| Marytė Marcinkevičiūtė | 2011 m. kovo 11 d. 09:06 |
Nepamirštas nė vienas studentas
VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevičius stengiasi, kad jo vadovaujami studentai gerai mokytųsi ir būtų sveiki
Jau daugiau kaip 20 metų vyksta Baltijos šalių technikos universitetų lengvosios atletikos taurės varžybos. Dalyvauti šių metų varžybose buvo kviečiami ir kiti Lietuvos universitetai. Kasmet varžybas rengia vis kitas universitetas – šių metų taurės mačą organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) sporto ir turizmo klubas „Inžinerija“.
Komandų įskaitoje nugalėjo varžybų šeimininkai – VGTU lengvaatlečiai (13 669 tšk.). Jie pralenkė Klaipėdos (13 195), Rygos technikos (12 701) ir Kauno technologijos (12 583) universitetus. Geriausiais varžybų lengvaatlečiais pripažinti Kauno technologijos universiteto sportininkė Agnė Orlauskaitė (200 m bėgimas – 25,03 sek.) ir Klaipėdos universiteto lengvaatletis Artūras Janauskas (60 m barjerinis bėgimas – 8,23 sek.).
Iškilmingame Baltijos mače dalyvius sveikino VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevičius ir Humanitarinio instituto direktorius, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Povilas Tamošauskas.
Vilniaus savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė varžybų komandų vadovus apdovanojo Vilniaus miesto savivaldybės dovanomis.
Dažnai jus matome per įvairias varžybas. Esate sporto žmogus? – paklausėme R. Ginevičiaus.
Jeigu tik leidžia galimybės, stengiuosi visur dalyvauti. Dažnai stebiu ir „Lietuvos ryto“ krepšininkų rungtynes. Man patinka visas sportas, neturiu labai mėgstamų ir nemėgstamų sporto šakų.
Gal esate savotiškas VGTU sportininkų talismanas?
Regis, esu visų Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių lyderis, nes daugiausia lankausi varžybose. Ir dabar laukiu VGTU lengvaatlečių pergalės. Su studentais gerai dirba mūsų dėstytojas Jonas Pečiūra. Mūsų lengvaatlečiai per pastaruosius porą metų buvo laimėję Baltijos šalių technikos universitetų taurės lengvosios atletikos varžybas. Dabar trečias kartas irgi buvo sėkmingas.
Ar VGTU studentų pergalės Jums suteikia džiaugsmo?
Be abejonės. Tačiau labai džiaugiuosi ir tuo, kad Baltijos šalių jaunimas suvažiuoja į renginį ir gali pabūti kartu, pasivaržyti bėgimo, šuolių ir metimų sektoriuose, pasimokyti vieni iš kitų, pasisemti patyrimo. Tai – esminis šių varžybų momentas. Tie rezultatai nėra oficialūs, tai tradicinis studentų sporto renginys, kurio pagrindinis tikslas – Baltijos šalių jaunimo bendravimas ir suartėjimas.
Ir per iškilmingą varžybų atidarymą, ir dabar sakau, kad šias draugystės varžybas reikia plėsti. Niekas netrukdo į jas pasikviesti Baltarusijos, Kaliningrado jaunimą, kuriam nėra toli atvažiuoti. Juo labiau, kad teko girdėti, jog pirmaisiais metais kartu su Baltijos šalių studentais dalyvavo ir Kaliningrado, Maskvos, Minsko, Kalugos, Odesos lengvaatlečiai.
Tačiau, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, buvo apsiribota Baltijos valstybėmis. Dabar vėl yra puiki proga pasikviesti kitų miestų aukštųjų technikos mokyklų studentus lengvaatlečius, kadangi Europos politika yra tokia, jog jaunimas daugiau bendrautų su baltarusiais. Tai labai gera ir dėkinga galimybė tą padaryti jau artimiausiu metu. Baltarusiai atvažiuotų, suartėtų su mūsų studentais, jiems persiduotų šių gražių varžybų dvasia.
VGTU mokslas nėra lengvas, ar darote nuolaidų sportininkams?
