Pavasarinis “Tenisas” – su naujovių užtaisu

Pasirodė jau ketvirtasis žurnalo “Tenisas” numeris. Entuziastų lėšomis leidžiamo žurnalo puslapiuose vėl daug straipsnių apie šios sporto šakos aktualijas, užkulisius, netikėtus karjerų posūkius, žvilgsniai į tenisininkų gyvenimą iš arti, netrūksta patarimų mėgėjams ir profesionalams. Tradiciškai nemažą dalį leidinio užima fotoreportažai iš varžybų Lietuvoje.
 

Kaip ir anksčiau, žurnalo skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, gali laimėti metinę “Teniso” prenumeratą.
 

Netrūksta ir naujovių. Viena jų – mūsų šalyje ir užsienyje vykstančių turnyrų tvarkaraščiai. Taip pat – rimtų ir linksmų įvykių kaleidoskopas.
 

Pateikiame žurnalo “Tenisas” ketvirtojo numerio kai kurių straipsnių ištraukas:
 

“Neseniai kalbėjomės su Rogeriu Federeriu. Jam olimpiada dabar labai svarbi, nes Rogeris labai nori laimėti vienetų auksą, o turi tik Pekine iškovotą dvejetų auksą. Na, kai 16 kartų laimi „Didžiojo kirčio“ varžybas, bet neturi olimpinio aukso, toks noras suprantamas.Bet apskritai „Didžiojo kirčio“ turnyrai tenise svarbesni – ir pagal prestižą, ir pagal prizų dydį. Vis dėlto manau, kad olimpiada išsikovos savo vietą, juk tenisas tik 1988 m. grįžo į olimpines žaidynes. Olimpiada gali tapti penktu pagal svarbą turnyru po ketverių „Didžiojo kirčio“ varžybų. Ir ta diena jau artėja, nes labai daug priklauso nuo aukščiausio lygio žaidėjų, tokių kaip Roger Federeris ir Rafaelis Nadalis, požiūrio. Jie labai pabrėžia šį dalyką, nes jiems „Didžiojo kirčio“ serija ir pinigai jau ne tokie svarbūs. Jiems to medaliuko labai reikia”, - teigė Remigijus Balžekas, kurio auklėtinis Ričardas Berankis siekia kelialapio į 2012 m. Londono olimpines žaidynes.
 

***

„Kodėl neparodžius daugiau kūrybingumo? Per dažnai abi tenisininkės aikštėje atrodo vienodos. Tai nuobodu. Man patinka, kad žaidėjos būna originalios ir kūrybingos, kaip Venus, Serena ar Marija Šarapova. Mada mus supa visur, tad kodėl jos neatnešus į aikštes?“ – savo požiūrį į teniso madas dėsto Bethanie Mattek-Sands. Neįprastus ir provokuojamus savo modelius amerikietė pristato per atvirąjį JAV čempionatą, o pirmą kartą daug dėmesio sulaukė 2005 m., kai turnyro rengėjai B. Mattek (tada jos pavardė dar buvo iš vienos dalies) skyrė baudą už tai, kad ji per mačą buvo užsidėjusi kaubojišką skrybėlę. Vienais metais Flushing Meadowso aikštėje ji pasirodė vilkėdama juodus marškinėlius su leopardo kailio imitacija, kitais – auksinės spalvos suknelę, dar kitais – auksinės spalvos marškinėlius su gundančia iškirpte, sykį – klostuotą romėniškos togos stiliaus
palaidinę.

***

„Kaip ir paprasti žmonės, taip ir tenisininkai, kurie rengiasi įdomiai, atrodo esantys žavingos asmenybės“, – įsitikinęs lietuvių dizaineris Aleksandras Pogrebnojus. Jis pats retkarčiais žaidžia tenisą, domisi profesionalų kovomis, žino šio žaidimo istoriją ir kaskart, stebėdamas „Didžiojo kirčio“ turnyrus, atkreipia dėmesį, kuo vilki tenisininkai. Išsirengęs į aikštyną, A. Pogrebnojus užsitempia spalvomis mirgančius marškinėlius su katinais ir net drakonais. Tenisui skirtus drabužius dizaineris susikūrė pats. Kaip ir pradedančiąja tenisininke save vadinanti dizainerė Julija Janulaitytė. „Moteris ir aikštyne yra moteris, todėl norisi atrodyti gražiai“, – paaiškino ji.
 

