Kanupolinikai kovoja dėl vietos po saule

Vasario 15-16 d. Alytuje rengiamas tarptautinis kanupolo turnyras, kuriame dalyvaus Rusijos, Lenkijos, Vengrijos, Suomijos, Olandijos ir Lietuvos suaugusiųjų bei jaunimo komandos. 

Lietuvos kanupolo vienas pradininkų, Alytaus sporto ir rekreacijos centro metodininkas bei kanupolo treneris Kęstutis Dambrauskas dabar paskendęs rūpesčiuose, organizuojant šį turnyrą. Pasak jo, „Alytaus taurė“, „Dzūkijos taurė“, atviras Alytaus miesto kanupolo čempionatas - vienos didžiausių šios sporto šakos varžybų, organizuojamų Rytų Europoje.

„Tokiose konkurencinguose varžybose mūsų miesto sportininkai turi galimybę mokytis ir tobulėti, pažinti tų kraštų kanupolo mokyklas, kelti savo meistriškumą. Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje išaugo aukšto lygio žaidėjų. Europos čempionatas parodė, kad mūsų žaidėjai nenusileidžia geriausioms Senojo žemyno komandoms, demonstruoja gerą, brandų žaidimą“, - džiaugiasi K.Dambrauskas.     

Mintis kilo treniruočių metu. Žiemą baidarėmis irkluodavome baseine. Siekdami pratybas paįvairinti, jaunimui duodavome kamuolius ir jie irklais mėtė į vandensvydžio vartus. 
 

1985-aisiais Alytaus baidarių slalomo mėgėjai apie žaidimą su kamuoliu, jį metant į vandensvydžio vartus, sužinojo gautoje iškarpoje iš rusiško laikraščio, kurioje buvo supažindinta su taisyklių santrauka. 

Aikštelės išmatavimai, vartai, kaip ir vandensvydyje, buvo ant vandens, kamuolį į vartus buvo galima mesti tik irklu arba įstumti baidare. Baidarių ilgis buvo 2,2 metro. Komandą sudaro aštuoni žaidėjai, vienu metu aikštelėje jų būna penki ir trys atsarginiai. 

1987–aisiais alytiškiai pirmieji Lietuvoje pradėjo populiarinti naują sporto šaką – kanupolą. Tačiau tuo metu turėjome labai mažai informacijos apie šį patrauklų žaidimą. 

1992–ųjų sausio viduryje Alytaus komanda Jarfalos (Švedija) klubo kvietimu dalyvavo turnyre Stokholme. Ten susidūrėme su visai kitu kanupolu. Vartai kabojo virš vandens 2 metrai, baidarės buvo ilgesnės negu mes žaidėme – 3 m, kitokios varžybų taisyklės. 

Po Stokholmo turnyro Lietuvoje buvo pakeistos taisyklės ir baidarės, vartus pradėta kelti į 2 metrų aukštį. Taip prasidėjo nauja kanupolo era, pradėjome žaisti taip, kaip visame pasaulyje. 

Lengva nebuvo, bet ir dabar turime laužti ledus, kovoti dėl vietos po saule. 
 

Pirmieji žingsniai buvo sunkūs.  Patys kūrėme taisykles, patys gaminome baidares. 

Kanupolo Lietuvoje pradininkų alytiškių Arvydo Atmanavičiaus, Regimanto Vaičiulio, Kęstučio Dambrausko, Algio Bernatavičiaus, Aro ir Jauniaus Janonių, Aleksandro Aleknavičiaus, Gintauto Tacionio, Valdo Butkaus, Mindaugo Ražinsko, Renaldo Kalinos iniciatyva Alytuje buvo pradėtos gaminti pirmosios kanupolo baidarės, sukurtos šio žaidimo taisyklės ir pradėta žaisti kanupolą Lietuvoje.

Pirmasis čempionatas buvo surengtas 2004–aisiais vasario mėnesį Alytuje mano iniciatyva. Dalyvavo keturios komandos: dvi Alytaus „Srauto“ (pirmoji ir antroji) bei dvi Kauno - „Partizanas“ ir BSK „Regesa“.  
 

Pirmąja čempione tapo „Srauto“ I komanda kurioje žaidė Arūnas Tuminauskas, Aurimas Kančys, Gintautas Tacionis, Valdas Butkus, Gintaras Rasymas, Arūnas Kunčinas, Gediminas Pocevičius, treneris Arvydas Atmanavičius. 

