Darbų sūkuryje – ir Lietuvoje, ir svetur

Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) administracijos vadovė Ringa Jankūnaitė-Baltrušaitė nesiskundžia veiklos stoka. Jos pilna visur – ir tiesioginiuose darbuose, ir visuomeninėje veikloje.

Dabar jai svarbus galvosūkis -  stengtis, kad nenutrūktų tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, kurios iki šiol sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos šalies.

Po darbo LSFS Ringa panyra į visuomeninę veiklą, kuri jai teikia didelį džiaugsmą. Ji - didelė šaudymo iš lanko entuziastė, tarptautinės kategorijos teisėja. 2016-aisiais teisėjavo per Rio de Žaneiro paralimpines žaidynes, o dabar yra pakviesta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse. 

2009–aisiais R. Baltrušaitė atrado kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, praėjusiais metais per pasaulio čempionatą Japonijoje su Lietuvos komanda ji užėmė ketvirtą vietą. 

Dabar R. Baltrušaitė vadovauja Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų yra Europos kyudo federacijos generalinė sekretorė.

Be abejo, ta paralimpiada mano karjeroje buvo pati svarbiausia. Teisėjavau ir 2014–ųjų olimpinėse jaunimo žaidynėse Nandzinge. 
 

Tiek jaunimo, tiek paralimpinėse žaidynėse buvo nepaprastai gera atmosfera – daugumai lankininkų vien tik patekimas į olimpines žaidynes jau yra pasiekimas, tas džiugesys jaučiamas ir aikštėje. 
 

Ypatingai smagios buvo jaunimo olimpinėse žaidynėse vykusios mišrių porų varžybos, kur porą sudarė pirmą vietą užėmęs vaikinas ir paskutinė buvusi mergina. 

Tada - antra vieta su priešpaskutine ir taip toliau. Poros buvo sudarytos iš įvairiausių šalių lankininkų, kartais net nešnekančių jokia bendra kalba, tačiau jie turėjo susiderinti savo veiksmus dvikovai prieš kitą porą. 

Buvo labai įdomu stebėti jaunuosius lankininkus ir jų gebėjimus komunikuoti ženklais. 

Dabar esu paskirta teisėjauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, taip pat  vadovauti šių metų  Europos jaunimo čempionato Teisėjų komisijai, būsiu vyr. teisėja. 

Per savo karjeros metus teisėjavau nemažai  Europos ir pasaulio čempionatų. Kontinentinė kategorija man buvo suteikta 2009–aisiais, o 2014-aisiais tapau tarptautinės kategorijos teisėja.

Teisėjų komisiją, priklausomai nuo varžybų svarbos, sudaro nuo 1 iki 14 arbitrų. Atskiras pareigas turi tik vyr. teisėjas ir šaudymo vadovas, o visi kiti teisėjai aikštėje atlieka vienodas funkcijas.
 

Teisėjų komisijas formuoja Tarptautinės (jeigu Europos varžybos – kontinentinės) šaudymo iš lanko federacijos teisėjų komitetai. 

Jie sprendžia, kurie teisėjai bus paskirti teisėjauti, todėl patekti į olimpinį 14-uką iš maždaug šimto teisėjų sąrašo yra ne tik tavo darbo įvertinimas, bet ir didžiulė atsakomybė.

Teisėjai atlygio už darbą negauna, mums yra kompensuojamos kelionės, nakvynės ir maitinimosi išlaidos, todėl tai daugiau yra hobis, tačiau reikalaujantis nepaprastai daug žinių, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. 

Mes juokaujame, kad esame kaip ir kamuolio sporto šakų teisėjai – lyg turėtume žinoti krepšinio, rankinio, tinklinio, vandensvydžio ir dar futbolo taisykles. 

Šaudyme iš lanko yra daug rungčių ir visos jos turi savo taisykles, visos skiriasi: yra rungtys patalpose, aikštėje, miške į taikinius, miške į 3D taikinius, šaudymas iš lanko slidinėjant, bėgant, neįgaliųjų rungtys. 

Be to, dar yra penki skirtingi lankų tipai: olimpinis, skriemulinis, paprastasis, tradicinis ir instinktyvus. 

Kiekvienas lanko tipas irgi turi savo taisykles. Todėl prieš kiekvienas varžybas vyksta įtemptas darbas su taisyklų knyga, kad nepamirštume jokios smulkmenos.

Neįgaliųjų varžybose – čia atmosfera labiau draugiška, vieni kitiems labiau padeda. 
 

Šaudymas iš lanko miške irgi turi savo žavesio – ypač jeigu vietovės gražios, pavyzdžiui, 2018 –aisiais pasaulio čempionatas vyko šiaurės Italijos kalnuose. 

Šaudymas iš lanko aikštėje yra olimpinė rungtis – čia didžiausia konkurencija, tačiau patalpose vykstančiose varžybose, kadangi atstumas iki taikinio daug mažesnis, vyksta daug įnirtingesnė kova dėl kiekvieno taško.

Šaudymu iš lanko susidomėjau būdama šešiolikos, mano pirmaisiais treneriais buvo Edmundas Kučinskas (jo sūnus Tomas irgi yra šaudymo iš lanko treneris, dabar dirba Vilniaus Lankininkų sporto klube) ir Gediminas Maksimavičius, kuris šiuo metu yra Lietuvos lankininkų federacijos prezidentas. 
 

Jie ne tik man uždegė meilę šiai sporto šakai, bet ir užaugino kelias kartas puikių lankininkų. 

