Nepaklysti Vilniuje padėjo ir žmonos dovana

Prieš sezoną atrodė, kad  Vilniaus „Žalgirio“ naujokas Vaidotas Šilėnas netruks įsilieti į komandos žaidimą. Buvęs „Šiaulių“ ekipos lyderis greitai įgavo trenerio pasitikėjimą ir ikisezonines rungtynes pradėdavo startiniame vienuoliktuke.
 

Tačiau debiutuoti oficialiose rungtynėse saugui pavyko tik penktajame Lietuvos futbolo A lygos ture, susitikime su Gargždų „Bangos“ ekipa.

Futbolininkas anksčiau komandai negalėjo padėti dėl traumos, vasario gale patirtos draugiškų rungtynių su Lenkijos „Odra“ metu. Tąkart saugui plyšo čiurnos raištis.
 

„Sportininko gyvenimas susideda iš žaidimo ir traumų. Čia neatskiriami dalykai. Vieną dieną žaidi, kitą – gauni traumą ir nebežaidi. Nė vienas nėra nuo to apsaugotas“, - sakė futbolininkas.
 

„Šiaulių“ ekipoje praleidai ketverius metus, buvai komandos lyderis. Ar buvo sunku apsispręsti Vilniuje viską pradėti iš naujo?
Žinoma, ilgesnis laikas, praleistas vienoje komandoje turi savų pliusų ir minusų, bet jei futbolininkas nori žiūrėti toliau į ateitį, reikia ieškoti kažko naujo. Viskas „Šiauliuose“ buvo gerai, dėl nieko nesiskundžiu. Futbolininko toks gyvenimas: ateina laikas ir reikia kažką keisti.
 

Ar turėjai pasiūlymų ir iš kitų komandų?
Buvo keletas pasiūlymų. Turėjau realų šansą išvažiuoti į Lenkiją, bet sudvejojau. Nenorėjau skubėti išvažiuoti į užsienį. Mano nuomone, geriau žengti žingsnelį į priekį Lietuvoje, negu išvažiuoti į Lenkiją ir neužsikabinus grįžti. „Žalgiris“ – mano aukštesnė stotelė.
 

Ikisezoninėse rungtynėse buvai startinės sudėties žaidėjas, bet, regis, trauma apvertė viską aukštyn kojomis.
Žinoma, apmaudu dėl to. Vis tiek, treneris  leido žaisti pagrindinėje sudėtyje, tikėjausi, kad kuo toliau tuo bus viskas geriau, bet trauma padarė savo. Nusivyliau šiek tiek. Bet čia ne pasaulio pabaiga, reikia toliau stengtis, kovoti, žiūrėti į priekį. Visas sezonas dar prieš akis, praleidau tik ketverias rungtynes.
 

Jauti traumos padarinius?
Dar labai mažai laiko praėjo po traumos, treniruojuosi dar tik dvi savaites, bet po kiekvienos treniruotės šaldom koją, dedam kompresus, vieną dieną geriau, kitą - kiek blogiau. Visada teipuojam, kad neišnirtų iš naujo. Tikiuosi, kad kuo greičiau viskas praeis ir atsistatys į savo vietas, bet kol visai nejausiu traumos, dar ilgai reikės palaukti.
 

Šeštadienį debiutavai oficialiose rungtynėse. Kaip jauteisi po pertraukos vėl būdamas aikštėje? Nebuvo jaudulio?
Manau, kiekvienas futbolininkas, kad ir kokios rungtynės vyktų, išėjęs į aikštę jaudinasi, bent jau pirmas penkias rungtynių minutes. Vėliau viskas stoja į savo vėžes, kovoji ir nebegalvoji apie tai. Aikštėje stengiausi atsiduoti visu 100 proc., o kiek pavyko gali pasakyti tik treneris. Jis geriausiai mato kaip futbolininkas sužaidė ir kaip gali žaisti.
 

 

Ar jau apsipratai „Žalgiryje“?
Komandoje apsipratau pakankamai greitai. Kolektyvas geras, draugiškas. Su visais lengva bendrauti, nematau jokių trūkumų, viskas labai gerai.
 

Augai Kelmėje, gyvenai Šiauliuose, kokį įspūdį palieka Vilnius?
Prieš atvykdami į sostinę su žmona ilgai svarstėme. Vienam važiuoti nesinorėjo, todėl žmonai teko mesti darbą ir vykti kartu su manimi. Iš pradžių buvo sunku, Vilnius - ne Šiauliai. Čia ritmas daug greitesnis ir žmonės atrodo visur skuba, lekia.  Bet pagyvenau mėnesį, po truputį prisitaikiau. Nieko nėra stebuklingo, tiesiog gyvenimo ritmas spartesnis.
 

O tau pačiam toks tempas priimtinas?
 Prieš atvažiuojant galvojau, kad tas skubėjimas mane šiek tiek erzins, bet pripratau ir dabar atrodo, kad viskas taip ir turi būti. Neįsivaizduoju kitaip. Kai retkarčiais grįžtu į Šiaulius, ten taip tylu, ramu atrodo, net keista.
 

Ar sostinės gatvės nepasirodė klaidžios? Neteko pasimesti?
Per Kalėdas žmona padovanojo navigacijos sistemą, tai labai pagelbėjo mašinoje. O po to viskas palaipsniui vyko, su komandos draugais tai pavalgyti, tai dar kažkur išeidavome ir po truputį, jau daugiau mažiau žinau viską. Žinoma, buvo visko: ir keletas gatvių pravažiuota, ir ne ten nusukta, bet pasiklydęs nebuvau. Dabar man keista kai draugai atvažiuoja ir nieko nežino, pačiam atrodo viskas paprasta. Čia visi viską žino, todėl ir lekia, dabar ir pats viską žinau, todėl atrodo, kad ir pats lekiu.
 

Ką laisvalaikiu čia veiki?
Dabar gyvenu sezoniniu ritmu: treniruotės – rungtynės, todėl to laisvo laiko ne tiek ir daug. Po treniruočių važiuoju namo dažniausiai, tai nelabai ką ir nuveikiu. Bet šiaip mėgstu muzikos klausytis, važiuoti į gamtą su žmona ir draugais, žvejoti, su kartingais važinėtis. Atsivežėm čia dviračius, tai su žmona vakarais važinėjamės.