V.Garastas trauksis po Europos čempionato

Norėdama dalyvauti pasaulio vyrų krepšinio čempionate, Lietuva sumokėjo pusę milijono eurų. Rusija turbūt daugiau. Šį rudenį mažos šalies laukia didelė šventė – rugsėjį Lietuva priims Europos čempionatą. Tačiau tai ir dideli rūpesčiai, – rašo Rusijos sporto dienraščio „Sport Express“ žurnalistas Jevgenijus Dzičkovskis.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs žurnalistas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) biure susitiko su jai vadovaujančiu legendiniu Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ ekipos treneriu Vladu Garastu.

Baigiamos statyti arenos, vedamos derybos, skrupulingai skaičiuojami pinigai. Pačiame įvykių centre jis – patyręs ir ramus, pasenęs, bet atpažįstamas, pagarbus ir atviras.

Pavydžiu šaliai, kurioje atviri sporto valdininkai. Nuo jų atvirumo dvelkia laisve. Su Garastu norėjosi pasikalbėti, kai vyko VTB Vieningosios lygos mačas tarp „Lietuvos ryto“ ir Maskvos CSKA ekipų, bet jis mane pakvietė į LKF biurą.

Keli kambariai pirmame įprasto penkiaaukščio name, miegamajame rajone. Įėjimas – laisvas, viduje tvarka. Nelabai panašu į štabą, labiausiai Europoje krepšinį mylinčios šalies, kuri rengiasi stambiam turnyrui.

Sienose ir spintose – taurės. Taip priklauso. Lietuva turi, ką parodyti. Įsitaisėme prie ilgo stalo jo kabinete. Su malonumu pasveikinau Garastą gimimo dienos proga. Vasario 8 d--ieną jam sukako 79 metai.

Pateikiame jums „Sport Express“ žurnalisto pašnekesį su LKF prezidentu Vladu Garastu.

Trys įvykiai per savaitę

Ar Lietuva pasiruošusi Europos čempionatui?
Beveik. Tiesa, dar nevisiškai baigtos dvi arenos – Klaipėdoje, kur žais jūsiškiai, ir Kaune, kur vyks finalai. Bet abejonių, kad nespėsime – nėra. Statybininkai darbus žada baigti balandžio 1 dieną. Dėl viso pikto pridedu dar du mėnesius – Kauno arena yra saloje, vidury Nemuno, o tai apsunkina darbus. Viena kompanija siūlė areną statyti kitoje vietoje ir rangovus prancūzus, bet jie norėjo padaryti labai brangią areną – už 300 mln. JAV dolerių. Išrinkome ekonomiškesnį variantą (oficialiai 15 tūkst. žiūrovų talpinsianti arena kainuos 67 mln. JAV dolerių, – aut. past.). Nauji sporto rūmai Lietuvai bus didelis pliusas. Įžymioji sporto halė buvo pastatyta dar 1939 metais, o dabar Kaunas gaus vieną didžiausių uždarų arenų Europoje.

Kokiomis lėšomis statote Kauno areną?
Valstybė skiria 60 proc. lėšų, o likusius 40 proc. gavome iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Privatus kapitalas arenos statybų nefinansavo. Ji priklausys valstybei.

 „Siemens“ arena irgi valstybės?
Ne, ji privati. Viena kompanija ją pastatė per metus dar 2004 metais. Krepšiniui ši salė davė labai daug.

O kokią naudą turi jos šeimininkai?
Nuomos mokestį už rungtynes ir koncertus. Jie suskaičiavo, kad norint atpirkti išlaidas per savaitę reikia surengti tris renginius. Jie taip suskaičiavo.

Pavyksta?
Beveik. Bet kai bus pastatyti visi rūmai, „Siemens“ arenai gali kilti problemų. Dabar muzikantai atvažiuos ne tik į Vilnių, bet ir į Kauną, Šiaulius, Alytų, Panevėžį ir Klaipėdą.

Kalbama, kad „Siemens“ arenos pavadinimą per čempionatą reikės keisti? Ar tai tiesa?
Teks. Jei neklystu, „Siemens“ kompanija už savo vardą ant arenos penkiolikai metų sumokėjo apie 4 mln. JAV dolerių, bet „FIBA Europe“ turi savo reklamos taisykles, o mes turime jas atitikti. Manau, kad susitarsime.

Sumokėsite netesybas?
Arenos viduje taip pat daug reklamos. Ją reikės paslėpti. Uždavinys ne iš lengvųjų, bet kitos išeities nėra. Jeigu jie spyriosis, antrą čempionato etapą perkelsime į kauną. Kai yra monopolija, visada sunku susitarti. Kai jos nėra – lengva.