2005-aisiais tapau Baltijos šalių, keliskart – Lietuvos čempione, pagerinau nemažai Lietuvos rekordų.

Tačiau trauma mane privertė baigti aktyviąją karjerą, lanką padėjau į šalį ir pradėjau teisėjauti.

2009–aisiais atradau kyudo – tradicinį japonišką šaudymą iš lanko, vieną seniausių kovos menų. 

Nuostabus užsiėmimas. Jeigu sportiniame šaudyme iš lanko esmė yra kuo tiksliau pataikyti, tai kyudo svarbiausia - taisyklingai atlikti veiksmą. Jeigu viską švariai atliksi nuo pradžios iki pabaigos, strėlė atsiras taikinyje. 

Būtent atlikimas ir yra vienas pagrindinių faktorių, vertinant tavo lygį egzaminų metu. 

Šiandien Lietuvoje jau turime keturis trečią daną (meistriškumo kategorija) turinčius lankininkus. 

Žinoma, vyksta ir varžybos, per kurias svarbus yra pataikymas, bet tam tikrą šūvio atlikimo standartą vis tiek turi išlaikyti. 

2018–aisiais per pasaulio čempionatą Japonijoje mūsų komanda (aš, Aurelija Vosylė ir Vitalijus Bertašius) užėmėme ketvirtą vietą tarp 20-ies šalių rinktinių, o individualiai aš buvau 22-a tarp 642 sportininkų. 

Beje, tik kyudo ir, berods, žirginiame sporte vyrai ir moterys varžosi kartu.

Kyudo man yra ne tik aktyvi fizinė veikla, vadovauju Lietuvos kyudo federacijai ir nuo 2015–ųjų dirbu Europos kyudo federacijos generaline sekretore.

Manau, kad mano sportinį charakterį, tvirtą pareigos ir atsakomybės jausmą suformavo mano treneris Ramojus Kalytis – būdama moksleive, kelerius metus lankiau plaukimo treniruotes pas šį nuostabų trenerį ir pedagogą.

Dar noriu pasakyti, kad mūsų namuose nuo mažų dienų vyravo vyriška tvarka - tėtis vienas augino mane ir brolį.

Įdomus momentas iš vaikystės: mano pirmas perskaitytas žodis buvo „sportas“. Tai buvo antraštė „Kauno tiesoje“, kurią „skaitydavau“ kartu su tėčiu nuo mažų dienų. 

Lietuvoje šaudymas iš lanko populiarėja, atsiranda neįgaliųjų, užsiimančių šia tikrai visiems tinkama sporto šaka. 
 

Dažnai neįgalieji varžybose dalyvauja kartu su visais. Tarkime, Irano neįgalioji lankininkė Zahra Nemati buvo iškovojusi teisę dalyvauti ir Rio de Žaneiro olimpinėse, ir paralimpinėse žaidynėse, kuriose laimėjo aukso medalį. 

Šiuo metu stipriausi lankininkų klubai yra Vilniuje, Alytuje, sparčiai  tobulėja uteniškiai ir Klaipėdos lankininkai. 

Turime stiprią olimpinę pamainą – Kristiną Abramaitytę, Dominyką Jančiuką, Medą Viktoriją Večkytę, Justą Antanaitį. 

Auga ne tik lankininkų lygis, bet ir trenerių, teisėjų kvalifikacija, stengiasi neatsilikti ir federacijos darbuotojai – jie taip pat kelia savo kompetencijas. 

Nors į olimpines ir paralimpines žaidynes dar nebuvo patekęs nė vienas Lietuvos lankininkas, tačiau šiemet gražių vilčių teikia neįgaliųjų atstovas Rolandas Baranauskas.

Šiandien Lietuvos sporto federacijų sąjungoje dirbam dviese – aš ir projektų vadovas Tomas Petronis. 
 

Negavus finansavimo Lietuvos jaunių sporto žaidynėms, daugiau dėmesio sutelkėm į teisės dokumentų tobulinimą – teikėme pasiūlymus dėl Sporto rėmimo fondo, dėl aukšto meistriškumo programų finansavimo, kitais svarbiais sporto bendruomenei klausimais. Taip pat nemažą dėmesį skyrėm tarptautiniams projektams įgyvendinti.

Labai gaila, kad, panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą ir visą Lietuvos sporto valdymą perdavus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, sportas šioje ministerijoje tapo lyg podukra – sprendimai priimami pavėluotai, nepamatuotai, nepasitarus su sporto bendruomene. 

Labai tikimės, kad tai tik pirmųjų darbo metų klaidos, kurios netrukus bus ištaisytos, tačiau pasirengimas šių metų olimpinėms žaidynėms bei tęstinis sportininkų rengimas daugelyje sporto federacijų jau nukentėjo.

Bendradarbiaudami su LTOK, su ŠMSM, stengsimės sudaryti kuo palankesnes ir stabilesnes sąlygas sporto šakų federacijoms ne tik rengti didelio meistriškumo sportininkus, bet ir ugdyti jaunąją pamainą.

Žinoma, viliamės, kad šiemet galėsime rengti ir tradicinėmis tapusias Lietuvos jaunučių sporto žaidynes, kurios sutraukdavo tūkstančius jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos.

Šiuo metu įgyvendiname naują projektą – Metų šimto sporto žvaigždžių rinkimus, kuriais sieksime pagerbti geriausius praėjusių metų sportininkus, pažymint kuo daugiau ir kuo įvairesnių sporto šakų sportininkų pasiekimus, suteikiant galimybę kiekvienai sporto šakai pagarsinti savo geriausią sportininkę ir sportininką.