| Paulius Cubera | 2011 m. gegužės 3 d. 12:33 |
A.Budėnas: "LKF rūpi tik rinktinės, o ne klubai"
„Tai tikra tragedija, kad Vilnius neturi stiprios moterų komandos“, - tvirtina žinomas treneris Algirdas Budėnas.
„Jeigu moterų rinktinę lipdytume tik iš tų žaidėjų, kurios rungtyniauja Lietuvoje, Europos čempionate nepatektume net į dvyliktuką”, - nusiminęs A. Budėnas. Stipriausius Lietuvos moterų klubus – Vilniaus „Lietuvos telekomą“ ir Marijampolės „Arvi“ treniravęs krepšinio specialistas praėjusį sezoną vadovavo Vilniaus MRU krepšininkėmis.
Puikiai sezoną pradėjusi MRU komanda netrukus susidūrė su finansiniais sunkumais, komandą paliko lyderės, o Vilniaus klubo ateitis pakibo ant plauko.
Pokalbis apie Lietuvos moterų ir vyrų krepšinį, trenerio karjerą – su Vilniaus MRU ir Sostinės krepšinio mokyklos treneriu A.Budėnu.
Papasakokite trumpai apie savo trenerio karjeros pradžią. Kodėl ėmėte treniruoti moteris, o ne vyrus?
1983 m. baigiau Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos kūno kultūros akademiją) ir mane pakvietė atlikti praktiką Vilniaus krepšinio mokykloje. Gavau mergaičių grupę, taip ir likau moterų krepšinyje.
Vėliau dirbau su įvairaus amžiaus jaunių ir jaunimo rinktinėmis, Vilniaus „Lietuvos telekomo“, Marijampolės „Arvi“ krepšininkėmis. Nemanau, kad darbas su moterimis ir vyrais turi didelių esminių skirtumų.
Koks iškovotas trofėjus Jums yra maloniausias ir įsimintiniausias?
1998 metais Maskvoje iškovotas pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių auksas su Lietuvos jaunimo rinktine.
Kodėl niekada nedirbote užsienyje, nejau niekas nesiūlė?
Pasiūlymų ir derybų buvo, tačiau aš niekada didelės iniciatyvos išvykti nerodžiau. Be to, trukdo ir kalbos barjeras.
Kodėl atėjote dirbti į Sostinės krepšinio mokyklą?
Pakvietė buvęs mano auklėtinis Andrius Čerškus (vienas SKM steigėjų). Man pasirodė priimtinos mokyklos idėjos, vizija. Maniau, kad mano sukaupta patirtis turėtų padėti jaunam SKM kolektyvui.
Kaip vertinate sezoną su SKM-98 komanda Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL)?
Mums pritrūko ūgio, komandoje nėra žaidėjo, išsiskiriančio savo ūgiu. Pagal žaidimą nenusileidžiame, manau, niekam ir į 4-5 vietą grupėje tikrai galėjome pretenduoti (A.Budėno komanda MKL berniukų gimusių 1998 m. krepšinio čempionato antrame divizione su 2 pergalėmis ir 12 pralaimėjimų liko paskutinėje vietoje, - aut. past.).
Mums buvo sunku, nes kitų komandų „centrų“ ūgis mūsiškius viršija 15-17 centimetrų.
Jūsų komandoje nėra individualiu meistriškumu išsiskiriančių žaidėjų, kurie reikiamu momentu galėtų būti lyderiais, patemptų komandą į priekį. Kodėl?
Kiekvienas vaikas yra individualybė ir savo arsenale turi tokių ginklų, kurių gal neturi kiti. Manau, kad nėra gerai, kai tokio amžiaus komandoje yra vienas neabejotinas lyderis. Gal šiuo momentu jis ir ištemps vienas ar kitas rungtynes, tačiau kažkada jį pasivys ir kiti.
Šiame amžiuje su kiekvienu stengiuosi dirbti individualiai, ryškinti gerąsias savybes, taisyti blogąsias. Negalima tokiame amžiuje vaikui pasakyti – tu esi lyderis, daryk ką nori.
