| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. gegužės 9 d. 07:59 |
Sportas – ir darbe, ir šeimoje
Klaipėdos sporto centro direktorius Rimas Vitkus tikisi, kad Londono žaidynėse dalyvaus ne vienas centro auklėtinis
R. Vitkus sporto centre dirba jau 20 metų ir gali džiaugtis sukaupta didele patirtimi. Balandžio 4 d. į Rimanto duris pasibeldė ir 60-asis jubiliejus.
„Tikrai nejaučiu, kad man jau tiek, širdis vis dar plaka jaunatviškai. Rodos, neseniai sukako 50 metų. Džiaugiuosi kiekviena savo diena, darbu puikiame bendraminčių kolektyve, kuris pritaria mano idėjoms ir sumanymams. Šeimoje nors ir esu vienintelis sporto žmogus, tačiau sporto temomis dažnai kalbuosi su žmona, manau, kad mano pėdomis paseks abi vaikaitės“, – sako jubiliatas.
Rimantas buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamente, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, Klaipėdoje. Tačiau sau nuopelnų neprisiima ir teigia, kad tai – bendras jo vadovaujamo kolektyvo darbas. „Kaip tą darbą subalansuojame, tokius ir rezultatus turime. Tai tikrai ne vieno mano darbas. Žinoma, visi žiūri į vadovą. Jeigu blogai, – jis kaltas, jeigu gerai – vadovo net ir nepastebi“, – sako Rimantas.
NAMAI. Klaipėdos sporto centras – antrieji R. Vitkaus namai. Čia dabar suburtos visos uostamiesčio pajėgos – ir sportininkai, ir treneriai. „Tai buvo viena pirmųjų šalyje įstaigų, kuri rūpinosi tiktai sportiniu meistriškumu. Jau po metų su socialinėmis garantijomis įsteigėme 25 sportininkų, kurie gaudavo minimalų atlyginimą, etatus“, – sako R. Vitkus.
2000-aisiais, įvykus miesto sporto struktūros reorganizacijai, centras tapo biudžetine organizacija. Su ja jubiliatas suaugo, kiekvieną dieną varsto šios įstaigos duris.
Rimantas gimė Klaipėdos rajone, Priekulėje, kuri anksčiau garsėjo žirgų sporto entuziastais. Tėvams pradėjus dirbti kolūkyje, atsirado potraukis sportuoti. Tada Rimantas lankė Agluonėnų aštuonmetę mokyklą, o čia dirbo puikus kūno kultūros mokytojas Mamertas Vainorius. Jis į mokyklą nuolat atbėgdavo, o jaunimas 3 km atvažiuodavo dviračiais.
Didelį įspūdį Rimantui darė ir jaunas, labai sportiškas veterinaras, atvažiavęs dirbti į kolūkį. Jis žaidė tinklinį, stalo tenisą, su juo dažnai išmėgindavo jėgas ir Rimantas. 1966 m., baigęs aštuonias klases ir su tėvais atsikėlęs gyventi į Klaipėdą, R. Vitkus jautė jau didelį norą sportuoti.
IRKLUOTOJAS. „Klaipėda – dviratininkų miestas, dviračiu labai norėjau ir aš važinėti. Tačiau neleido tėvai. Užsirašiau į baidarių ir kanojų irklavimo sekciją. Tai buvo vienintelė sporto šaka, kurios pratybas lankiau. Tačiau irklavimo pratybose buvo visko – ir įvairių krosų, žaidimų, bendrasis fizinis pasirengimas, eidavome ir į sunkiosios atletikos salę“, – prisimena Rimantas.
Baigus vidurinę mokyklą, Rimantui nekilo abejonių, kur stoti studijuoti. Tiktai į Kūno kultūros institutą. Pasirinko baidarių ir kanojų irklavimą, tai buvo antroji šios sporto šakos studentų laida. Institutas rengė jau ir sporto trenerius, jubiliatas įgijo pedagogo ir sporto trenerio diplomą.
Rimantą treniravo žinomas irklavimo specialistas, vėliau tapęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentu, šviesaus atminimo Antanas Barisas. Didelio meistriškumo irkluotoju Rimantas netapo, nors per Lietuvos čempionatus, irkluodamas vienvietę baidarę, ir laimėdavo medalių. Klaipėdietis matė, kad iš sporto duonos nevalgys, netaps profesionalu.
Studijuodamas Rimantas pasisėmė daug žinių apie šią sporto šaką. Vėliau – tarnyba kariuomenėje. Po jos Rimantas sugrįžo į Klaipėdą ir pradėjo dirbti irklavimo treneriu. 1978 m. įkūrus miesto „Žalgirio“ kompleksinę sporto mokyklą, jubiliatas buvo pakviestas dirbti mokymo dalies vedėjo pavaduotoju, o po mėnesio tapo šios mokyklos direktoriumi.
1982 m. prisidėjo ir visuomeninių pareigų: Rimantas buvo išrinktas miesto „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininku, tas pareigas eina ir dabar. Padeda suburti geras komandas, kurios sėkmingai dalyvauja kasmet vykstančiose draugijos žaidynėse.