***

2010 m. atvirajame Australijos čempionate Venus Williams visus šokiravo savo odos spalvos apatiniais drabužiais. Jie taip susiliejo su kūnu, jog atrodė, kad po geltona suknele tenisininkė nieko nevilki. „Ši suknelė – vienas geriausių visų laikų mano kūrinių“, – kalbėjo V. Williams. Pasak jos, odos spalvos apatiniai turėjo sustiprinti gilios iškirptės efektą ir sužadinti vaizduotę. Tie patys apatiniai pravertė ir atvirajame Prancūzijos čempionate, per kurį V. Williams vilkėjo juodą nėriniuotą suknelę su raudonais apvadais, panašią į XIX a. Paryžiaus kankano šokėjų kostiumus.
 

***

Geriausi tenisininkai iš aprangos gamintojų gauna ne vien sportinius marškinėlius ar sukneles, bet ir milijonus už reklamos sutartis. Daugiausia uždirbančiųjų sąrašo viršuje puikuojasi R. Federerio pavardė. Jis 2008 m. su bendrove „Nike“ pasirašė 10 metų sutartį, pagal kurią, kaip manoma, kasmet uždirba apie 13 mln. JAV dolerių.

***

Jei Novako Djokovičiaus gyvenimas būtų susiklostęs pagal scenarijų, kurį prieš du dešimtmečius bandė rašyti jo tėvas, jis vis tiek būtų tapęs sportininku. Tačiau anaiptol ne tenisininku. Jei būtų atsitikę taip, kaip tada norėjo Srdžanas Djokovičius, jo pirmasis sūnus Novakas būtų tapęs slidininku. Kodėl? Viskas paprasta, S. Djokovičius pats buvo neblogas slidininkas, o baigęs sportininko karjerą su žmona Dijana persikėlė į Kopaoniko kalnus, kuriuose įrengtos pagrindinės Serbijos slidinėjimo bazės, ir pradėjo dirbti slidinėjimo instruktoriumi.

Socialdemokratų partijos prezidiumo narys Gediminas Kirkilas prieš kelerius metus NATO būstinės aikštyne su bičiuliu iškvietė į dvikovą ten pat kamuoliuką mušinėjusius belgus. Tuometis krašto apsaugos ministras G. Kirkilas su partneriu, žinoma, laimėjo, o belgai po mačo ištarė: „Na, bet jūs ir kovojate dėl kiekvieno kamuoliuko. Pas mus nė vienas mėgėjas taip nekovoja.“ Laimėti ne tik politikoje, bet ir aikštyne – tokios pozicijos laikosi ne tik G. Kirkilas, bet ir kiti tenisą žaidžiantys Lietuvos politikai.

***

Teniso mėgėjai ir profesionalai patenka į rizikingiausią grupę žmonių, kuriems gresia vadinamasis tenisininko alkūnės uždegimas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas traumatologas Darijus Rimas – šios srities profesionalas. Jis pataria, kaip išvengti „tenisininko alkūnės“, o jei su tuo susidūrėte, kaip kuo greičiau šią ligą išgydyti.

***

Siekti aukštojo mokslo pasiryžę tenisininkai – didelė retenybė. Tačiau jie turi puikų pavyzdį – šiais metais profesionalo karjerą baigusį kroatą Mario Ančičių. Jis gavo teisininko diplomą Splito universitete, dar prieš padėdamas į šalį raketę įsidarbino vienoje Zagrebo teisininkų kontorų ir netgi buvo pakviestas skaityti paskaitų Harvardo teisės mokykloje.
 
***

Raudona rožė, ištatuiruota ant Li Na krūtinės, yra tarsi jos maištingo būdo atspindys ir ženklas, kad ji nori būti kitokia nei dauguma kinų sportininkų. Žinoma, tatuiruotė – tai tik simbolis, tačiau Li Na dygliuotą būdą rodo ir priimdama svarbiausius gyvenimo bei profesionalo karjeros sprendimus. Tokius kaip pasitraukti iš nacionalinės teniso programos ir oficialiu treneriu paskirti savo vyrą, buvusį tenisininką Jiang Shanį.

***

Gruntas nėra danga, ant kurios labai tvirtai jaučiasi Ričardas Berankis. Pernai pirmą kartą bandydamas patekti į atvirąjį Prancūzijos čempionatą geriausias Lietuvos tenisininkas suklupo atrankoje. O lietuvių kilmės amerikietis Vitas Gerulaitis gruntinėse aikštėse iškovojo ne vieną įspūdingą
pergalę ir sykį pateko į „Roland Garros“ turnyro finalą. O jo sesuo Rūta būtent Paryžiuje pasiekė geriausią savo rezultatą „Didžiojo kirčio“ turnyruose.