Kaip vertinate Sostinės krepšinio mokyklos perspektyvas, trenerių kvalifikaciją?
Manau, SKM puikiai vystomas masiškumas, mokyklą lanko daug vaikų. Pritraukus tiek daug vaikų, atėjo laikas dirbti „ant rezultatų“, siekti pergalių, užsibrėžti kažkokius tikslus. Žinoma, gerai ir vaikų užimtumo skatinimas, prevencija ir panašūs dalykai.
Kalbant apie trenerių kvalifikaciją, nereikia užmiršti, kad ir aš pradėjau nuo nieko. Niekada nebūna taip, kad iškart esi žinomas, profesionalus ir panašiai. Mokykla įsikūrė visai neseniai, pas mus dirba daug jaunų, ambicingų, veiklių trenerių, kurie dirba ir tuo pačiu mokosi.
Svarbiausia, kad treneriai patys nori tobulėti. Manau, tam puikiai padeda ir trenerio Šarūno Sakalausko rengiami seminarai.
Ką manote apie SKM rengiamas treniruotes ikimokyklinio amžiaus vaikams ir darželių krepšinio čempionatą? Yra nemažai kritikų, teigiančių, kad tokio amžiaus vaikai dar per jauni rimtai sportuoti.
Manau, tai gera idėja. Vis dėlto, tai nėra tikras krepšinis, o labiau sporto šventė. Jeigu vaikams patinka sportuoti, žaisti – tegul jie tai daro. Žinant, koks žemas šiuo metu vaikų fizinis pasiruošimas, kai mokykloje kūno kultūros pamokos vyksta tik du kartus per savaitę, tai vaikams tik į naudą.
Be to, treneriams, kurie dirba su darželinukais nesunku pastebėti talentingus, gabius vaikus. Porą metų padirbus su tokiais vaikais, vėliau lengviau daryti atranką ir į krepšinio mokyklą, jau žinai, iš kurio vaiko ko tikėtis, kuris gal kiek silpnesnis.
Lietuvoje esate žinomas treneris. Kaip manote, ar tai vaikų akyse Jums prideda kažkokį autoritetą, galbūt auklėtiniai labiau Jūsų klauso?
Nemanau, kad tokio amžiaus vaikams tai labai svarbu. Aišku, tėvai, leisdami vaiką į krepšinio mokyklą visada renkasi ne tik pagal mokyklos, bet ir trenerio vardą. Juolab, kad šiais laikais gali viską labai greitai sužinoti, užtenka pasinaudoti internetu.
Šiuo metu SKM treniruojate tik vieną komandą - 1998 metais gimusius vaikinus. Galbūt ateityje neapsiribosite tik jais?
Sunku pasakyti. Žiūrėsime, kaip bus su Mykolo Romerio universiteto moterų krepšinio komanda (A.Budėnas šį sezoną treniravo LMKL žaidusią MRU komandą, - aut. past.).
Galvojate atsisveikinti su MRU komanda ir moterų krepšiniu?
Nežinau, kaip išsispręs finansiniai komandos sunkumai. Prieš sezoną mums žadėjo solidų finansavimą ir galimybes, tačiau buvo rėmėjų, kurie savo įsipareigojimų nevykdė, todėl komandą paliko keturios pagrindinės krepšininkės – be jų kovoti sunku.
Džiugu, kad klubas skolas atidavinėja, tad dar tikrai nežinau, kaip bus kitąmet.
Ką manote apie bendrą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) lygį šį sezoną?
Nenorėčiau būti kategoriškas, tačiau lyga nejudą į priekį, o stovi vietoje. Manau, kalta bloga sistema, nes krepšinio federacijai rūpi tik rinktinės, o ne klubai.
Žinoma, krepšinio mokyklose yra nemažas masiškumas, tačiau, Jeigu moterų rinktinę lipdytume tik iš tų žaidėjų, kurios rungtyniauja Lietuvoje, Europos čempionate nepatektume net į dvyliktuką.