Iš tikrųjų, mūsų studijos yra sunkios ir studentams nėra lengva suderinti sportą su mokslu. Kiek leidžia finansinės ir kitokios galimybės, sportininkams stengiamės padėti, sudarome sąlygas. Tačiau vis vien dėstytojams nepaaiškinsi, kad sportininkams už nieką reikia rašyti pažymius.
Vis vien sportininkas turi gerai mokytis. Kai dar buvau studentas, irgi sportavau. Intensyvus gyvenimas duoda pliusų. Jis formuoja žmogų, valią, grūdina charakterį. Labai gerai išmokstama branginti savo laiką – sportuodavome, ir visur spėdavome. Tie, kurie nesportuodavo, amžinai niekur nespėdavo. Sportuodamas žmogus tampa visai kitoks, išsiugdytos savybės labai reikalingos visą gyvenimą.
Kuri sporto šaka jaunystėje jums labiausiai patiko?
Rankinis. Atstovavau tuomečiam Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) filialui, vienais metais Lietuvoje netgi buvome antri. Aikštelėje tekdavo susitikti su tokiais Lietuvos rankinio grandais kaip Vytautas Kontvainis, Albertas Macežinskas, Vytautas Kenstavičius. Po daug metų pertraukos universitete vėl turime rankinio komandą.
Įdomiausia tai, kad ji atsirado pačių studentų iniciatyva. Jie atėjo ir pasakė, kad nori susiburti ir žaisti. Ir dabar jie žaidžia. Kaip ir tinklininkai. Ilgus metus VGTU nebuvo geros tinklinio komandos, o šiemet vyrai jau žaidžia Lietuvos aukščiausios lygos čempionate, pateko tarp keturių pajėgiausių komandų ir tęsia kovą dėl medalių.
Kuri sporto šaka populiariausia VGTU?
Krepšinis, imtynės, lengvoji atletika, tinklinis... Kurių sporto šakų rezultatai geri, tos iš karto ir patraukia studentus. Kai nėra rezultatų, į tą sporto šaką niekas nesiveržia. Labai veikli mūsų Kūno kultūros katedra, kuriai sėkmingai vadovauja prof. P. Tamošauskas. Mums pasisekė, nes jis jau trečią kadenciją yra ir Vilniaus miesto tarybos narys, išmano miesto sporto politiką, kuri mums praverčia.
VGTU Kūno kultūros katedra iš kitų universitetų išsiskiria tuo, kad dar išlaikėme kūno kultūros dvasią. Statistika žiauri: kone pusę stojančiųjų iš vidurinių mokyklų į aukštąsias – paliegęs jaunimas, kuris negali lankyti užsiėmimų. Kiti universitetai juos laisvai paleidžia: tie, kurie nori, gali lankyti pratybas, o tie, kurie nenori – nelanko, jie paliekami likimo valiai.
O pas mus viskas kitaip. Nė vieno studento nepaliekame nuošalėje, jiems nedarome meškos paslaugos. Pirmakursiai skirstomi į tris grupes: pagrindinę, paruošiamąją ir specialiąją. Tie studentai, kurie turi šiokių tokių negalavimų, dirba mažesniu krūviu pagal specialias užduotis.
Paruošiamajai grupei priklausantys sportininkai irgi turi tam tikrų lengvatų. Tie, kurie atleisti nuo kūno kultūros pratybų, rašo referatą apie savo ligą ir įgyja teorinių žinių, kuriomis individualiai gali naudotis. Nė vienas mūsų studentas nėra paliktas likimo valiai.
Kiek metų dirbu VGTU, mūsų Kūno kultūros katedroje dirba labai atsidavę žmonės, tikri savo srities patriotai. Jie viską daro iš širdies. Dabar katedroje dirba 15 žmonių, kuriais aš didžiuojuosi. Suremontavome Kūno kultūros katedros patalpas, jos dabar geriausios mūsų universitete. Už europinius pinigus renovavome visą VGTU pastatą.
