Aikštyne – tenisininkai nuo 5 iki 88 metų

Modernus, šiuolaikiškas, 1900 kv. m  ploto Kauno „Žalgirio“ sporto kompleksas duris atvėrė  2003-aisiais ir buvo pripažintas geriausiu sporto statiniu Lietuvoje. 
 

Nuo pat pirmosios dienos jam vadovauja veiklioji direktorė Nijolė Matukonienė, kurios planuose – sporto komplekso plėtra, naujojo viešbučio statyba.    

Jaunystėje direktorė buvo dviratininkė, kandidatė į sporto meistres, atstovavo „Dinamo“ draugijai, įvykdė kandidatės į sporto meistres normą. Ją treniravo dviračių sporto legenda – Kazys Paršaitis. Dviratininkas buvo ir jos dabar jau šviesaus atminimo vyras, septyniskart Lietuvos čempionas, sporto meistras, vėliau Kauno halės vedėjo pavaduotojas Kazimieras Matukonis.

Žalgiriečių sporto kompleksas, kainavęs 7 mln. litų, teikia įvairias paslaugas gyventojams bei didelio meistriškumo sportininkams.

Kaip „Žalgirio“ sporto kompleksas gyvuoja dabar, kalbame su jo direktore N. Matukoniene. 

Tą pripažinimą lėmė tai, kad mūsų sporto kompleksas buvo daugiafunkcis, jame galėjo treniruotis įvairių sporto šakų atstovai: tenisininkai, krepšininkai, karatė, aerobikos, jogos entuziastai, buvo treniruoklių salė. 
 

Dėl geriausio Lietuvos sporto statinio tada konkuravome su Vilniuje atidarytu naujuoju „Impuls“ sveikatingumo klubu. Kadangi ten vyko tik vienos krypties pratybos, tai mums ir nulėmė sėkmę.  

Taip, populiarumas išliko, nors ir sumažėjo sporto šakų. Salę, kurioje vykdavo aerobikos, jogos ir karatė užsiėmimai, dabar naudojame kitai sričiai – įkūrėme 50 kv. m kardio treniruoklių salę. 
 

Mums nepasiteisino krepšinis, nes visi norėjo salę gauti pigesniu laiku, todėl dauguma rinkosi mokyklų sporto sales.   

Dabar keturiose kokybiškose aikštelėse žaidžiamas tenisas. Paklojome kilimą su granulėmis. Tenisas mums greitai atsipirko ir pasiteisino. 

Tokių teniso salių, atitinkančių visus teniso reikalavimus (aukštis, salės išmatavimas, atsarginiai kraštai), Lietuvoje praktiškai nėra. Viskas yra komfortiška ir lankytojai šiandien mus giria.  

Nuo praėjusių metų spalio 1-osios Kaune atsidarė trys privačios teniso salė su tokia pat, kaip ir mūsų, kilimine danga. Didėja konkurencija, kuri verčia pasitempti, viską daryti dar geriau. 

Per tuos 17 metų daug ką pasikeitėme, bet to nepakanka. Reikia ir šiek tiek atsinaujinti, ypač pagalbines patalpas, nes visi nori naujovių. 

Remontavomės, pasikeitėme dušines, plyteles, susitvarkėme pirmojo aukšto patalpas. 

Pagal naujoviškus standartus iš pagrindų pakeitėme visų keturių salių apšvietimą, viskas sureguliuota lazeriu. Kosmetiniai sporto komplekso remontai praktiškai vyksta kasmet.      

Baigiau Kūno kultūros institutą Sporto fakultetą, tačiau visą laiką mane labiau viliojo organizacinis, o ne trenerės darbas. 
 

Dar studijuojant, buvau pakviesta dirbti į Kauno dirbtinio pluošto gamyklos sporto klubo sveikatingumo centrą, kuriame dirbau 28 metus. Man dirbant, buvo pastatytas sporto kompleksas, kuris priklausė Pluošto įmonei, ir dabar vadinasi „Girstutis“. 

Nuo pat pirmosios dienos buvau paskirta vadovauti šio laisvalaikio ir sveikatingumo komplekso sporto veiklai. 

„Girstutis“ turėjo lengvosios atletikos maniežą ir tada vienintelį Lietuvoje 50 m ilgio 8 takų plaukimo baseiną. 

Šis kompleksas pirmiausiai buvo skiriamas darbuotojų reikmėms, jiems buvo skirtos valandos nemokai naudotis baseinu ir maniežu, kur buvo galima žaisti futbolą, pabėgioti. Po to juo galėjo naudotis miesto gyventojai.  

Baseiną ypač  pamėgo vandensvydininkai, čia dažnai stovyklaudavo ir SSRS vandensvydžio rinktinė, vykdavo aukšto rango varžybos. 

Baseiną nuomodavosi prestižinės miesto įmonės, paplaukioti atvažiuodavo kitų miestų atstovai. 