Ką manote apie tai, kad Vilnius nebeturi aukšto lygio moterų krepšinio komandos?
Tai tikra tragedija. Šalies sostinė tokią komandą tiesiog privalo turėti. Žinoma, Eurolygos lygio ekipai reikia nemažai pinigų, tačiau keista, kad jų neatsiranda.
Sostinėje puikios moterų krepšinio tradicijos dar nuo SSRS laikų, kai egzistavo Vilniaus „Kibirkštis“. Tradicijas reikėtų saugoti.
Ar tai, kad Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) dominuoja tik dvi, o LMKL – tik viena pajėgi ekipa, yra gerai?
Tai yra labai blogai, netgi sakyčiau žlugdo krepšinį. „Lietuvos rytas“ neturi jokios krepšinio mokyklos ir talentus perką iš kitur. „Žalgiris“ nors ir turi, tačiau žaidėjus labai dažnai skolina kitoms ekipoms arba jie būna priversti ilgai laukti savo galimybės ant atsarginių žaidėjų suolelio.
Taip jauni žaidėjai netobulėja, nes turi atlaikyti ir užsieniečių, kurių mūsų klubuose taip pat apstu, konkurenciją. Nedrįsiu sakyti skaičiaus, bet jei paskaičiuotume, kiek LKL grandai yra išnuomavę žaidėjų kitiems klubas – susidarytų bent viena krepšinio komanda.
Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į Ispanijos ekipas, kurios turi savas sporto mokyklas, egzistuoja bent kelios dublerių komandos, kuriomis jauni talentai gali kilti iki pagrindinės ekipos. Taip turėtų būti ir Lietuvoje.
Nemanau, kad tokios ekipos kaip, pavyzdžiui, „Rūdupis“ ilgai rodys tokius rezultatus kaip šį sezoną – komanda neturi jokių tradicijų, yra mažame mieste, kuriame nėra krepšinio mokyklos. Komandos iš niekur neatsiranda, negalima tiesiog suvežti žaidėjų į vieną vietą ir liepti žaisti.
Manau, kad visi didieji Lietuvos miestai turi turėti krepšinio mokyklas ir bent po vieną pajėgią vyrų ir moterų ekipą, norint, kad krepšinis Lietuvoje augtų.
Puikiai sezoną pradėjusi MRU komanda netrukus susidūrė su finansiniais sunkumais, komandą paliko lyderės, o Vilniaus klubo ateitis pakibo ant plauko.
Pokalbis apie Lietuvos moterų ir vyrų krepšinį, trenerio karjerą – su Vilniaus MRU ir Sostinės krepšinio mokyklos treneriu A.Budėnu.
Papasakokite trumpai apie savo trenerio karjeros pradžią. Kodėl ėmėte treniruoti moteris, o ne vyrus?
1983 m. baigiau Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabar Lietuvos kūno kultūros akademiją) ir mane pakvietė atlikti praktiką Vilniaus krepšinio mokykloje. Gavau mergaičių grupę, taip ir likau moterų krepšinyje.
Vėliau dirbau su įvairaus amžiaus jaunių ir jaunimo rinktinėmis, Vilniaus „Lietuvos telekomo“, Marijampolės „Arvi“ krepšininkėmis. Nemanau, kad darbas su moterimis ir vyrais turi didelių esminių skirtumų.
Koks iškovotas trofėjus Jums yra maloniausias ir įsimintiniausias?
1998 metais Maskvoje iškovotas pasaulio jaunimo olimpinių žaidynių auksas su Lietuvos jaunimo rinktine.
Kodėl niekada nedirbote užsienyje, nejau niekas nesiūlė?
Pasiūlymų ir derybų buvo, tačiau aš niekada didelės iniciatyvos išvykti nerodžiau. Be to, trukdo ir kalbos barjeras.
Kodėl atėjote dirbti į Sostinės krepšinio mokyklą?
