| Lina Motužytė | 2011 m. balandžio 27 d. 09:20 |
Kamuolį kartais pakeičia skraidanti lėkštė
Lietuvos krepšinio lygos žvaigždžių dienos „Oro karaliaus“ konkurso nugalėtojo Algirdo Palaimos ūgis ir šoklumas praverčia ir lėkščiasvaidžio varžybose
Apie 195 cm ūgio Algirdą Palaimą daugelis pirmą kartą išgirdo šių metų kovą, kai Šiauliuose vyko LKL žvaigždžių diena. Dalyvauti „Oro karaliaus“ konkurse iš Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pakviestas vaikinas nušluostė nosį šokliausiems elitinės lygos žaidėjams.
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) kūno kultūrą studijuojantis 20-metis neblogai žinomas ir lėkščiasvaidžio bendruomenėje. Nors A. Palaima neslepia, kad ateitį jis sieja su krepšiniu.
Ar esi profesionalus krepšininkas, ar vis dėlto mėgėjas?
Kol kas mane galima vadinti mėgėju, nes, manau, profesionalai rungtyniauja LKL. Kadangi žaidžiu studentų lygoje, vadinasi, dar ne toks ir profesionalas.
Planuoji pradėti profesionalo karjerą?
Pernai bandžiau patekti į vieną Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandą, tačiau nepavyko. Šiemet kelsiu aukštesnius tikslus. Vasarą bandysiu nuvažiuoti į kokio nors LKL klubo stovyklą. Kalbėjau su Utenos „Juventus“ treneriu, siūlė atvažiuoti, tad bandysiu.
Ar ilgai ruošeisi dėjimų konkursui?
Žinoma, pabandydavau tuos dėjimus, kad jie nevyktų ekspromtu. Susidėliojau eilės tvarką.
Važiavau ne tik sudalyvauti, bet ir pakovoti dėl pirmos vietos. Nebuvo jokios baimės, laukiau to konkurso.
Kitą dieną po LKL žvaigždžių dienos išvykai į lėkščiasvaidžio varžybas Latvijoje. Papasakok. kaip ir kada susidomėjai šiuo sportu.
Šią vasarą. Į VPU stovyklą vienas kursiokas atsivežė lėkštę, tada ir pabandėme. Tik kartais pamėtau, rimtai tuo neužsiimu. Su VPU komanda varžybose dalyvavau tik kartą. Į Latvijoje vykusį universitetų turnyrą vyko mūsų universitete besimokantys keli šalies lėkščiasvaidžio rinktinės nariai ir tokie kaip aš, kurie bent šiek tiek moka mėtyti lėkštę. Buvome vienintelė Lietuvos komanda ir iš devynių dalyvių užėmėme antrą vietą.
Ta proga ir neįprastas šukuosenas pasidarėte.
Tiesiog taip sutarėme, pagalvojome, kodėl nepasidarius ko nors įdomaus. Po varžybų visi vėl normaliai apsikirpo.
Ar krepšinio įgūdžiai padeda lėkščiasvaidžio aikštėje?
Ko gero, vien dėl šoklumo ir ūgio mane ir paėmė į komandą. Norint pasiekti lėkštę, reikia aukštai pašokti, nes negali būti jokio kontakto, todėl ūgis ir šoklumas – pranašumai.
Krepšinyje susidūrimai su varžovais neišvengiami, o lėkščiasvaidis – nekontaktinė sporto šaka. Ar buvo sunku prie to priprasti?
Iš pradžių buvo sunku, nes žaidžiant krepšinį varžovą galima prilaikyti, o čia prisilietus bus bauda. Nors šokant kovoti dėl lėkštės galima truputį vienas kitą kūnu pastumti, tačiau leidžiantis galima nukristi ant žemės ir gauti traumą.
Kuri sporto šaka tau pačiam įdomesnė?
Krepšinis man įdomiau. Lėkščiasvaidis taip pat žaidžiamas penkiese prieš penkis, bet daug didesnėje aikštėje, reikia daug ištvermės, daug greičio.