ŽMONĖS. Paprastai sakoma, kad vadovu, sporto organizatoriui reikia gimti. Jubiliatas su šia nuostata ir sutinka, ir ne. Jis teigia, kad institutas specialistus nelabai rengė administraciniam darbui.
„Gavau gan didelį bagažą žinių, kurios pravertė dirbant treneriu. Organizatoriumi tikrai negimiau. Pats didžiausias stimulas tobulėti buvo bendravimas su žmonėmis. Baigus dirbti treneriu, prieš tampant mokyklos direktoriumi, labai naudingas man buvo trijų mėnesių laikotarpis, kai dirbau profesinio mokymo sistemos srityje. Ten buvo ypač puikus mokyklos direktorius, iš kurio gavau gerų bendravimo pamokų“, – sako Rimantas.
Jubiliatas labai geru žodžiu mini buvusį Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį, su kuriuo teko nemažai bendrauti ir spręsti daug miestui aktualių sporto klausimų. Sporto plėtojimas buvo gerai apmąstytas ir apgalvotas – Rimantui tai davė impulsą ir pačiam mąstyti, galvoti, ką vienu ar kitu klausimu reikia daryti.
„Įgijau įgūdžių, patirties, kadangi sportas – tai bendravimas su įvairių sričių žmonėmis. Visa tai įgyjama ne iš karto, o laikui bėgant“, – sako jubiliatas.
CENTRAS. Klaipėdos sporto centras, vadovaujamas R. Vitkaus, yra pati didžiausia sporto įstaiga Klaipėdoje. Centre populiarinama 14 sporto šakų, pratybas lanko daugiau kaip 1 000 sportininkų, juos ugdo 66 treneriai. Pasak jubiliato, tai didelis ir darbingas kolektyvas. Rimantą džiugina sunkiaatlečių, lengvaatlečių, dviratininkų, laisvųjų imtynių atstovų laimėjimai.
„Šių sporto šakų klaipėdiečiai jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Mūsų treneriai ugdo olimpiečius ir ieško perspektyvių atletų. Žinoma, trūksta lėšų, kartais ir galimybės ne visada leidžia įgyvendinti keliamas užduotis, bet, esant dideliam norui, subalansuotam finansavimui bei gerai dirbant, svarių rezultatų galima pasiekti.
Be olimpiečių, turime ir nemažai perspektyvių sportininkų, kurie per pasaulio ir Europos įvairaus amžių grupių čempionatus pelnė medalių. Norisi tikėti, kad pergalės ir ateityje neaplenks mūsų centro sportininkų“, – įsitikinęs Rimantas.
„Tikrai nejaučiu, kad man jau tiek, širdis vis dar plaka jaunatviškai. Rodos, neseniai sukako 50 metų. Džiaugiuosi kiekviena savo diena, darbu puikiame bendraminčių kolektyve, kuris pritaria mano idėjoms ir sumanymams. Šeimoje nors ir esu vienintelis sporto žmogus, tačiau sporto temomis dažnai kalbuosi su žmona, manau, kad mano pėdomis paseks abi vaikaitės“, – sako jubiliatas.
Rimantas buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamente, Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete, Klaipėdoje. Tačiau sau nuopelnų neprisiima ir teigia, kad tai – bendras jo vadovaujamo kolektyvo darbas. „Kaip tą darbą subalansuojame, tokius ir rezultatus turime. Tai tikrai ne vieno mano darbas. Žinoma, visi žiūri į vadovą. Jeigu blogai, – jis kaltas, jeigu gerai – vadovo net ir nepastebi“, – sako Rimantas.
NAMAI. Klaipėdos sporto centras – antrieji R. Vitkaus namai. Čia dabar suburtos visos uostamiesčio pajėgos – ir sportininkai, ir treneriai. „Tai buvo viena pirmųjų šalyje įstaigų, kuri rūpinosi tiktai sportiniu meistriškumu. Jau po metų su socialinėmis garantijomis įsteigėme 25 sportininkų, kurie gaudavo minimalų atlyginimą, etatus“, – sako R. Vitkus.
2000-aisiais, įvykus miesto sporto struktūros reorganizacijai, centras tapo biudžetine organizacija. Su ja jubiliatas suaugo, kiekvieną dieną varsto šios įstaigos duris.
Rimantas gimė Klaipėdos rajone, Priekulėje, kuri anksčiau garsėjo žirgų sporto entuziastais. Tėvams pradėjus dirbti kolūkyje, atsirado potraukis sportuoti. Tada Rimantas lankė Agluonėnų aštuonmetę mokyklą, o čia dirbo puikus kūno kultūros mokytojas Mamertas Vainorius. Jis į mokyklą nuolat atbėgdavo, o jaunimas 3 km atvažiuodavo dviračiais.