„Girstutyje“ dirbau iki 2002-ųjų, kada pradėjo statytis Kauno „Žalgirio“ sporto kompleksas ir buvau pakviesta jam vadovauti. Šis sporto kompleksas – tai mano antroji įmonė. 

Praėjusiais metais mano darbo stažas buvo 45-eri. Niekada neskaičiuoju nei savo laisvadienų, nei vakarų ar valandų. 
 

Dirbu ir esu atsakinga už tai, ką darau, kas vyksta. Nors yra paskirti atsakingi žmonės, tačiau visada stengiuosi būti netoli nuo jų ir stebiu, ar viskas vyksta gerai. 

Per tuos 28-erius, praleistus  „Pluošto“ sporto centre, įgijau daug patyrimo. Visą gyvenimą jaučiau pareigą, atsakomybę, visada siekti kuo geresnių rezultatų. Sustoti negalima. 

Komanda tikrai daug ką reiškia. Ir anksčiau, ir dabar pavyko suburti gerą, darnų 12 žmonių kolektyvą. 

Vasarą darbuotojų būna dviem daugiau, nes nuo gegužės 1-osios pradeda veikti mūsų trys vasaros aikštelės, kuriose žaidžiama iki spalio 1-osios. Dirbame visas septynias dienas per savaitę.      

Teniso. Per savaitę apsilanko apie 230 vaikų, o suaugusiųjų – apie 380. Trenerio etatų neturime, jie daug metų, vos ne nuo pirmosios mūsų įsikūrimo dienos nuomoja aikšteles ir yra laikomi kone mūsų kolektyvo nariais. 
 

Vienas pagrindinių trenerių – daugkartinis Lietuvos čempionas Gracijus Remeikis, taip pat Ilona Marazienė, Artūras Treikauskas, Gvidas Sabeckis, Aurimas Karpavičius.

Mūsų komplekse nuolat vyksta „Žalgirio“ draugijos žaidynių teniso varžybos, miesto teniso klubas organizuoja finalus, jau gal 13 metų vyksta Lietuvos gydytojų teniso sąjungos, stomatologų, profesorių taurės  varžybos, kurias organizuoja Vytautas Kaminskas ir Remigijus Žaliūnas, mes patys rengiame Kalėdinį vaikų turnyrą.  

Nedidelėje, 100 kv. m  treniruoklių salėje stiprėja 16-18-os jaunimas, per savaitę jų apsilanko 146.  

 

Su verslininkais, lankytojais ieškome kuo gražesnių kontaktų, stengiamės  jiems padėti, išpildyti jų norus. 

Organizuojame gražius susitikimus, gauname padėkų. Džiaugiamės, kad viską galima suderinti. 

Vaikai – nuo 5-erių, o suaugusiųjų grupės – nuo 18-os iki 88-erių. Lietuvos teniso legenda, trylika kartų Lietuvos čempionas  Ramojus Liubartas, kuriam balandžio 13-ją sukaks jau 84-eri, pas mus ateina su klientu, jam padavinėja kamuoliukus ir kartu žaidžia. 
 

Solidaus amžiaus dar vienas mūsų lankytojas Vytautas Šakalys, kuris dalyvauja žalgiriečių žaidynėse.   

Ir šiandien tas pats, iš savivaldybės negauname nieko. Viską užsidirbame patys. Skaičiuojame kiekvieną centą, dirbame, stengiamės.
 

Salės nėra guminės. Ne taip kaip cepelinų iš bulvių kiekio galima padaryti daugiau ar mažiau. Iš salės daugiau nepadarysi. Yra numatytos valandos. 

Man, turbūt didžiausias rūpestis – uždirbti tą maksimumą, ką galime. O prie ūkinių dalykų kaip moteris esu pripratusi. 
 

Viską padarau, kas reikalinga, niekada kažko palikti negaliu. Planuoju kiekvieną dieną, savaitę, mėnesį, viską dėliojuosi. 

Ką susiplanuoju, stengiuosi smulkmeniškai viską padaryti iki pabaigos. Reikia priimti sprendimą ir priimi, nežinai, ar teisingai pasielgsi, ar ne. Kol kas man sekasi. 

Esu kruopšti, reikli, gal todėl mano zodiako ženklas- Mergelė. Nežinau, kaip tą mano kruopštumą vertina pagrindinis akcininkas – „Žalgiris“.    

Ne, neužgeso. Praėjusių metų pradžioje „Žalgirio“ sporto draugija tą svajonę ypač suaktyvino. 
 

Norime pastatyti ir dvi naujas, tokias pačias teniso sales, taip pat vieną lauko aikštelę, nes pagal visus varžybų reikalavimus jų turi būti keturios. Iš apgriuvusių garažų norisi pastatyti universalią salę ir viešbučio tipo motelį. 

Visa tai planuojame įgyvendinti, mūsų mintys ir norai nepraėjo, reikia išnaudoti visas vietas, kurias turime.            

Anksčiau porą valandų per savaitę leisdavau sau pažaisti tenisą. Tačiau dabar raketę padėjau į šoną.