Studentams pastatėte ir gerą sporto bazę…
Mūsų sporto komplekso grindys, pagamintos iš kanadinių klevų, dabar geriausios Vilniuje. Turime ne tik universalią žaidimų salę, bet ir imtynių, treniruoklių, stalo teniso bazę. Kai gera sporto bazė, rezultatai taip pat geri. Mūsų stalo tenisininkai jau daug metų nuolat tampa Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionais, niekam nepralaimi. Lengvaatletis Darius Aučyna neseniai dalyvavo Europos uždarų patalpų čempionate Paryžiuje.
Komandų įskaitoje nugalėjo varžybų šeimininkai – VGTU lengvaatlečiai (13 669 tšk.). Jie pralenkė Klaipėdos (13 195), Rygos technikos (12 701) ir Kauno technologijos (12 583) universitetus. Geriausiais varžybų lengvaatlečiais pripažinti Kauno technologijos universiteto sportininkė Agnė Orlauskaitė (200 m bėgimas – 25,03 sek.) ir Klaipėdos universiteto lengvaatletis Artūras Janauskas (60 m barjerinis bėgimas – 8,23 sek.).
Iškilmingame Baltijos mače dalyvius sveikino VGTU rektorius prof. Romualdas Ginevičius ir Humanitarinio instituto direktorius, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Povilas Tamošauskas.
Vilniaus savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė varžybų komandų vadovus apdovanojo Vilniaus miesto savivaldybės dovanomis.
Dažnai jus matome per įvairias varžybas. Esate sporto žmogus? – paklausėme R. Ginevičiaus.
Jeigu tik leidžia galimybės, stengiuosi visur dalyvauti. Dažnai stebiu ir „Lietuvos ryto“ krepšininkų rungtynes. Man patinka visas sportas, neturiu labai mėgstamų ir nemėgstamų sporto šakų.
Gal esate savotiškas VGTU sportininkų talismanas?
Regis, esu visų Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių lyderis, nes daugiausia lankausi varžybose. Ir dabar laukiu VGTU lengvaatlečių pergalės. Su studentais gerai dirba mūsų dėstytojas Jonas Pečiūra. Mūsų lengvaatlečiai per pastaruosius porą metų buvo laimėję Baltijos šalių technikos universitetų taurės lengvosios atletikos varžybas. Dabar trečias kartas irgi buvo sėkmingas.
Ar VGTU studentų pergalės Jums suteikia džiaugsmo?
Be abejonės. Tačiau labai džiaugiuosi ir tuo, kad Baltijos šalių jaunimas suvažiuoja į renginį ir gali pabūti kartu, pasivaržyti bėgimo, šuolių ir metimų sektoriuose, pasimokyti vieni iš kitų, pasisemti patyrimo. Tai – esminis šių varžybų momentas. Tie rezultatai nėra oficialūs, tai tradicinis studentų sporto renginys, kurio pagrindinis tikslas – Baltijos šalių jaunimo bendravimas ir suartėjimas.
Ir per iškilmingą varžybų atidarymą, ir dabar sakau, kad šias draugystės varžybas reikia plėsti. Niekas netrukdo į jas pasikviesti Baltarusijos, Kaliningrado jaunimą, kuriam nėra toli atvažiuoti. Juo labiau, kad teko girdėti, jog pirmaisiais metais kartu su Baltijos šalių studentais dalyvavo ir Kaliningrado, Maskvos, Minsko, Kalugos, Odesos lengvaatlečiai.
Tačiau, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, buvo apsiribota Baltijos valstybėmis. Dabar vėl yra puiki proga pasikviesti kitų miestų aukštųjų technikos mokyklų studentus lengvaatlečius, kadangi Europos politika yra tokia, jog jaunimas daugiau bendrautų su baltarusiais. Tai labai gera ir dėkinga galimybė tą padaryti jau artimiausiu metu. Baltarusiai atvažiuotų, suartėtų su mūsų studentais, jiems persiduotų šių gražių varžybų dvasia.
VGTU mokslas nėra lengvas, ar darote nuolaidų sportininkams?
Iš tikrųjų, mūsų studijos yra sunkios ir studentams nėra lengva suderinti sportą su mokslu. Kiek leidžia finansinės ir kitokios galimybės, sportininkams stengiamės padėti, sudarome sąlygas. Tačiau vis vien dėstytojams nepaaiškinsi, kad sportininkams už nieką reikia rašyti pažymius.