Nuo to laiko Lietuvos čempionatai rengiami kasmet. Taip pat vyksta ir kitų amžiaus grupių čempionatai: jaunimo U-21, jaunių ir jaunučių.

Praėjusiais  metais per šios sporto šakos 30-metį vyko tradicinis tarptautinis kanupolo turnyras „Alytaus taurė-2019”, kuriose dalyvavo Lenkijos, Rusijos, Anglijos, Airijos, Suomijos ir Lietuvos komandos. 

Buvo atvykęs Europos baidarių asociacijos atstovai Hansas Jansenas iš Olandijos ir airis Tony Grifinas. 
 

Varžybų metu buvo organizuotas teisėjų seminaras, kurį vedė tarptautinės kategorijos teisėjas Sean‘as Downesas iš Airijos. 

Kanupolas jau surado nišą Lietuvos sporto žemėlapyje. Apie jį jau žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pasaulyje.

Pagrindiniai kanupolo centrai - Alytus, Trakai, Vilnius, Kaunas ir Daugai. Šiuo metu dar poroje miestų domimasi kanupolu. 
 

Parodomosios varžybos prieš metus buvo surengtos Klaipėdoje, ši sporto šaka buvo pristatyta per Olimpinę dieną Panevėžyje. 

Viliuosi, kad Lietuvoje atsiras naujų kanupolo centrų, plėsis geografija, didės konkurencija.

Šiuo metu kanupolo lyderiai Lietuvoje - Alytaus ir Trakų klubai.  Mūsų pergales lemia nuolatinis ir intensyvus darbas su vaikais, jaunimu, suaugusiais. 
 

Daug treniruojamasi, rengiame tarptautinius turnyrus, per kuriuos sportininkai turi galimybę tobulėti. 

Mūsų varžybose dalyvauja stiprios komandos iš Rusijos, Lenkijos, Suomijos, Vengrijos, Airijos, Anglijos, Olandijos, kitų šalių. 

Tokiose konkurencinguose varžybose mūsų miesto sportininkai turi galimybę mokytis ir tobulėti, pažinti įvairių kraštų kanupolo mokyklas, kelti savo meistriškumą. 

Alytuje turime puikias treniruočių sąlygas. Vasarą varžybos ir treniruotės vyksta Dailidės ežere, o žiemą persikeliame į Sporto rūmus. Pratybos vyksta treniruoklių salėje ir baseine. Baseine rengiamos ir varžybos. 

Kiekvieną vasarą Trakuose ir Dauguose organizuojame vaikų ir jaunimo treniruočių stovyklas. 

Miesto vadovai teigiamai žiūrį į mūsų veiklą, kuri yra nukreipta į vaikų ir jaunimo užimtumą. 

Per tarptautines varžybas garsiname Alytų, Lietuvą Europoje ir pasaulyje. Atvykę komandos susipažįsta su miestu,  gyvena miesto viešbučiuose.

Taip, kanupolas priklauso Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai (LBKIF). Mums yra didelė problema susikalbėti su federacijos prezidentu Aleksandru Alekrinskiu. Jo užimta pozicija neskatina sporto šakos vystymosi, jo populiarinimo. 
 

Prezidento teikiami ir Vykdomojo komiteto priimami sprendimai dėl kanupolo žlugdo šią discipliną. 

Kanupolui skiriamos minimalios lėšos. Lietuvos čempionams ir prizininkams  nuperkami medaliai, o deleguojant Lietuvos rinktinę į svarbiausias metų varžybas federacija apmokama tik starto mokestį. 
 

Visos kitos nakvynės, maitinimo, kelionės išlaidos, pasirengimas gula ant rinktinės sportininkų, trenerių, klubų pečių.

2019–ųjų Europos čempionate Lietuvos jaunimo U-21 rinktinė iškovojo 9-ąją vietą, o Karolis Latauskas buvo rezultatyviausias čempionato žaidėjas. 

Lietuvos rinktinė demonstravo aukštą europinį žaidimo lygį. Iš septynių žaistų rungtynių penkiose iškovotos pergalės, vienos pralaimėtos ir vienos sužaistos lygiosiomis. 

Tačiau tai nesutrukdė LBKIF prezidentui gruodžio mėnesį Vykdomajame komitete teikti sprendimą sujungti baidarių slalomo ir kanupolo komitetus į vieną. Tai - dvi skirtingos disciplinos. Nebuvo tartasi su klubais, informaciją sužinojome, perskaitę jau BKI puslapyje apie sprendimą. 

Jau keleri metai mano organizuojamos Alytuje varžybos netraukiamos į LBKIF kalendorių. Kodėl? Atsakymo nesulaukiame iki šiol. 

