Šiemet, po dviejų metų pertraukos, į A lygą sugrįžusiam Klaipėdos "Atlantui" iškelta bankroto byla. Klubas yra įsiskolinęs apie 200 tūkstančių litų.
Skolos – už autobusą ir pirtelę
Klaipėdos apygardos teismas bankroto bylą viešajai įstaigai „Atlanto“ futbolo klubas“ iškėlė kovo 17 d. – praėjus vos savaitei po LFF Apeliacinio licencijavimo komiteto posėdžio, kuriame A lygos licenciją nutarta suteikti ir „Atlantui“.
LFF generalinis sekretorius Julius Kvedaras tuomet tikino, kad po dvejų metų pertraukos į A lygą sugrįžęs klubas atitinka visus reikalavimus – taip pat ir finansinius. Tačiau realybė pasirodė ne tokia šviesi.
„Yra begalės kreditorių – jų sąrašas šiuo metu sudaromas. Dauguma jų reikalauja nedidelių sumų: 4-6 tūkst. litų. O bendri klubo įsiskolinimai siekia maždaug 200 tūkst. litų“, – DELFI teigė „Atlanto“ klubo bankroto administratorius Geraldas Uselis.
Bankroto bylą „Atlantui“ inicijavo dvi bendrovės, kurios į teismą kreipėsi dar praėjusį sausį. Anot UAB „Fortūna Travel“ direktoriaus Evaldo Brazlauskio, klubo įsiskolinimai jo vadovaujamai įmonei siekia per 40 tūkst. litų. „Atlantas“ liko skolingas 2006-2008 metais klaipėdiečiams transporto paslaugas teikusiai bendrovei už autobusų nuomą.
„Iš pradžių klubas mokėjo, vėliau mokėjo su pertrūkiais, o galiausiai paliko skola“, – sakė E. Brazlauskis.
Į teismą kartu kreipėsi ir UAB „Tvorasta“, kuriai uostamiesčio klubas įsiskolino 5,4 tūkst. litų už prieš keletą metų stadione įrengtą pirtį.
Bankroto administratoriaus G. Uselio teigimu, tarp kreditorių esama ir fizinių asmenų, tačiau jis negalėjo pasakyti, ar „Atlantas“ skolingas futbolininkams bei ekipos personalui.
Negali būti, bet yra
Keisčiausia, jog A lygos licenciją „Atlantui“ suteikusi LFF turėjo žinoti apie klubo skolą bendrovei „Fortūna Travel“. Pastarosios vadovas E. Brazlauskis teigė dar 2009 metų vasarį raštiškai kreipęsis į federaciją ir pranešęs apie susidariusią padėtį, tačiau atsakymo nesulaukęs.
„Keista, kad toks klubas gauna licenciją žaisti Lietuvos čempionate. Beje, dabar transporto paslaugas „Atlantui“ teikia jau kita bendrovė, ir, kiek mes žinome, jai taip pat ne viskas sumokėta“, – stebėjosi E. Brazlauskis.
Logiško paaiškinimo, kodėl į skolas įklimpusiam klubui suteikta A lygos licencija, į kurią teoriškai pretenduoti gali tik finansinės drausmės besilaikančios ekipos, nepavyko gauti ir DELFI. J. Kvedaras negalėjo patikėti, kad žinia apie „Atlantui“ iškeltą bankroto bylą – ne balandžio 1-osios pokštas. LFF generalinis sekretorius prisiekinėjo pirmą kartą išgirdęs apie „Atlantui“ iškeltą bankroto bylą.
„Taip negali būti! Jei tai būtų tiesa, kaip jie („Atlantas“ – DELFI) galėjo „pereiti“ auditą? Jie kaip tik vieni pirmųjų susitvarkė auditą. Jūs mane nustebinote. Jeigu mes apie tai sužinosime, pertikrinsime visą licencijavimo medžiagą. Federacija turi gauti oficialų raštą, kad klubui iškelta bankroto byla. Ar galima licenciją anuliuoti sezono metu? Be abejo, šauktume posėdį“, – kalbėjo vienas LFF vadovų.
Ne ką daugiau pasakyti galėjo ir federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, pasiūlęs kreiptis į LFF klubų licencijavimo skyriaus vadovą Lauryną Zibolį. Pastarasis tikino, jog licencijavimo taisyklės reglamentuoja ne visus ekipų įsiskolinimus.
„Mes pirmiausia tikriname skolas žaidėjams, kitiems klubams, federacijai, mokesčių institucijoms. Jei klubas skolingas kokiems nors tiekėjams, tos skolos yra matomos, tačiau klubas prieš kiekvieną sezoną teikia sutartis su rėmėjais ar panašiai ir pagrindžia, kad susikaupusias skolas po truputį atiduos“, – dėstė L. Zibolis.
„Atlanto“ prezidentas Vacys Lekevičius DELFI skambučius penktadienį ignoravo.
Sužaidus du naujo A lygos sezono turus, „Atlantas“ (0 taškų) kol kas rikiuojasi 10-oje pozicijoje tarp 13 komandų. Primename, kad prieš 2010 metų sezono pradžią uostamiesčio komanda nebuvo priimta į A lygą dėl skolos buvusiam ekipos žaidėjui iš Slovėnijos Jalenui Pokornui. Atitinkamą sprendimą 2009 metais paskelbė Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) Drausmės komitetas.