„Svarbu susitelkti ir kartu išgyventi“

„Svarbiausia šiuo metu – saugoti save ir savo artimuosius. Tai nelengvas laikas visame pasaulyje, todėl labai svarbu susitelkti ir kartu visiems išgyventi“, - teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
 

Nors koronaviruso pandemija sustabdė sporto varžybas ir pratybas beveik visame pasaulyje, sportinis gyvenimas nesustoja. 

Nemažai sporto klubų, mokyklų, akademijų jau rengia nuotolines treniruotes savo auklėtiniams, sporto šakų federacijos perdėlioja planus, kuriuos sujaukė karantinas ir į 2021 m. nukeltos olimpinės žaidynės.

Didžiausią nerimą kelia ne tik tai, kad atletai neturi galimybių tinkamai palaikyti sportinę formą, bet ir nežinomybė dėl finansavimo.

Sportas.info uždavė dešimt klausimų ŠMSM viceministrei apie šių dienų Lietuvos sporto aktualijas.

Sportininkų treniruotės įprastomis sąlygomis vyksta sporto bazėse, t.y. uždarose patalpose, kurios šiuo metu patenka tarp tų įstaigų, kurių veikla yra uždrausta vadovaujantis vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ - „laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų grupei“. 
 

Didžioji dalis sporto infrastruktūros priklauso įstaigoms, kurių veikla uždrausta, taigi įstaigų vadovai laikosi draudimų ir nedaro išimčių, kurios nėra numatytos teisės aktuose. 

Kai kurių sportininkų treniruotės gali vykti lauke, treniravimo procesą gali adaptuoti. Tačiau suprantame, kad dėl nepakankamai šiltų oro sąlygų, tai daryti gali ne visi.

Manome, kad šiai dienai kiekvieno žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausia, todėl turi būti telkiamasi į saviizoliaciją, karantiną

Gavome kelių federacijų prašymus dėl sportavimo karantino metu, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją  ir Lietuvos Respublikos vyriausybę. Juntamas visų susitelkimas ir supratimas, o tai suteikia vilties. 
 

Sportininkai neabejotinai su klubu ar federacija turi būti sudarę kontraktus, gal kai kuriais atvejais net ir darbo sutartis, taigi sportininkai prilyginami savarankiškai dirbantiems asmenims ir priemonės, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. priimtame Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane savarankiškai dirbantiems, turi būti taikomos ir sportininkams. 
 

Šiame plane priemonės suskirstytos pagal tikslus ir paminėsiu keletą, susijusių su pagalba gyventojams, netenkantiems pajamų:
 

valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant darbuotojams darbo užmokesčio dalį užprastovos ar dalinės prastovos laiką. Darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, ne mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis – 60 proc., bet ne daugiau kaip MMA; 
 

savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki teisės gauti ligos išmoką mokėjo socialinio draudimo įmokas ir dėl ekstremaliosios situacijos negali toliau vykdyti savo veiklos, mokėti fiksuoto dydžio ligos išmoką, lygią 1 minimalaus vartojimo poreikio dydžiui per mėnesį;

iki 9 mėnesių mokėti nedarbo draudimo išmokas bedarbiams;

prailginti nuo 3 iki 6 mėnesių būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo, suteikiant valstybės garantiją. 

Detalią informaciją dėl to, kaip elgtis gyventojams daugeliu atveju šiuo visai Lietuvai ir visam pasauliui nelengvu laikotarpiu, nuolat skelbia visos valstybės institucijos.

 

Visiems neformalaus švietimo teikėjams siūlome atsižvelgti į tai, kad kuo daugiau mokinių turėtų galimybes juo pasinaudoti, o esant poreikiui – numatyti kelis alternatyvius būdus. 
 

Ugdomąsias užduotis siūlome pateikti, naudojantis techninėmis priemonėmis, virtualiomis mokymosi aplinkomis, informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis,  bendradarbiavimo erdvėmis – socialiniais tinklais, interneto puslapiais ir pan., esant galimybei, rekomenduojama organizuoti vaizdo konferencijas ir kt.

Rekomenduojame neformaliojo švietimo programas įgyvendinančioms institucijoms įvertinti, kokios jų  programos ar  programos dalys, moduliai gali būti rengiami nuotoliniu būdu ir kokie nuotolinio ugdymo būdai gali būti taikomi, taip pat siūlome aptarti, kokiu būdu švietimo teikėjai gaus grįžtamąjį ryšį  apie mokinio atliktas užduotis.

