Ėjimo šimtmetį įamžino ir knyga

Renginį organizavo Lietuvos sportinio ėjimo asociacija (LSĖA), vadovaujama veikliojo prezidento alytiškio Kastyčio Pavilonio.
 

Alytaus miesto teatre susirinko visos Lietuvos sportinio ėjimo žvaigždės. Pradedant ankstesniosios kartos ėjikais ir baigiant šiandienos sportininkais, siekiančiais kelialapių į Tokijo olimpines žaidynėse.

Dar prieš prasidedant renginiui, visi gavo dovanų: ką tik pasirodžiusią knygą „Šimtmečio žingsniai“, LSĖA 2020 m. kalendorių ir specialiai 100-mečiui pagamintą ženkliuką.  

Į šventinę popietę susirinko apie 150 ėjikų. Belaukdami jubiliejaus paminėjimo, draugiškai šnekučiavo ir savo jaunystės laikus, praleistus ėjimo take, prisiminė Algirdas Šakalys, Mečislovas Kasperavičius, Alvidas Baltaduonis, Aleksandras Medvedevas, Sada Bukšnienė, Vida Šalčiūtė-Gadliauskienė, Rūta Erlingytė-Švoch, Valdas Kazlauskas, Viktoras Meškauskas, Algis Lebedžius, Aloyzas Bliūdžius, Darius ir Donatas Škarnuliai, Arūnas Klebauskas, Juzefas Romankovas.

Įspūdžiais dalijosi olimpiečiai Živilė Vaiciukevičiūtė, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Marius Žiūkas, Tadas Šuškevičius.  
 

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis vilnietis M. Žiūkas į iškilmes atskubėjo iškart po treniruotės Prienuose, o Tokijo olimpinėms žaidynėms besirengianti Ž. Vaiciukevičiūtė su treneriu V. Meškausku prieš pat Šv. Kalėdas išvyks į stovyklą Portugalijoje ir į namus sugrįš tik po Naujųjų metų. Vasario mėnesio Živilė žada  dalyvauti Lietuvos uždarų patalpų čempionate.   
 

Labai išgyveno, kad į jubiliejinį renginį negalėjo atvykti prie Lietuvos sportinio ėjimo ištakų prisilietęs profesorius vilnietis Juozas Skernevičius. Jis ėjimo takelyje rungtyniavo ir treniravosi kartu su Melburno olimpiniu vicečempionu, geru savo draugu, dabar jau šviesaus atminimo Antanu Mikėnu. Mat tą pačią dieną, lapkričio 23-iąją,  J. Skernevičiaus dukrai, praeityje žinomai Lietuvos kalnų slidininkei, o dabar sporto mokslininkei, biomedicinos mokslų daktarei Rūtai Dadelienei sukako 50 metų ir profesorius tą neeilinę dieną nutarė likti su šeima. 

 „UŽSIENIEČIAI“. Kai Atėnų olimpinių žaidynių ir pasaulio bei Europos čempionatų dalyvis, aštuoniskart Lietuvos čempionas, 44-erių  alytiškis Gintaras Andriuškevičius, jau 14 metų gyvenantis ir dirbantis Londone, gavo pakvietimą atvykti į renginį,  iš karto apsisprendė: būtinai važiuos. 
 

Jis į gimtinę sugrįžo tik jubiliejinio renginio išvakarėse ir iš karto po jo išskubėjo atgal.    

„Ėjimo takelyje prabėgo visa mano jaunystė, patys gražiausi metai. Alytuje baigiau Dainavos vidurinę mokyklą, pradėjau sportuoti. Nebuvau klusnus ėjikas, ne viską dariau, ką man liepdavo treneris Kastytis Pavilonis. Dabar viską prisiminęs, supratau, kad dariau nemažai klaidų, kurių dabar tikrai nekartočiau. Ėjimo takelyje tikrai ne viską padariau, ką galėjau“, - sako G. Andriuškevičius. 
 

Iš Norvegijos atskubėjo nuo 2006-ųjų į ten važinėjantis dirbti 56-erių Antanas Grigaliūnas. 

Jubiliejiniame renginyje jis susitiko su savo treneriais panevėžiečiu Rimgaudu Misiūnu, vilniečiu A. Šakaliu ir alytiškiu K. Paviloniu. 