„Alytaus taurė“, Dzūkijos taurė“, atviras Alytaus miesto kanupolo čempionatas - vienos iš didžiausių kanupolo varžybų organizuojamų Rytų Europoje. 

Varžybose dalyvauja 20-24 komandos iš įvairių užsienio šalių. Ir kiti federacijos vadovų sprendimai atliekami, nesitariant su klubais, kurie užsiima kanupolo veikla. 

LBKIF prezidento nenoras kalbėtis, išklausyti ir išgirsti kitą pusę, primetama viena nuomonė, kuri yra nediskutuotina, tokie veiksmai ir iš jų gimstantys sprendimai žlugdo ne tik kanupolą, bet ir visą baidarių sportą Lietuvoje.

Noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje yra aukšto lygio žaidėjų. Europos čempionatas parodė, kad jie nenusileidžia geriausioms žemyno komandoms, demonstruoja gerą, brandų žaidimą. Jeigu pažvelgtume atgal, kokio lygio kanupolą turėjome prieš 10 metų, tai darbas atliktas ypač didelis. Tada geriausi Lietuvos žaidėjai neprilygo geriausiems Europos žaidėjams, nepajėgėme konkuruoti su geriausiomis komandomis.  Šiuo metu Lietuvoje turime pajėgių žaidėjų, rodome aukšto lygio žaidimą. Tačiau labai pasigendame LBKIF vadovų dėmesio mūsų mėgstamam sportui.  

Rinktinės treneriams iškyla daug iššūkių kaip geriau parengti komandą, spręsti finansines komandos pasirengimo ir dalyvavimo varžybose problemas.  Visos jos gula ant trenerių, sportininkų pečių.  

Rinktinės pagrindą sudaro Alytaus ir Trakų sportininkai. Europos čempionate debiutavome 1997–aisiais Vokietijoje ir užėmėme dešimtą vietą. 
 

Rinktinę tuo metu sudarė alytiškiai. Tada ir aš pats žaidžiau, buvau komandos lyderis. 

Mano karjera prasidėjo 1984-aisiais nuo baidarių slalomo, kartais dar ir dabar sėdu į baidarę, irkluoju savo malonumui.  
 

Svariausias pasiekimas – 1989 m. per SSRS čempionatą užimta ketvirtoji vieta. 

4 kartus tapau Pabaltijo vandens slalomo (1988-1991 m.), 7 kartus -  Lietuvos keliautojų vandens slalomo (1988-2000 m.), 5 kartus – baidarių slalomo (1988-2004 m.) ir 4 kartus – keliautojų sporto daugiakovės (1999-2006 m.) čempionu. 

Su kanupolu susipažinau 1986-aisiais ir ilgai negalėjau apsispręsti, kurią sporto šaką pasirinkti. 

Dalyvaudavau ir baidarių slalomo, ir kanupolo varžybose, kol 2005-aisiais galutinai apsisprendžiau – kanupolas. 

Žaidžiau puolėjo pozicijoje ir treniravau kanupolo entuziastus. Gaila, kad neteko dalyvauti pirmajame Lietuvos čempionate, kurį pats organizavau – prieš pat prieš varžybas susilaužiau koją. 

2010-aisiais aktyvią žaidėjo karjerą baigiau, pasišvenčiau trenerio ir varžybų organizatoriaus darbui. 

Dabar dirbu Alytaus sporto ir rekreacijos centre metodininku, esu atsakingas už 9 sporto šakas, daugiausiai žaidimus, tarp jų – ir kanupolą.  

Sportininkams stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas treniruotis ir  dalyvauti varžybose. 
 

Alytuje organizuojame apie 6-7 vaikų, jaunių ir suaugusiųjų grupių varžybas, vyksta Lietuvos suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, jaunučių čempionatai, turnyrai Dauguose, Trakuose. 

Keletą kartų per metus vykstame į tarptautinius turnyrus. Varžybų tikrai netrūksta.  Jjau minėjau, kad vasarą organizuojame treniruočių stovyklas vaikams ir jaunimui. Šiemet birželio mėnesį vyks tarptautinė stovykla. 
 

Be Alytaus ir Daugų, vaikų stovykloje dalyvaus jaunimas iš Kilkoko miesto (Airija).

Kad kanupolas išplistų ir įsitvirtintų Lietuvoje, mūsų šalies rinktinė iškovotų Senojo žemyno ar pasaulio čempionatų medalį, o kanupolas būtų įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.