Londonas išskyrė auksinę dvivietę

Prieš savaitę Lenkijoje vykusiame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybų pirmajame etape dvivietę kanoją irklavę lietuviai Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis laimėjo aukso medalius. Jie laimėjo 200 metrų distanciją, aplenkę antroje vietoje likusius azerbaidžaniečius ir bronzos medalininkus baltarusius.

„Nieko čia netikėto nebuvo. Mums reikėjo čia atvažiuoti ir laimėti. Mes stipriausi ir viskas. Ir todėl negalime pralaimėti“, – pergalę komentavo R. Labuckas.

Galbūt ne tokiais ryžtingas žodžiais, tačiau laimėjimo nebuvo linkęs sureikšminti ir R. Labucko dvivietės partneris.

„Tai tiesiog sezono startas. Jis pavyko gerai. Koks bus visas sezonas, žiūrėsime vėliau“, – kalbėjo T. Gadeikis.

„Nėra taip, kad prieš varžybas žinome, jog laimėsime, tiesiog pergalės visada tikimės“, – aiškino Tomas tokį abiejų irkluotojų nusiteikimą.

Lietuvių dvivietė kanoja yra laimėjusi ne vieną medalį tarptautinėse varžybose. Pernai  ir užpernai toje pačioje 200 metrų distancijoje R. Labuckas ir T. Gadeikis tapo pasaulio čempionais.

Šiemet abiem irkluotojams sukako po 27 metus. Tomas dešimčia dienų vyresnis už Raimundą. Abu čempionus treniruoja Egidijus Gustas.

Žaidynės. 2008-aisiais R. Labuckas ir T. Gadeikis dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse. Medalių nelaimėjo. Tiesa, ir varžėsi ne tokioje parankioje jiems distancijoje – 500 metrų. 200 metrų distancija į tas žaidynes įtraukta nebuvo.

Londono olimpiadoje nebus ir 500 metrų rungties vyrų dvivietėms. Joms skirtas tik 1 000 metrų atstumas.

Taip nuspręsta prieš dvejus metus. Ir tai labai apsunkino lietuvių galimybes startuoti 2012-aisiais Londone.

„Seniau buvo penki šimtai ir kilometras, o dabar – tik kilometras, – kalbėjo Raimundas. – Kilometras – tai iš viso kitas reikalas. Ten dirbi keturias minutes, trumpoje distancijoje – keliasdešimt sekundžių. Čia kaip lengvojoje atletikoje: sprintas ir ilgesni nuotoliai. Nebėga juk jų tie patys bėgikai...“

„Mums visada labiau sekasi trumpesnės distancijos. Juk ilgesnės visai kitokios, ruoštis reikia visai kitaip. Bent jau dvejus metus vien tik tam reikėtų ruoštis – būtent kilometrui. Kai taip staigiai pranešė, tai jau tikrai nieko nespėsim, geriau jau bandyti tą pačią distanciją po vieną. Tad teko persėsti į vienvietes ir tikėtis, kad bent kuris nors į olimpines žaidynes pateksime“, – pritarė ir Tomas.

„Anksčiau mes dirbdavome 500 metrų distancijai, jau ir neblogai sekėsi, bet prieš dvejus metus sužinojome, kad to nebus olimpiadoje. Pasaulio ir Europos čempionatuose liko. O kaip žinia, pas mus nelabai mėgstamos neolimpinės šakos ir distancijos, tai tokie reikalai...“ – su apmaudu apie olimpinių žaidynių pakeitimus tęsė pasakojimą R. Labuckas.



Konkurencija. Lenkijoje R. Labuckas bandė savo jėgas ir vienvietėje kanojoje. Finišavo penktas iš dvidešimt penkių irkluotojų. Raimundą aplenkė kitas Lietuvos atstovas Jevgenijus Šuklinas, laimėjęs sidabrą.

„Nežinau, kuris mūsų greičiausias, – apie lietuvių galimybes kalbėjo Tomas. – Savaitgalį Trakuose viskas paaiškės.“

Trakuose vyko Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas. Jame buvo aiškinamasi ir kas atstovaus Lietuvai tarptautinėse varžybose.
 Abu kanojininkai teigė, kad plaukiant vienvietėmis konkurencija bus šiek tiek didesnė negu prieš tai.

„Plaukiant po vieną konkurencija truputį didesnė. Seniau nebuvo olimpiadoje ir 200 metrų rungties vienvietėms kanojoms. Dabar visiems pasirinkimas – arba kilometras dviviete kanoja, arba 200 metrų vienviete“, – kalbėjo R. Labuckas.

„Varžovų kasmet atsiranda naujų. Daug gerų trenerių iš buvusios Sovietų Sąjungos išvyksta treniruoti į kitas šalis, pavyzdžiui, Kubą. Ir jie patempia tų šalių lygį taip, kad sportininkai tampa rimtais varžovais bet kam“, – T. Gadeikis pasakojo ir apie kitą kanojininkų konkurencijos didėjimo aspektą.

Profesionalai. Abu kanojininkai yra profesionalai. Jie gyvena iš sporto. Arba, kaip sako T. Gadeikis, bando išgyventi iš sporto. „Taip, bandau išgyventi vien iš sporto, – neslėpė jis. – Žinoma, noriu būti profesionalas. Lietuvoje tai, suprantama, labai sunku. Kol kas dar pavyksta, o kaip bus vėliau, žiūrėsiu.“

„Iš sporto dar kol kas išgyvenam. Tik su olimpiados taisyklių pasikeitimais gali būti prastai“, – nuogąstavo R. Labuckas.

Inventorius. „Ar žinote, kad geriausius irklus gamina Lietuvoje? – klausė Tomas. – Tai bent mus gamintojai paremia ir ačiū jiems už tai. O šiaip inventorius kainuoja labai daug. Jeigu kiekvieną kartą jį keistume, tai nežinia, kiek tų pinigų reikėtų...“

Vis naujesnio inventoriaus, siūlomo kanojininkams, atsiranda dažnai. Bet R. Labuckas nėra įsitikinęs, kad jis būtinai geresnis.

„Kas metus, kas dvejus atsiranda naujų modelių. Bet juk naujo dviračio neišrasi. Keičia formas, bet kad greičio pridėtų – nelabai, – kalbėjo Raimundas. – Čia tik reklama: greičiau važiuos. Ar nauja kanoja, ar naujas dviratis – kodėl jis būtinai turi būti greitesnis?“