Ar Vilnius labai pavydėjo, kad finalas atiduotas Kaunui?
Aišku, sostinė taip pat norėjo finalo, bet nauja Kauno arena talpins daugiau žiūrovų. O pavydas atsiranda visada. Kaip ir pas jus tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Daugelis Vilniaus gyventojų – išeiviai iš rajonų. Taip pat ir iš Kauno. Po kurio laiko jie tampa tokiais patriotais, kad pradeda nekęsti savo buvusio miesto. To aš nesuprantu.

Ar sprendimas dėl finalų Kaune buvo priimtas pačiu aukščiausiu lygiu?
Paskutinis žodis priklausė „FIBA Europe“. Čempionato nuostatai skelbia, kad finalo rungtynės turi vykti ne mažiau, kaip 12 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje.

Atsakyk pinigais

Ar jūsų nešokiravo kitas „FIBA Europe“ sprendimas padidinti komandų skaičių nuo 16 iki 24?
Prieš „FIBA Europe“ kongresą Stambule, kur apie tai buvo kalbama, jie paklausė, ar galėsime. Pamanėme, kad būtų neblogai padėti dar aštuonioms komandoms. Bet supratome, kad tai bus sudėtinga. Tada „FIBA Europe“ palengvino užduotį, pasakiusi, kad aštuonioms papildomoms komandoms nebus keliami tokie griežti reikalavimai. Jie sutiko jas apgyvendinti 3 žvaigždučių viešbučiuose. Dar daugiau – jos už savo viešnagę mokės pačios – po 200 eurų per dieną kiekvienam delegacijos nariui. Paskaičiavę supratome, kad išlaidos beveik nedidėja, o tarp naujų šalių pateko ir Latvija. Atvyks daug žiūrovų, o tai labai svarbu. Iš bilietų turime uždirbti 10 mln. litų (4 mln. JAV dolerių), kad galutinai atsiskaitytume už čempionato surengimą

Su kuo turėsite atsiskaityti?
Valstybė mums skyrė 9 mln. litų, bet turime uždirbti dar 11 milijonų, kad čempionatas nebūtų nuostolingas. Turėsime mokėti viešbučiams, samdyti apsaugą, padengti transporto išlaidas. Pelno nelaukiame jokio, net neskaičiuojame. Svarbiausia, kad atsipirktų tik išlaidos.

Bet Lietuvoje krepšinis – religija. Žiūrovai turėtų užpildyti sales.
Svarbiausia, kaip žais mūsų rinktinė. Apie tai niekas nekalba, bet aš visą laiką apie tai galvoju. Jeigu blogai, mūsų laukia fiasko. Taip pat ir finansine prasme. Grupėje penkios rungtynės, o turime labai stiprius varžovus – Ispaniją, Turkiją, Didžiąją Britaniją… Į kitą etapą pateks tik trys komandos. Kai mūsų lyderis Linas Kleiza patyrė traumą, Lietuvoje prasidėjo diskusijos dėl komandos sudėties. Vis tik jis yra vienas iš penkių geriausių Europos žaidėjų. Kiekvienose rungtynėse mums trūks jo 20-25 taškų. Be to, kai kurie veteranai dar pernai atsisakė padėti rinktinei, o dabar sutiko iš naujo. Tačiau ką daryti su jaunimu, kuris išsikovojo vietą komandoje? Situacija ne iš lengvųjų. Ypač treneriui. Konfliktinė.

Kuo tai susiję su finansais?
Be Lietuvos rinktinės arenos nebus pilnos. Antrame etape bus daug rungtynių ir jei mes ten nepateksime (triskart spjauna per petį) mūsų laukia juodas scenarijus. Tikiuosi, taip neatsitiks. O po to dar reikia patekti į ketvirtfinalį, kad užpildytume 15 tūkst. vietų Kauno areną. Abejoju ar kitų komandų sirgaliams pavyktų tai padaryti.

Ar lietuvių sirgaliai iš savo rinktinės reikalauja tik pergalių?
Visada. Ypač po praėjusių metų pasaulio čempionato, kai parsivežėme bronzą. Tokios sėkmės iš mūsų niekas nesitikėjo. Į čempionatą patekome tik dėl vardinio kvietimo. Praktiškai nusipirkome šią vietą.

Gal galite išsamiau?
Keturios šalys pirko sau teisę dalyvauti pasaulio čempionate. Taip pat Rusija, Libanas ir Vokietija. Mes sumokėjome pusę milijono eurų. Jūsiškiai turbūt daugiau.