Pakvietė buvęs mano auklėtinis Andrius Čerškus (vienas SKM steigėjų). Man pasirodė priimtinos mokyklos idėjos, vizija. Maniau, kad mano sukaupta patirtis turėtų padėti jaunam SKM kolektyvui.
Kaip vertinate sezoną su SKM-98 komanda Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje (MKL)?
Mums pritrūko ūgio, komandoje nėra žaidėjo, išsiskiriančio savo ūgiu. Pagal žaidimą nenusileidžiame, manau, niekam ir į 4-5 vietą grupėje tikrai galėjome pretenduoti (A.Budėno komanda MKL berniukų gimusių 1998 m. krepšinio čempionato antrame divizione su 2 pergalėmis ir 12 pralaimėjimų liko paskutinėje vietoje, - aut. past.).
Mums buvo sunku, nes kitų komandų „centrų“ ūgis mūsiškius viršija 15-17 centimetrų.
Jūsų komandoje nėra individualiu meistriškumu išsiskiriančių žaidėjų, kurie reikiamu momentu galėtų būti lyderiais, patemptų komandą į priekį. Kodėl?
Kiekvienas vaikas yra individualybė ir savo arsenale turi tokių ginklų, kurių gal neturi kiti. Manau, kad nėra gerai, kai tokio amžiaus komandoje yra vienas neabejotinas lyderis. Gal šiuo momentu jis ir ištemps vienas ar kitas rungtynes, tačiau kažkada jį pasivys ir kiti.
Šiame amžiuje su kiekvienu stengiuosi dirbti individualiai, ryškinti gerąsias savybes, taisyti blogąsias. Negalima tokiame amžiuje vaikui pasakyti – tu esi lyderis, daryk ką nori.
Kaip vertinate Sostinės krepšinio mokyklos perspektyvas, trenerių kvalifikaciją?
Manau, SKM puikiai vystomas masiškumas, mokyklą lanko daug vaikų. Pritraukus tiek daug vaikų, atėjo laikas dirbti „ant rezultatų“, siekti pergalių, užsibrėžti kažkokius tikslus. Žinoma, gerai ir vaikų užimtumo skatinimas, prevencija ir panašūs dalykai.
Kalbant apie trenerių kvalifikaciją, nereikia užmiršti, kad ir aš pradėjau nuo nieko. Niekada nebūna taip, kad iškart esi žinomas, profesionalus ir panašiai. Mokykla įsikūrė visai neseniai, pas mus dirba daug jaunų, ambicingų, veiklių trenerių, kurie dirba ir tuo pačiu mokosi.
Svarbiausia, kad treneriai patys nori tobulėti. Manau, tam puikiai padeda ir trenerio Šarūno Sakalausko rengiami seminarai.
Ką manote apie SKM rengiamas treniruotes ikimokyklinio amžiaus vaikams ir darželių krepšinio čempionatą? Yra nemažai kritikų, teigiančių, kad tokio amžiaus vaikai dar per jauni rimtai sportuoti.
Manau, tai gera idėja. Vis dėlto, tai nėra tikras krepšinis, o labiau sporto šventė. Jeigu vaikams patinka sportuoti, žaisti – tegul jie tai daro. Žinant, koks žemas šiuo metu vaikų fizinis pasiruošimas, kai mokykloje kūno kultūros pamokos vyksta tik du kartus per savaitę, tai vaikams tik į naudą.
Be to, treneriams, kurie dirba su darželinukais nesunku pastebėti talentingus, gabius vaikus. Porą metų padirbus su tokiais vaikais, vėliau lengviau daryti atranką ir į krepšinio mokyklą, jau žinai, iš kurio vaiko ko tikėtis, kuris gal kiek silpnesnis.
Lietuvoje esate žinomas treneris. Kaip manote, ar tai vaikų akyse Jums prideda kažkokį autoritetą, galbūt auklėtiniai labiau Jūsų klauso?