Informaciją apie institucijos darbo organizavimo tvarką karantino laikotarpiu ir vykdomą ugdymą nuotoliniu būdu siūlome skelbti interneto svetainėse ar įstaigos socialiniuose tinkluose, taip pat prašome apie ugdymo tvarkos pokyčius informuoti tėvus.

 

Švietimo mainų paramos fondas jau kovo 12 d. paskelbė: „Švietimo mainų paramos fondas Reaguodami į koronaviruso (COVID–19) pandemiją pasaulyje ir vadovaudamiesi Vyriausybės rekomendacijomis bei nurodymais dėl paskelbto karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, prašome visus Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų vykdytojus nuo 2020 m. kovo 13 d. atšaukti arba perkelti renginius, treniruotes, seminarus ir kitus suplanuotus užsiėmimus iki 2020 m. kovo 30 d. 24 val.“ Dabar, kai karantinas pratęstas, ši data nusikelia iki balandžio 13 d. 24 val.
 

Turime keletą prašymų nukelti veiklas ir tokiems perkėlimams nematome kliūčių. Jeigu bus prašymų vykdyti veiklas nuotoliniu būdu – bus tokie prašymai svarstomi.
 

2020 m. pateiktų paraiškų vertinimas vyksta, ekspertai ir komisija dirba nuotoliniu būdu. Neabejotinai prireikus bus galima nukelti veiklas suplanuotas ir 2020 metais, jeigu projektams bus skirtos lėšos. 
 

Šiandien turime vieną prašymą projekto nevertinti, nes vykdytojai jau nusprendė, kad dėl viruso numatytos veiklos nebus organizuojamos.

Ši tema aktuali ne tik vaikams, bet ir visiems gyventojams. Visoms mokyklose vykdant nuotolinį mokymą išliks ir fizinio ugdymo pamokos.

Sporto šakų federacijoms skiriamos lėšas nustatyta tvarka, jokių pakeitimų nenumatoma. Baigiamos pasirašyti sutartys su olimpinių sporto šakų federacijomis, pradedami pasirašymai su neolimpinėmis.

Jeigu federacijos matys, kad lėšas reiktų perskirstyti, t.y. vienų veiklų nevykdys, o planuotų vykdyti kitas, tokie perskirstymai yra leidžiami pagal aprašą, reglamentuojantį lėšų skyrimą ir naudojimą aukšto meistriškumo programoms vykdyti. 

Klausimų daug nesulaukiame, ir labai tuo džiaugiamės, tai rodo bendruomenės supratimą, kad labai svarbu laikytis nustatytos karantino tvarkos.

Sporto infrastruktūra Lietuvoje beveik 90 procentų priklauso švietimo ir ugdymo įstaigoms. Neabejotinai yra įvertintos visos galimybės, tačiau uždaros vietos, kuriose vėliau turėtų sportuoti vaikai, gyventojai ir sportininkai, manytina, bus pasirenkamos jau tarp paskutinių, t.y. kai kitos erdvės būtų užpildytos.  
 

Svarbiausia šiuo metu – saugoti save ir savo artimuosius. Tai nelengvas laikas visame pasaulyje, todėl labai svarbu susitelkti ir kartu visiems išgyventi. Dabar nelengva ne tik sportininkams, bet ir kitų sričių atstovams. Aukščiausio lygio sportininkai – autoritetai, todėl jie, laikydamiesi taisyklių, paskatins ir kitus daryti tą patį. Pavyzdžiui, sportininkai, naudodamiesi savo žinomumu,  gali socialiniuose tinkluose dalintis patarimais,  kaip  saugiai sportuoti  namuose, kaip laikytis karantino sąlygų. 
 

Galima atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus, kurie kasdien galbūt dėl laiko trūkumo primirštami. Sportininkams svarbu mityba, taigi šiuo metu, kai judėjimas apribotas, galbūt geras laikas analizuoti mitybos aspektus, taip pat pasigilinti į sporto psichologiją, išklausyti  antidopingo kursus ir pan. 

Neabejoju, kad pasibaigus karantinui sporto gyvenimas sugrįš į savo ritmą ir galbūt pasiekimai bus dar geresni, nes tai laikas kai kiekvienas sau gali ekstremalioms sąlygos įsivardinti ar tai ką daro išties yra jo gyvenimo esmė.