A. Grigaliūnas gimė Irkutske (Rusija), kuriame užsigrūdino. Su ėjimu jis susidraugavo besimokydamas Panevėžio internatinėje mokykloje, 1983-aisiais įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normą. 

Sukūręs šeimą su alytiške, irgi ėjike, A. Grigaliūnas atsidūrė Alytuje ir tęsė savo sportinę karjerą. 

Į jubiliejaus iškilmes iš Anglijos atvyko Felicija Bondarčiuk-Cibienė bei  broliai Aleksandras ir Aleksejus Danulevičiai, iš Vokietijos - Rūta Erlingytė-Švoch ir Sigutė Lapinskaitė-Žagarskienė, o iš Baltarusijos – Vladimiras Nefiodovas.    

PAMINĖJIMAS. Iškilmingas Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio paminėjimas prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. 

Sveikinimo žodį pirmasis tarė LSĖA prezidentas K. Pavilonis. „Ši diena ypatinga ne tik tuo, kad švenčiame Lietuvos sportinio ėjimo 100 – metį. Lapkričio 23-ioji - ir Lietuvos kariuomenės diena. 

Visi kartu prisiminsime ne tik savo nuėjusį sportinį kelią, kiek per treniruotes ir varžybas nuėjome kilometrų, išliejome prakaito, bet ir tuos, kurie kūrė mūsų valstybę, kovojo už jos laisvės ir nepriklausomybę“, - kalbėjo K. Pavilonis. 

LSĖA prezidentas renginyje visiems linkėjo būti linksmiems ir patys sau pasidaryti šventę. 

Buvo pagerbti išėjusieji Anapilin ėjikai, Alytaus jaunimo centro meninė grupė atliko gedulingą „Requiem“.

Prasidėjo apdovanojimai, per jų pertraukas pasirodydavo Jaunimo centro auklėtiniai. 

Teatro fojė dideliame ekrane buvo galima stebėti filmuotus kadrus iš svarbiausių metų varžybų, vaišintis kava ir arbata su pyragaičiais. 

NUSILENKĖ. Seimo narys alytiškis Robertas Šarknickas žavėjosi įspūdingu sportinio ėjimo jubiliejumi, šios sporto šakos istorija ir teatro scenoje, prieš įteikdamas sveikinimą atsiuntusio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio padėkas, nusilenkė gausiai ėjikų auditorijai.

„Kiekvienais metais, kai Alytuje stebiu tarptautinio sportinio ėjimo festivalio varžybas, kuris sutraukia didelį žiūrovų ratą ne tik mieste, bet ir televizijos ekranuose, apima toks jausmas, jog atsiduriu kitoje valstybėje. 

Reklama, spalvų gama, judesys, dinamika – tarsi renginys vyksta ne Alytuje, o kitoje kurioje nors šalyje. O, pasirodo, - Alytuje ir viską meistriškai sugeba padaryti Kastytis Pavilonis.

Kai dar dirbau miesto savivaldybėje, prisimenu, kaip jis ateidavo į komitetus prašyti finansinės ar reklaminės pagalbos. Kastytis ateidavo ir renginiui pasibaigus.

Sportinis ėjimas, ko gero, neatsitiktinai simbolizuoja greitį, mūsų gyvenimo tarpsnius, kas mes tokie esame ir ko siekiame gyvenime.  Sportinio ėjimo simbolis yra nuostabus ir siekia jau 100 metų. Tokie esate jauni, o jau švenčiate 100 metų“, - sakė R. Šarknickas.
 

Jis padėkas ir dovanas įteikė K. Paviloniui, Juozui Genevičiui, V. Kazlauskui, Romui Jurgelevičiui, V. Meškauskui, Ž. Vaiciukevičiūtei, A. Šakaliui, Valdui Kučinskui, J. Romanovui, Vytuoliui Valūnui, B. Dimšienei, M. Žiūkui. Buvo apdovanota ir LSĖA.

TEMPAS. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto narys kaunietis  Albinas Grabnickas įteikė LTOK garbės diplomus. Jais apdovanoti Gražina Goštautaitė, Donatas Škarnulis, Kęstutis Jezepčikas, Arūnas Klebauskas, Aloyzas Bliūdžius, Arturas Mastianica, Tadas Šuškevičius, kt. 

„Tokiu tempu eidami, ėjikai nueis dar ne į vienerias olimpines žaidynes. O mes, veteranai, juos tik palaikysime“, - sakė A. Grabnickas. 