Didelį įspūdį Rimantui darė ir jaunas, labai sportiškas veterinaras, atvažiavęs dirbti į kolūkį. Jis žaidė tinklinį, stalo tenisą, su juo dažnai išmėgindavo jėgas ir Rimantas. 1966 m., baigęs aštuonias klases ir su tėvais atsikėlęs gyventi į Klaipėdą, R. Vitkus jautė jau didelį norą sportuoti.
IRKLUOTOJAS. „Klaipėda – dviratininkų miestas, dviračiu labai norėjau ir aš važinėti. Tačiau neleido tėvai. Užsirašiau į baidarių ir kanojų irklavimo sekciją. Tai buvo vienintelė sporto šaka, kurios pratybas lankiau. Tačiau irklavimo pratybose buvo visko – ir įvairių krosų, žaidimų, bendrasis fizinis pasirengimas, eidavome ir į sunkiosios atletikos salę“, – prisimena Rimantas.
Baigus vidurinę mokyklą, Rimantui nekilo abejonių, kur stoti studijuoti. Tiktai į Kūno kultūros institutą. Pasirinko baidarių ir kanojų irklavimą, tai buvo antroji šios sporto šakos studentų laida. Institutas rengė jau ir sporto trenerius, jubiliatas įgijo pedagogo ir sporto trenerio diplomą.
Rimantą treniravo žinomas irklavimo specialistas, vėliau tapęs Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentu, šviesaus atminimo Antanas Barisas. Didelio meistriškumo irkluotoju Rimantas netapo, nors per Lietuvos čempionatus, irkluodamas vienvietę baidarę, ir laimėdavo medalių. Klaipėdietis matė, kad iš sporto duonos nevalgys, netaps profesionalu.
Studijuodamas Rimantas pasisėmė daug žinių apie šią sporto šaką. Vėliau – tarnyba kariuomenėje. Po jos Rimantas sugrįžo į Klaipėdą ir pradėjo dirbti irklavimo treneriu. 1978 m. įkūrus miesto „Žalgirio“ kompleksinę sporto mokyklą, jubiliatas buvo pakviestas dirbti mokymo dalies vedėjo pavaduotoju, o po mėnesio tapo šios mokyklos direktoriumi.
1982 m. prisidėjo ir visuomeninių pareigų: Rimantas buvo išrinktas miesto „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininku, tas pareigas eina ir dabar. Padeda suburti geras komandas, kurios sėkmingai dalyvauja kasmet vykstančiose draugijos žaidynėse.
ŽMONĖS. Paprastai sakoma, kad vadovu, sporto organizatoriui reikia gimti. Jubiliatas su šia nuostata ir sutinka, ir ne. Jis teigia, kad institutas specialistus nelabai rengė administraciniam darbui.
„Gavau gan didelį bagažą žinių, kurios pravertė dirbant treneriu. Organizatoriumi tikrai negimiau. Pats didžiausias stimulas tobulėti buvo bendravimas su žmonėmis. Baigus dirbti treneriu, prieš tampant mokyklos direktoriumi, labai naudingas man buvo trijų mėnesių laikotarpis, kai dirbau profesinio mokymo sistemos srityje. Ten buvo ypač puikus mokyklos direktorius, iš kurio gavau gerų bendravimo pamokų“, – sako Rimantas.
Jubiliatas labai geru žodžiu mini buvusį Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį, su kuriuo teko nemažai bendrauti ir spręsti daug miestui aktualių sporto klausimų. Sporto plėtojimas buvo gerai apmąstytas ir apgalvotas – Rimantui tai davė impulsą ir pačiam mąstyti, galvoti, ką vienu ar kitu klausimu reikia daryti.
„Įgijau įgūdžių, patirties, kadangi sportas – tai bendravimas su įvairių sričių žmonėmis. Visa tai įgyjama ne iš karto, o laikui bėgant“, – sako jubiliatas.
CENTRAS. Klaipėdos sporto centras, vadovaujamas R. Vitkaus, yra pati didžiausia sporto įstaiga Klaipėdoje. Centre populiarinama 14 sporto šakų, pratybas lanko daugiau kaip 1 000 sportininkų, juos ugdo 66 treneriai. Pasak jubiliato, tai didelis ir darbingas kolektyvas. Rimantą džiugina sunkiaatlečių, lengvaatlečių, dviratininkų, laisvųjų imtynių atstovų laimėjimai.
„Šių sporto šakų klaipėdiečiai jau dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Mūsų treneriai ugdo olimpiečius ir ieško perspektyvių atletų. Žinoma, trūksta lėšų, kartais ir galimybės ne visada leidžia įgyvendinti keliamas užduotis, bet, esant dideliam norui, subalansuotam finansavimui bei gerai dirbant, svarių rezultatų galima pasiekti.
Be olimpiečių, turime ir nemažai perspektyvių sportininkų, kurie per pasaulio ir Europos įvairaus amžių grupių čempionatus pelnė medalių. Norisi tikėti, kad pergalės ir ateityje neaplenks mūsų centro sportininkų“, – įsitikinęs Rimantas.