Apskritai norėjau išbandyti ką nors naujo, pasitaikė proga, tai kodėl gi ne?
Gal dar kokiomis sporto šakomis domiesi?
Kadangi studijuoju kūno kultūrą, teko žaisti tinklinį, rankinį, plaukioti. Visos sporto šakos kol kas man priimtinos, tačiau kaip profesionalas daugiau niekuo neužsiimu.
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) kūno kultūrą studijuojantis 20-metis neblogai žinomas ir lėkščiasvaidžio bendruomenėje. Nors A. Palaima neslepia, kad ateitį jis sieja su krepšiniu.
Ar esi profesionalus krepšininkas, ar vis dėlto mėgėjas?
Kol kas mane galima vadinti mėgėju, nes, manau, profesionalai rungtyniauja LKL. Kadangi žaidžiu studentų lygoje, vadinasi, dar ne toks ir profesionalas.
Planuoji pradėti profesionalo karjerą?
Pernai bandžiau patekti į vieną Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) komandą, tačiau nepavyko. Šiemet kelsiu aukštesnius tikslus. Vasarą bandysiu nuvažiuoti į kokio nors LKL klubo stovyklą. Kalbėjau su Utenos „Juventus“ treneriu, siūlė atvažiuoti, tad bandysiu.
Ar ilgai ruošeisi dėjimų konkursui?
Žinoma, pabandydavau tuos dėjimus, kad jie nevyktų ekspromtu. Susidėliojau eilės tvarką.
Važiavau ne tik sudalyvauti, bet ir pakovoti dėl pirmos vietos. Nebuvo jokios baimės, laukiau to konkurso.
Kitą dieną po LKL žvaigždžių dienos išvykai į lėkščiasvaidžio varžybas Latvijoje. Papasakok. kaip ir kada susidomėjai šiuo sportu.
Šią vasarą. Į VPU stovyklą vienas kursiokas atsivežė lėkštę, tada ir pabandėme. Tik kartais pamėtau, rimtai tuo neužsiimu. Su VPU komanda varžybose dalyvavau tik kartą. Į Latvijoje vykusį universitetų turnyrą vyko mūsų universitete besimokantys keli šalies lėkščiasvaidžio rinktinės nariai ir tokie kaip aš, kurie bent šiek tiek moka mėtyti lėkštę. Buvome vienintelė Lietuvos komanda ir iš devynių dalyvių užėmėme antrą vietą.
Ta proga ir neįprastas šukuosenas pasidarėte.
Tiesiog taip sutarėme, pagalvojome, kodėl nepasidarius ko nors įdomaus. Po varžybų visi vėl normaliai apsikirpo.
Ar krepšinio įgūdžiai padeda lėkščiasvaidžio aikštėje?
Ko gero, vien dėl šoklumo ir ūgio mane ir paėmė į komandą. Norint pasiekti lėkštę, reikia aukštai pašokti, nes negali būti jokio kontakto, todėl ūgis ir šoklumas – pranašumai.
Krepšinyje susidūrimai su varžovais neišvengiami, o lėkščiasvaidis – nekontaktinė sporto šaka. Ar buvo sunku prie to priprasti?
Iš pradžių buvo sunku, nes žaidžiant krepšinį varžovą galima prilaikyti, o čia prisilietus bus bauda. Nors šokant kovoti dėl lėkštės galima truputį vienas kitą kūnu pastumti, tačiau leidžiantis galima nukristi ant žemės ir gauti traumą.
Kuri sporto šaka tau pačiam įdomesnė?
Krepšinis man įdomiau. Lėkščiasvaidis taip pat žaidžiamas penkiese prieš penkis, bet daug didesnėje aikštėje, reikia daug ištvermės, daug greičio.
Apskritai norėjau išbandyti ką nors naujo, pasitaikė proga, tai kodėl gi ne?
Gal dar kokiomis sporto šakomis domiesi?
Kadangi studijuoju kūno kultūrą, teko žaisti tinklinį, rankinį, plaukioti. Visos sporto šakos kol kas man priimtinos, tačiau kaip profesionalas daugiau niekuo neužsiimu.