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vykdantysis direktorius Rimantas Mikaitis teigė, kad geras jausmas išeiti į sceną, kurioje jau dvi savaitės tęsiasi tradicinis teatrų festivalis, bet jam didžiulė garbė ir stovėti priešais tuos, kūrė ir dabar kuria Lietuvos sportinio ėjimo istoriją. 
 

„Jaunesnieji sportininkai džiugina mus savo rezultatais, garsina Lietuvą savo pasiekimais. Gi patys vyriausieji yra pabuvoję įvairiausiuose vaidmenyse – ir sportininkais, ir treneriais, ir teisėjais, organizatoriais, rėmėjais, sirgaliais. 

Labai ačiū visiems – ir čia esantiems, ir tiems, kurie negalėjo atvykti į renginį, už meilę sportiniam ėjimui, lengvajai atletikai“, - kalbėjo R. Mikaitis. 
 

LLAF padėkas jis įteikė Dariui Škarnuliui, A. Baltaduoniui, G. Andriuškevičiui, Žibutei Jankauskaitei, Mariui Šavelskiui, Algiui Lebedžiui, R. Erlingytei-Švoch, Robertui Kaseliui, Ryčiui Arbačiauskui, S. Bukšnienei, kt. 

LLAF įteikė ir pirmąjį eksponatą K. Pavilonio kuriamam Alytaus sporto muziejui.   

Padėkas savo bendruomenės labiausiai pasižymėjusiems žmonėms, taip pat rėmėjams  įteikė ir Lengvosios atletikos asociacija. 

Kai LSĖA prezidento K. Pavilonio paklausė, kiek ėjikų šiemet dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse, jis atsakė, kad Rio de Žaneire jėgas bandė 7, o Saporo trasose, kur vyks sportinio ėjimo ir maratono kovos, turėtų dalyvauti 5 Lietuvos sportinio ėjimo meistrai.

KNYGA. Jubiliejinio renginio pagrindinis akcentas – knygos „Šimtmečio žingsniai“ pristatymas. 

Knyga - 685 psl., gausiai iliustruota nuotraukomis. 

Knygos autorius – docentas, socialinių mokslų daktaras, leidinio „Lietuvos ėjikas“ vyr. redaktorius 82-ejų Juozas Genevičius. 
 

Šventės dalyvius jis pirmiausiai supažindino su Lietuvos sportinio ėjimo istorija, pasidžiaugė, kad išugdyta nemažai pasaulinio lygio ėjikų. 

„Daug metų dirbau, kad knygoje galėčiau įamžinti Lietuvos sportinio ėjimo įvykius, kurie liktų istorijai.  „Šimtmečio žingsniai“ – tai unikali knyga, pirmoji Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje, kur išnagrinėta ir apibendrinta vienos rungties 100 metų istorija. Kai pradėjome leisti leidinį „Lietuvos ėjikas“, atsirado puikios galimybės kaupti medžiagą knygai. 
 

Rašydamas knygą, norėjau, kad pasisakytų Lietuvos rekordininkai, kaip jie pasiekė tokių svarių rezultatų ir tapo rekordininkais.  

Savo unikaliu patyrimu pasidalijo vieni garsiausių Lietuvos ėjikų Algirdas Šakalys ir Valdas Kazlauskas, labai puikią studiją kaip tapti Lietuvos rekordininku parašė Donatas Škarnulis.  

Tikrai unikalus atvejis: dauguma Lietuvos sportinio ėjimo žvaigždžių nėra sportinio ėjimo specialistai, jie studijavo visai kitas specialybes. 

Per visą istoriją ėjimą kultivavo 6 profesoriai, 2 ėjikai dirbo ministrais, 2 viceministrais, buvo nemažai katedrų vedėjų, mokslo daktarų. 

Tai reiškia, kad sportinis ėjimas labai padeda formuoti asmenybes, kurios reikalingos Lietuvai.

Jaunimas, paskaitęs šitą knygą ir susipažinęs su paskelbtomis apie 50 mūsų žymiausių Lietuvos ėjikų biografijomis, kuo skubiau turėtų trauktis sportbačius ir ieškotis sportinio ėjimo trenerio – tada jis bus sveikas, stiprus ir protingas“, - kalbėjo J. Genevičius. 

Po iškilmingo minėjimo visi buvo pakviesti į visų kartų ėjikų popietę „Ėjikais esame mes gimę“.