Lietuvos žolės riedulio ir dviračių sporto federacijų darbuotojų M.Ivanauskaitės ir G.Zuozaitės kompetenciją įvertino tarptautinės organizacijos.
Gintarė Zuozaitė jau porą savaičių dirba Eglyje (Šveicarija) įsikūrusios Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) būstinės Plento departamente asistente, o Monika nuo kovo 18-osios dirbs Europos žolės riedulio federacijos administracijos vadove Briuselyje.
Jos abi - buvusios sportininkės, M. Ivanauskaitė dar ir dabar aktyviai treniruojasi ir atstovauja Vilniaus „Žuvėdros“ sporto klubui.
„Išsiunčiau savo CV, galvodama, jog verta pabandyti. Nebuvau tikra, kad federacijos vadovai mane pasirinks“- sako 27-erių Monika.
Savo laimėjimu konkurse džiaugiasi ir 24-erių G.Zuozaitė: „Perskaičiau, kad UCI yra laisvos pozicijos ir, neturėdama kažkokių rimtų ketinimų, bet norėdama išbandyti savo laimę ir galimybes tarptautinėje erdvėje, nutariau dalyvauti. Vykau į Šveicariją, laikiau testą, turėjau tris pokalbius. Norinčiųjų ten dirbti buvo nemažai. Kol vyko atranka, buvo pakankamai ilgas laiko tarpas. Kai sulaukiau teigiamo atsakymo, man tai buvo pakankamai didelis įvertinimas“.
Karjerą pradėjo Širvintose
M. Ivanauskaitė – širvintiškė, o ten kone visas jaunimas žaidžia žolės riedulį. Sportininkės karjerą Monika pradėjo nuo 14-os, ją iš pradžių treniravo Aušra Janutaitė, vėliau - Rasa Buzienė, o Vilniuje – Maksimas Tarasovas. Per Lietuvos čempionatus ji laimėjo sidabro ir bronzos medalių.
Lietuvos edukologijos universitete M.Ivanauskaitė baigė bakalauro studijas.
„Dar mokydamasi Širvintose, mane, 16-metę, per vaikų varžybas kviesdavo būti sekretore. Studijuojant antrame kurse, 2014-aisiais buvo pakviesta porą savaičių padirbėti Lietuvos žolės riedulio federacijoje (LŽRF) prie dokumentų. Federacijoje ir pasilikau. Per įvairias varžybas pradėjau dirbti sekretoriate komisare, o tarptautinių varžybų komisarės krikštą gavau 2014-aisiais per pasaulio žolės riedulio atrankos turnyrą Šiauliuose“, - prisiminė M. Ivanauskaitė.
2015-aisiais ji dalyvavo tarptautiniame komisarų seminare Olandijoje, o 2016-aisiais buvo pakviesta per Europos klubų moterų čempionatą dirbti neutraliąja komisare.
Pakvietimų vis gausėjo. 2019-aisiais vasario mėnesį Europos žolės riedulio federacija, atsižvelgiant į aukštus reitingus, Moniką pakvietė į vyriausiųjų varžybų komisarų seminarą.
LŽRF prezidentas Leonardas Čaikauskas džiaugiasi, kad federacijai per šešerius metus pavyko išsiugdyti puikią komisarę.
„Mums didelė garbė, kad mūsų žmogus taip aukštai iškilo ir sieks dar didesnių aukštumų. Matydamas didelį darbščiosios Monikos talentą, tikiuosi, kad ji pasieks savo tikslą ir pelnys teisę dirbti komisare per olimpines žaidynes. Neabejoju, Monika vyks ir į Tokijo olimpines žaidynes kaip Europos žolės riedulio federacijos administracijos vadovė, o gal netgi bus pakviesti dirbti sekretoriate“, - sako LŽRF prezidentas.
M. Ivanauskaitė dalyvavo atvirame Europos žolės riedulio federacijos konkurse administracijos vadovo pareigoms užimti.
Išsiuntus savo CV, po poros mėnesių ji teisėjavo tarptautinėse varžybose Minske ir ten Europos žolės riedulio federacijos vadovai jai pasiūlė darbą.