Vis vien sportininkas turi gerai mokytis. Kai dar buvau studentas, irgi sportavau. Intensyvus gyvenimas duoda pliusų. Jis formuoja žmogų, valią, grūdina charakterį. Labai gerai išmokstama branginti savo laiką – sportuodavome, ir visur spėdavome. Tie, kurie nesportuodavo, amžinai niekur nespėdavo. Sportuodamas žmogus tampa visai kitoks, išsiugdytos savybės labai reikalingos visą gyvenimą.
Kuri sporto šaka jaunystėje jums labiausiai patiko?
Rankinis. Atstovavau tuomečiam Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) filialui, vienais metais Lietuvoje netgi buvome antri. Aikštelėje tekdavo susitikti su tokiais Lietuvos rankinio grandais kaip Vytautas Kontvainis, Albertas Macežinskas, Vytautas Kenstavičius. Po daug metų pertraukos universitete vėl turime rankinio komandą.
Įdomiausia tai, kad ji atsirado pačių studentų iniciatyva. Jie atėjo ir pasakė, kad nori susiburti ir žaisti. Ir dabar jie žaidžia. Kaip ir tinklininkai. Ilgus metus VGTU nebuvo geros tinklinio komandos, o šiemet vyrai jau žaidžia Lietuvos aukščiausios lygos čempionate, pateko tarp keturių pajėgiausių komandų ir tęsia kovą dėl medalių.
Kuri sporto šaka populiariausia VGTU?
Krepšinis, imtynės, lengvoji atletika, tinklinis... Kurių sporto šakų rezultatai geri, tos iš karto ir patraukia studentus. Kai nėra rezultatų, į tą sporto šaką niekas nesiveržia. Labai veikli mūsų Kūno kultūros katedra, kuriai sėkmingai vadovauja prof. P. Tamošauskas. Mums pasisekė, nes jis jau trečią kadenciją yra ir Vilniaus miesto tarybos narys, išmano miesto sporto politiką, kuri mums praverčia.
VGTU Kūno kultūros katedra iš kitų universitetų išsiskiria tuo, kad dar išlaikėme kūno kultūros dvasią. Statistika žiauri: kone pusę stojančiųjų iš vidurinių mokyklų į aukštąsias – paliegęs jaunimas, kuris negali lankyti užsiėmimų. Kiti universitetai juos laisvai paleidžia: tie, kurie nori, gali lankyti pratybas, o tie, kurie nenori – nelanko, jie paliekami likimo valiai.
O pas mus viskas kitaip. Nė vieno studento nepaliekame nuošalėje, jiems nedarome meškos paslaugos. Pirmakursiai skirstomi į tris grupes: pagrindinę, paruošiamąją ir specialiąją. Tie studentai, kurie turi šiokių tokių negalavimų, dirba mažesniu krūviu pagal specialias užduotis.
Paruošiamajai grupei priklausantys sportininkai irgi turi tam tikrų lengvatų. Tie, kurie atleisti nuo kūno kultūros pratybų, rašo referatą apie savo ligą ir įgyja teorinių žinių, kuriomis individualiai gali naudotis. Nė vienas mūsų studentas nėra paliktas likimo valiai.
Kiek metų dirbu VGTU, mūsų Kūno kultūros katedroje dirba labai atsidavę žmonės, tikri savo srities patriotai. Jie viską daro iš širdies. Dabar katedroje dirba 15 žmonių, kuriais aš didžiuojuosi. Suremontavome Kūno kultūros katedros patalpas, jos dabar geriausios mūsų universitete. Už europinius pinigus renovavome visą VGTU pastatą.
Studentams pastatėte ir gerą sporto bazę…
Mūsų sporto komplekso grindys, pagamintos iš kanadinių klevų, dabar geriausios Vilniuje. Turime ne tik universalią žaidimų salę, bet ir imtynių, treniruoklių, stalo teniso bazę. Kai gera sporto bazė, rezultatai taip pat geri. Mūsų stalo tenisininkai jau daug metų nuolat tampa Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionais, niekam nepralaimi. Lengvaatletis Darius Aučyna neseniai dalyvavo Europos uždarų patalpų čempionate Paryžiuje.