Biatlono mėgėjams – baras

  

Vilniaus senamiesčio širdyje, Pilies g. šešioliktu numeriu pažymėtame name įsikūrusioje kavinėje, nuo šiol galės rinktis biatlono gerbėjai. Taip, taip, ne krepšinio ar futbolo, o – biatlono. Pavasarišką kovo 25-osios vakarą čia įsikūrusioje kavinėje atidarytas „Biathlon family“ kambarys.
 

Kviestinius svečius, tik užėjusius į kavinę, pasitiko Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas ir jauna dama – neatpažįstama su elegantišku kostiumėliu ir dailia šukuosena biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė. Tik jos kaklą puošė ne prabangus koljė, bet du brangūs Europos čempionato sidabro medaliai. Specialiai į šią šventę prieš dieną iš Latvijos atvykusi sportininkė, penktadienį ir vėl keliaus į kaimyninę šalį, nes dar reikia pasirengti paskutiniam šio sezono startui kitą savaitę. 
 

„Susirinkome čia dėl dviejų priežasčių – dėl Dianos pergalių ir dėl to, kad vienas šios kavinės kambarys bus skirtas biatlonui. Pavadinome ji „Biathlon family“, nes čia jauku, kaip ir turi būti šeimoje“, - sveikindamas gausiai susirinkusius svečius sakė federacijos vadovas. 
 

 

Simbolinę atidarymo juostelę, atidarant „Biathlon family“ kambarį, perkirpti, be abejonės, buvo patikėta to vakaro karalienei Dianai ir kavinės atstovei. O po to D.Rasimovičiūtei teko priiminėti daug sveikinimų – Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą perskaitė jos patarėja Rūta Kačkutė, sportininkę su pergalėmis pasveikino ir Ministro Pirmininko vardinį laikrodį įteikė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto dovana Dianai buvo praktiška – piniginis čekis, o LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas pabrėžė, jog Diana – ambicinga sportininkė ir laimėdama du sidabro medalius šių metų Europos čempionate įrodė, kad yra viena geriausių bent Senajame žemyne. „Ačiū braliukams už rezultatus“, - dėkojo A.Poviliūnas ir Dianos treneriui latviui Vitalijui Urbanovičiui, kurį apdovanojo LTOK dekoratyvine lėkšte. „Smagu, kad biatlonininkai nuo šiol turi savo klubą, bet dar svarbiau, kad Diana savo laimėjimais gelbėjo Lietuvos garbę ir Vankuveryje, ir Europos čempionate“, - sakė Lietuvos olimpinio centro direktorius Linas Tubelis. Sveikintojų buvo ir daugiau, o tarp svečių buvo ir Dianos tėtis. Trūko čia tik jos draugo, taip pat biatlonininko Ilmario Bricio, kuris negalėjo dalyvauti šventėje, nes dalyvauja varžybose.
 

Įėjimą į biatlono kambarį iš abiejų pusių puošia olimpiniai Dianos starto marškinėliai: kairėje pažymėti pirmuoju numeriu – iš Turino, dešinėje paženklinti skaičiumi 25 – iš Vankuverio. Užėjus į vidų ant sienos rasime ir dar vienus – pranašingus šių metų Europos čempionato marškinėlius – antrasis numeris ant starto marškinėlių tarsi išpranašavo antrąją vietą ant garbės pakylos.
 

Viena siena kavinėje skirta olimpiniam čempionui Algimantui Šalnai, o dar viena – olimpinei slidinėjimo čempionei Vidai Vencienei. „Pradėjau nuo biatlono“, - šypsojosi Vida, kuri kavinės ekspozicijai padovanojo savo slides. Čia galima pamatyti ir dar vienas slides – senovines, rankų darbo. „Pas senelį radau“, - išdidžiai šypsojosi biatlono federacijos prezidentas A.Daugirdas. Beje, kad 40 metų senumo biatlono šautuvas atsidurtų ant sienos, teko jį visiškai nukenksminti – iš jo jau niekas neiššaus.