Oficialiai?
Žinoma. FIBA taip užsidirba pinigus. Dvidešimt šalių atrenkamos pagal sportinį principą, o dar keturios turi mokėti pinigus, jeigu nori žaisti. Pretendentų buvo daug, net nežinau kiek iš viso. Manau, kad FIBA taip pat atkreipė dėmesį ir į sportinius rezultatus, bet mokėti vis tiek reikėjo, kitaip ten būtų važiavę kiti. Mes nuvykome ir laimėjome bronzą. Dabar visi Lietuvoje šaukia, kad namie turime patekti į finalą. Nors sporte kiekvieną kartą viskas prasideda nuo nulio. Praeities pasiekimai – puiki pasaka, kurią reikės užmiršti.

„Žalgirio“ savininkas – verslininkas Romanovas. Ar jis duoda didelę naudą krepšiniui?
Jeigu ne Romanovas, „Žalgirio“ jau nebūtų. Kaip ir ką jis daro – kitas klausimas. Daug kas jį kritikuoja. O aš manau, kad jeigu kritikuoji – atsakyk pinigais. Įdėk savo milijonus ir vadovauk pats. Romanovas išgelbėjo komandą. „Žalgiris“ turėjo 11 milijonų JAV dolerių skolų. Romanovas jas panaikino. Yra, aišku, keistų dalykų, bet ... tyliu.

Arvydas Sabonis gailisi, kad atidavė „Žalgirį“ Romanovui.
Tokiu atveju jam pačiam reikėjo išlaikyti klubą. Tai viskas, ką galiu pasakyti.

Romanovas nori pirkti Rusijos futbolo klubą. Ko laukti, jei tai įvyks?
Čia aš truputį nesuprantu. Jis jau turi futbolo komandas Škotijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje. Taip pat ir „Žalgirį“. Kam dar Rusijos klubas? Kita vertus, kažkokia mintis jį stumia į priekį. Galbūt verslas. Neturiu atsakymo į šį klausimą.

Du tūkstančiai litų už pasaulio čempioną

Ar stebite Rusijos krepšinį?
Nelabai įdėmiai, bet seku.

Ką manote apie CSKA?
Keistas sezonas. Nesu pasiruošęs kritikuoti ar aiškintis priežasčių. Išsakysiu tik savo poziciją. Mano nuomone, klubui turi atstovauti kuo daugiau vietinių žaidėjų. Kai treniravau „Žalgirį“, daug kartų žaidėme su CSKA. Tada tai buvo tikrų kariškių komanda. O dabar man keista girdėti komentatoriaus žodžius: kariškiai gerai kovoja po lenta. O ten keturi iš penkių...

Užsieniečiai?
Afroamerikiečiai. Pas mus taip sako. Nukentėjau, kai pasakiau kitaip.

Jūs pavadinot juodaodžius negrais?
Ne, kitaip. Nesakysiu. Jau bijau.

Jus nubaudė?
Ne, bet apkaltino rasizmu. Nepaisant to, kariškiai ir legionieriai man skirtingos sąvokos. Užsieniečiai neturi patriotizmo. Jie sako apie krepšinį – mano darbas. Jiems svarbiausia kontraktas. O pergalė ar pralaimėjimas jų jau neliečia. Pinigai – čia jų darbas. Man atrodo, kad žaidėjas turi kovoti dar ir už savo tėvynę, savo miestą, savo klubą. Tai stipriai atsiliepia rezultatams. Yra ir kitų priežasčių. CSKA žvaigždės paseno, o talentingo jaunimo neužaugo. Tai dar vienas legionierių minusas – kai jų daug klubuose, sunku surinkti stiprią rinktinę. Norint užauginti aukšto lygio krepšininkus, jie turi dalyvauti tarptautinėse rungtynėse. Bet jeigu ten žaidžia svetimi, kaip užaugs savi?

Pasitikėtume ir savais, tik kur jų rasti?
Kodėl neatsiranda talentų, svarbus klausimas. Reikia ieškoti priežasčių. Trenerių trūksta? Mokyklų?
Jeigu turite užduotį ruošti aukštos klasės sporto meistrus ir valstybė duoda pinigų, kur rezultatas?

Ar Lietuvoje vaikų krepšinio treneris prestižinė profesija?
Nelabai. Sukūrėme gerą sistemą – yra privačios mokyklos: Marčiulionio, Sabonio ir kitų žmonių. Praėjusiais metais 18-mečiai tapo Europos čempionais. Tarp kitko, finale nugalėjo Rusiją. Šešiolikmečiai Europoje laimėjo sidabrą. 17-mečiai be dviejų geriausių žaidėjų pasaulyje užėmė ketvirtą vietą. Ruošiama pamainą, kurios dėka vyrų rinktinė iškovojo bronzą 2010 pasaulio čempionate. Ten jau žaidė jauni krepšininkai. Turime mokyklų lygą – 350 komandų ir aštuonias amžiaus grupes, studentų lygą, regionų, nacionalinę ir aukščiausią lygas. Visi žaidžia krepšinį. Taip pat turime 200 mėgėjų komandų Kaune ir Vilniuje. Tai ir yra mūsų sistema. Be jos Lietuvoje nebūtų krepšinio.



