Pirmasis bėgimas, skirtas paminėti pirmąsias Lietuvos valstybės Nepriklausomybės metines, įvyko 1919 m. Tąkart sportininkai bėgo Laisvės alėja, gavusia šį pavadinimą 1919 m. vasario 16 d., taip pat švenčiant pirmąsias Nepriklausomybės metines. Vėliau bėgimas tapo tradicija. Rengti netgi pavasario ir rudens bėgimai Kauno miesto gatvėmis, vėliau maršrutai keitėsi. XX a. 4-tame dešimtmetyje bėgikai jau startuodavo Rotušės aikštėje, o bėgimo trasa driekdavosi Senamiesčio ir Naujamiesčio gatvėmis. Bėgime dalyvaudavo pajėgiausi sportininkai, kurie varžydavosi individualiai, o kartu rungėsi ir jų atstovaujami klubai. Bėgimas į miesto gatves sutraukdavo minias žiūrovų. Viešosios tvarkos ir saugumo palaikymu bėgimo metu rūpinosi policija. Beje, vienas seniausių Lietuvos Respublikos Prezidento įsteigtų sporto prizų buvo skirtas būtent bėgikams. Tiesa, 1927 m. Antano Smetonos įsteigtas garbės prizas buvo teikiamas estafetinio bėgimo 4x400 metrų rungties nugalėtojui. Tik po kelių metų buvo įsteigti šiandien labiausiai žinomi Prezidento prizai automobilistams, tenisininkams ar krepšininkams.
Idėja atgaivinti bėgimą kilo bendradarbiaujant su Kauno miesto m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriumi. Viliamasi, kad bėgimas taps tradiciniu startu kiekvieną pavasarį ir pritrauks įvairaus amžiaus aktyvaus judėjimo mėgėjus.
Bėgimo trasa: Istorinė LR Prezidentūra (startas) – Birštono g. – Karaliaus Mindaugo pr. – Nemuno krantinė – Prieplaukos krantinė – Santaka – Prieplaukos krantinė – Nemuno krantinė – Birštono g. – Vilniaus g. – Istorinė LR Prezidentūra (finišas). Trasos ilgis – 5 km. Bėgimo nugalėtojai ir prizininkai (vyrai ir moterys) bus apdovanoti prizais. Visi dalyviai – dalyvio sertifikatais ir atminimo dovanėlėmis. Atminimo dovanomis taip pat bus pagerbti jauniausias ir vyriausias (pagal gimimo metus) dalyviai.
Registracija bėgikams nemokama. Komandinės paraiškos pateikiamos iki gegužės 16 d. elektroniniu paštu alfonsasbuliuolis@gmail.com. Varžybų dieną dalyviai registruojami prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33) nuo 17.00 iki 18.30 val.