Nemanau, kad tokio amžiaus vaikams tai labai svarbu. Aišku, tėvai, leisdami vaiką į krepšinio mokyklą visada renkasi ne tik pagal mokyklos, bet ir trenerio vardą. Juolab, kad šiais laikais gali viską labai greitai sužinoti, užtenka pasinaudoti internetu.
Šiuo metu SKM treniruojate tik vieną komandą - 1998 metais gimusius vaikinus. Galbūt ateityje neapsiribosite tik jais?
Sunku pasakyti. Žiūrėsime, kaip bus su Mykolo Romerio universiteto moterų krepšinio komanda (A.Budėnas šį sezoną treniravo LMKL žaidusią MRU komandą, - aut. past.).
Galvojate atsisveikinti su MRU komanda ir moterų krepšiniu?
Nežinau, kaip išsispręs finansiniai komandos sunkumai. Prieš sezoną mums žadėjo solidų finansavimą ir galimybes, tačiau buvo rėmėjų, kurie savo įsipareigojimų nevykdė, todėl komandą paliko keturios pagrindinės krepšininkės – be jų kovoti sunku.
Džiugu, kad klubas skolas atidavinėja, tad dar tikrai nežinau, kaip bus kitąmet.
Ką manote apie bendrą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) lygį šį sezoną?
Nenorėčiau būti kategoriškas, tačiau lyga nejudą į priekį, o stovi vietoje. Manau, kalta bloga sistema, nes krepšinio federacijai rūpi tik rinktinės, o ne klubai.
Žinoma, krepšinio mokyklose yra nemažas masiškumas, tačiau, Jeigu moterų rinktinę lipdytume tik iš tų žaidėjų, kurios rungtyniauja Lietuvoje, Europos čempionate nepatektume net į dvyliktuką.
Ką manote apie tai, kad Vilnius nebeturi aukšto lygio moterų krepšinio komandos?
Tai tikra tragedija. Šalies sostinė tokią komandą tiesiog privalo turėti. Žinoma, Eurolygos lygio ekipai reikia nemažai pinigų, tačiau keista, kad jų neatsiranda.
Sostinėje puikios moterų krepšinio tradicijos dar nuo SSRS laikų, kai egzistavo Vilniaus „Kibirkštis“. Tradicijas reikėtų saugoti.
Ar tai, kad Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) dominuoja tik dvi, o LMKL – tik viena pajėgi ekipa, yra gerai?
Tai yra labai blogai, netgi sakyčiau žlugdo krepšinį. „Lietuvos rytas“ neturi jokios krepšinio mokyklos ir talentus perką iš kitur. „Žalgiris“ nors ir turi, tačiau žaidėjus labai dažnai skolina kitoms ekipoms arba jie būna priversti ilgai laukti savo galimybės ant atsarginių žaidėjų suolelio.
Taip jauni žaidėjai netobulėja, nes turi atlaikyti ir užsieniečių, kurių mūsų klubuose taip pat apstu, konkurenciją. Nedrįsiu sakyti skaičiaus, bet jei paskaičiuotume, kiek LKL grandai yra išnuomavę žaidėjų kitiems klubas – susidarytų bent viena krepšinio komanda.
Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į Ispanijos ekipas, kurios turi savas sporto mokyklas, egzistuoja bent kelios dublerių komandos, kuriomis jauni talentai gali kilti iki pagrindinės ekipos. Taip turėtų būti ir Lietuvoje.
Nemanau, kad tokios ekipos kaip, pavyzdžiui, „Rūdupis“ ilgai rodys tokius rezultatus kaip šį sezoną – komanda neturi jokių tradicijų, yra mažame mieste, kuriame nėra krepšinio mokyklos. Komandos iš niekur neatsiranda, negalima tiesiog suvežti žaidėjų į vieną vietą ir liepti žaisti.
Manau, kad visi didieji Lietuvos miestai turi turėti krepšinio mokyklas ir bent po vieną pajėgią vyrų ir moterų ekipą, norint, kad krepšinis Lietuvoje augtų.