„Džiaugiuosi savo naujomis pareigomis ir Europos žolės riedulio federacijos pasitikėjimu manimi. Norėčiau padėkoti savo šeimai, kuri ugdė mane kaip dorą, atsakingą ir pasitikinčia savimi pilietę. Savo draugėms Sandrai ir Žydrūnei Meilūnaitėms, kurios pirmos man parodė žolės riedulio sporto šaką, kuri šiai dienais susijusi su kiekvienu mano gyvenimo žingsniu. Treneriams Aušrai Janutaitei, Rasai Buzienei ir Romualdui Chmeliauskui, kurie buvo pirmieji mano komandiškumo ugdymo mokymuose ir įžvelgė manyje potencialą dirbti organizacinį darbą, kas vėlgi neatsiejama nuo šiandieninio gyvenimo. Treneriui Maksimui Tarasovui, kuris buvo ir išliks ne tik treneris, bet geras draugas bei kolega. Žolės riedulio bendruomenei, kuri bendradarbiavo ir visada palaikydavo mane tiek asmeniškai, tiek darbo klausimais. Vilniaus miesto SŽK „Žuvėdra“ merginų ir vaikinų komandoms, su kuriomis turėjome begalę nuostabių ir nepamirštamų akimirkų. Lietuvos žolės riedulio rinktinių žaidėjams, su kuriais dirbome pastaruosius šešerius metus, už nuoširdumą ir palaikymą, bei atsidavimą aikštelėje ir už jos ribų.
Tačiau didžiausia padėka LŽRF prezidentui Leonardui Čaikauskui su kuriuo per pastaruosius šešis metus išvystėme žolės riedulio viziją Lietuvoje, kartu tobulėjome ir matėme perspektyvas ateityje, kuris davė daug naudingų patarimų ir praktikos, be kurios tikriausiai nebūčiau pakilusi šiuo karjeros laipteliu.Buvome puikus tandemas, įgijau daug patirties – dalyvavau įvairiuose projektuose, seminaruose, į mane buvo įdėta daug investicijų. Per savo išleistuves LŽRF prezidentui už viską padėkojau, manau, kad jis su kolektyvu mane gerai parengė būsimiems išbandymams", - kalbėjo M.Ivanauskaitė.
Jaučiasi sava tarp savų
G.Zuozaitė džiaugiasi, kad, atvykus į Šveicariją, UCI šiuo pereinamuoju laikotarpiu jai suteikė sąlygas gyventi. UCI ji jaučiasi kaip sava tarp savų, nes pažįsta apie 50 proc. čia dirbančiųjų žmonių, su kuriais teko anksčiau bendrauti.
„Smagu, kad su jais anksčiau turėjome daug bendrų reikalų, derinome įvairius dalykus ir dabar randame bendrą kalbą. Tie žmonės žino mane, o jas juos“, - džiaugiasi Gintarė.
G. Zuozaitė – panevėžietė. lankė dviračių pratybas, ją treniravo Stasys Paštuolis. Didelio meistriškumo dviratininke netapo, buvo mėgėjiško lygio.
Vilniaus kolegijoje Gintarė baigė ekonomiką ir 2018-aisiais pradėjo dirbti LDSF.
Buvo atsakinga už varžybų organizavimą, rėmėjų paiešką, vietinę ir tarptautinę komunikaciją, ataskaitų parengimą, naujų idėjų įgyvendinimą.
Buvusi LDSF generalinė sekretorė Rasa Ališauskienė (ji kovo 8 d. atsistatydino iš šių pareigų) teigia, kad ji, kaip vadovė, ypač vertina darbščius, mylinčius tai, ką daro, kruopščius žmones.
„Dirbdama LDSF, turėjau tokių patirčių, kurie daugiau kalba nei daro. O Gintarė išimtis – darbšti, žingeidi, ramaus būdo, moka bendrauti. Jai teko nemažai patarti ir džiaugiuosi, kad Gintarė greitai įsisavino tas žinias. Ko ji nežinojo, - nebijojo klausti arba pati ieškojo atsakymo. Dviese radome bendrą kompromisą, suderinamumą. UCI federacijoje Gintarė dar labiau subręs, įgys patyrimo ir tikrai bus vertinama“, - neabejoja R. Ališauskienė.
Kaip UCI atstovė, Gintarė nesitiki vykti į Tokijo olimpines žaidynes. „Yra kiti departamentai, kurie susiję su tarptautiniais santykiais. Bus pakankamai žmonių, kurie vyks į Tokiją. Dabar man – trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, tačiau UCI jaučiuosi sava tarp savų. Yra daug atvykusių iš kitų šalių, visa bendruomenė pakankamai draugiška“, - sako Gintarė.
Paklausta, ar ji nenorėtų užimti šiuo metu laisvą LDSF generalinės sekretorės postą, G.Zuozaitė atsakė, kad jai kol kas niekas tų pareigų nesiūlė ir nemano, kad sulauks tokio pasiūlymo.