Ar valstybė skiria pinigų šios sistemos išlaikymui?
Valstybė krepšinio federacijai skiria 2 milijonus litų kasmet. Apie 65 proc. lėšų – rėmėjų pinigai. Iš viso mūsų biudžetas siekia 6 mln. per metus. Europos čempionatą valstybė finansuoja iš dalies, nors 2009 m. pirmenybes Lenkijoje valstybė finansavo visiškai ir skyrė 16 mln. JAV dolerių. Ispanų vyriausybė 2007 m. Europos čempionatui skyrė 60 mln. eurų. Visų išlaidos skirtingos.

Ar valstybė remia Lietuvos profesionalius klubus?
Ne. „Žalgirį“ išlaiko Romanovas, „Lietuvos rytą“ – laikraštis, kuris padeda pritraukti rėmėjų. Tiesa, Kauno savivaldybė „Žalgiriui“ skiria pinigų. Vis tik tai yra mūsų nacionalinis pasididžiavimas, nors daugelis paramos skyrimu yra nepatenkinti. Vilniuje žmonės stebisi ir klausia, kodėl pinigų krepšiniui neskiria sostinės meras. O dar kiti sako, kodėl Kaunas leidžia kruvinai žmonių uždirbtus biudžeto pinigus legionieriams. Reikia mokėti vietiniams, o ne tiems, kurie atvažiuoja.

Dar geriau – šiuos pinigus leisti vaikų ir masiniam sportui.
Mūsų federacija skiria premijas vaikų mokykloms, jeigu jų auklėtiniai tampa prizininkais.

Lietuvos čempionate?
Europoje arba pasaulyje. Lietuva nesiskaito, nes treneris už savo darbą gauna atlyginimą. Ruošti gerus žaidėjus jis privalo.

Kiek mokate?
Už Europos ar pasaulio čempionu tapusį žaidėją jį išugdžiusi sporto mokykla gauna 2000 litų. Šiuos pinigus pervedame mokyklai, o ji pati paskirsto juos treneriams. Daugiau mokėti negalime.

Visą laiką kelyje

Paskutinį kartą Europos čempionatą rengėte labai seniai – 1939 metais.
Anksčiau čempionatai buvo rengiami šalyje, kuri nugalėjo. Pirmos Europos pirmenybės vyko Ženevoje, tuomet laimėjo Latvija. Rygoje 1937 metais laimėjome mes ir priėmėme čempionatą Kaune. Ir vėl laimėjome, bet po to prasidėjo karas. 72 metai – didelė pertrauka. Dabar sėmėmės patirties iš kitų. Buvome Švedijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Daug ką sužinojome. Aš kai kuo iki šiol stebiuosi. Keturių tūkstančių vietų sporto halę pastatėme per 6 mėnesius. O dabar statome jau 6 metus. Ir dar nepabaigėme. Va kaip pasikeitė laikai. Nežinau, ką darys 2013 m. Europos čempionato šeimininkė Slovėnija. Ji dar nesuprato, kokią dovanėlę gavo. Jie turi tik vieną padorią areną – Liublianoje. O reikia mažiausiai keturių. Be to, turi būti išvystytas viešbučių tinklas. Viskas labai sudėtinga. Mes Panevėžyje taip pat turime problemų dėl viešbučių. Netrukus ten važiuosiu.

Jums 79 metai. Ar užtenka jėgų visiems rūpesčiams?
Aš federacijai vadovauju jau aštuntus metus. Tai jau paskutinė mano kadencija. Po Europos čempionato pasitrauksiu.

Pratęsti nenorite?
Negaliu. Dvi ketverių metų kadencijos – maksimumas. Pas mus amžinų prezidentų nėra. O pas jus?

Įvairiai. Dažniausiai kitaip... Kuo užsiimsite išėjęs?
Kol kas nežinau. Mano amžiuje to laiko dar reikia sulaukti. Buvau pasiruošęs išeiti ir anksčiau. Federacijos rinkiminė konferencija turėtų vykti birželį. Bet tuomet prieš Europos čempionatą pasikeistų visa LKF vadovybė. Kodėl nauji žmonės turi atsakyti už turnyrą, kurį rengia kiti?