***

Lietuvos teniso sąjungos (LTS) prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad mažas tarptautinių turnyrų skaičius Lietuvoje atspindi šalies ekonominio išsivystymo lygį ir demografinius rodiklius: „Būtent šiais skaičiais remdamasi ITF nustato, kiek ir kokių turnyrų kasmet gali surengti viena ar kita šalis.
Jei reikėtų Lietuvoje vykdomus teniso turnyrus suskirstyti pagal svarbą, pirmą vietą nedvejodamas skirčiau Daviso taurės varžyboms.“

***

“Optimalus amžius pradėti treniruotis yra nuo 5–6 metų, nors dabar tėvai dažnai atveda ir jaunesnių, 3–4 metų, vaikų. Standartinė treniruotė trunka 1 valandą ir treniruotis rekomenduojama porą kartų per savaitę. Dviejų valandų treniruočių per savaitę vaikui visai užtenka, kad išmoktų pagrindinius judesius ir sustiprintų organizmą. Nuo 8–9 metų galima pradėti treniruotis intensyviau”, - pataria buvęs Lietuvos teniso lyderis, profesionalus treneris Rolandas Muraška.

***

Šalies sostinę apėmus suirutei, Prancūzijos teniso federacija būgštavo, kad 1968-ųjų turnyro finansiniai rezultatai bus dar prastesni. Būgštavimus sustiprino tai, kad Paryžiuje kilę neramumai sutrumpino čempionato dalyvių sąrašą. Vieni tenisininkai išsigando dėl savo saugumo, kitiems (beje, ne vien užsieniečiams, bet ir kituose miestuose gyvenusiems prancūzams) nepavyko atvykti dėl sutrikusio susisiekimo, todėl turnyras net neprasidėjęs pasigedo 35 jame žaisti turėjusių tenisininkų (iš 128) ir 31 tenisininkės (iš 96). Žinoma, organizatoriams dar didesnį nerimą kėlė tai, kad 1968-ųjų pavasarį politinių įvykių įsukti paryžiečiai turėjo daug svarbesnių reikalų negu tenisas. Vis dėlto Prancūzijos čempionatas išsklaidė visas pesimistines prognozes ir finansiniai rezultatai pranoko net drąsiausių optimistų lūkesčius

***

Gauti bilietų į bet kurias „Didžiojo kirčio“ varžybas niekada nebūna problema net tuomet, kai oficiali prekyba jais seniai baigėsi, nes tuomet atkunta perpardavinėtojai. Tačiau už didesnę kainą įsigyti vardiniai bilietai nebūtinai užtikrins galimybę gyvai stebėti garsiausių pasaulio tenisininkų kovas. Tuo
įsitikino verslo konsultantas Raimondas Štreimikis, pernai su bičiuliais staiga apsisprendęs skristi į Paryžių.

***

Šiaulių teniso mokyklos auklėtinis Julius Tverijonas tenisu gyvena nuo penkerių. Ši sporto šaka užkariavusi ne tik Juliaus, bet ir visos jo šeimos širdis. „Labai smagu, kad galiu treniruotis su savo tėčiu ir broliu. Jie tenisą žaidžia jau 15 metų. Tenisą pažaidžia ir mama su mažąja sesute“, – pasakojo šešiolikmetis. J. Tverijonas tikina, kad Šiauliuose tenisininkai turi geriausias sąlygas treniruotis ir siekti aukštų rezultatų. „Tenisas Šiauliuose – mėgstamiausias iš visų Lietuvos miestų (šypsosi – aut. past.). Smagu, kai jauti susidomėjimą. Čia mes turime idealias sąlygas treniruotis, su mumis dirba puikūs treneriai. Žinoma, jei nori siekti profesionalo karjeros, turi išvykti į užsienį“, – tikino sportininkas. Kol kas atsakymo, ar sieks tapti profesionalu, Julius nežino. Vaikinui puikiai sekasi mokslai, todėl tik baigęs vidurinę mokyklą J. Tverijonas priims sprendimą dėl ateities.

***

Vienas didžiausių tenisininko priešų – dehidratacija, todėl teniso profesionalų aikštynuose galite rasti vandens ir įvairių gėrimų su gliukoze, elektrolitais bei kitais priedais, kurie turi žaidėją atgaivinti, suteikti jam jėgų ir palaikyti jo organizmo pusiausvyrą. Vis dėlto tenisininkui labiausiai reikia vanduo, kurio organizmui žaidimo metu trūkti dažnai pradeda dar tada, kai žaidėjas nejaučia jokio troškulio.