Olimpinis rekordininkas grįžo į gimtinę

Legendinis bėgikas A. Aleksejūnas vėl sugrįžo į Pakruojo r. Rozalimą, kur miško parke prasidėjo jo sportinė karjera. 
 

Lengvosios atletikos asociacija (LAA) kartu su Pakruojo r. savivaldybe čia surengė savo kraštiečio A. Aleksejūno ir rajono mero varžybas

„Tada, berods, lankiau šeštą ar septintą klasę ir tame miško parke vyko Rozalimo mokyklos kroso varžybos.  1000 m distanciją įveikiau, berods, per 3 minutes ir aplenkiau gerokai už save vyresnius varžovus.  Man patiko bėgimas, panorau tapti bėgiku“, - prisiminė olimpinių žaidynių rekordininkas.  

 

SU BROLIU. Į varžybas Adolfas Aleksejūnas atvažiavo kartu su broliu Leonardu Aleksejūnu, praeityje žinomu sambo imtynininku, penkiskart Lietuvos čempionu.  Įdomu tai, kad garsūs broliai gimė tą patį mėnesį ir tą pačią dieną – birželio 27- ąją. Tik Adolfas – 1937-aisiais, o Leonardas – 1939-aisiais.
 

„Kai Adolfas Tokijuje pasiekė olimpinį rekordą, dalyvavau Lietuvos sambo čempionate ir rengiausi finalinei kovai. Komandos draugai man davė paskaityti laikraštį, kuriame buvo pagarsintas brolio olimpinis rekordas. Užplūdo jėgos, atsirado didelė motyvacija nugalėti. Laimėjau finalinę kovą ir iškovojau savo pirmąjį aukso medalį Lietuvos čempionate“, - prisiminė L. Aleksejūnas.   
 

Savo gimtajame Rozalime broliai buvo ypač  populiarūs: su jais fotografavosi varžybų dalyviai, kurių susirinko daugiau kaip 500, mokytojai, pasimatyti atėjo kaimynai. 

PAVYZDYS. Pakruojo r. vicemeras Virginijus Kacilevičius per iškilmingą varžybų atidarymą akcentavo, kad A. Aleksejūnas – sektinas visiems pavyzdys. 

„Nepatikėsite, bet puikiai atsimenu tą dieną, kai Adolfas 1964-aisiais pasiekė olimpinį rekordą.  Buvau dar jaunuolis ir be galo didžiavausi, kad mūsų kraštietis, nuvažiavęs toli į Japoniją, išgarsino Lietuvą visame pasaulyje ir tapo rekordininku“, - kalbėjo rajono vicemeras.
 

Jis A. Aleksejūnui įteikė gimto krašto bičių sunešto medaus ir knygą apie Pakruojį.   

Legendinis bėgikas, sveikindamas gausų sportininkų būrį, sakė, kad lengvoji atletika yra visų sporto šakų pagrindas ir kvietė visus nuo tos dienos pradėti bėgioti. 

LAA valdybos pirmininkas Algirdas Maldūnas olimpiniam rekordininkui ir rajono vicemerui įteikė originalius prizus bei medalius. 

MEDALIAI, PRIZAI, KOŠĖ. Varžybose nebuvo pralaimėjusiųjų. Sportininkai pagal amžiaus grupes bėgo 200 m, 500 m ir 1000 m nuotolius. Rungtyniavo ir neįgalieji. 

Jauniausiam varžybų dalyviui Tadui Lebedai buvo ketveri, o vyriausiam, Juliui Poškui – 74-eri. 

Visi, baigę distancijas, buvo apdovanoti atminimo medaliais, o stipriausieji – ir LAA rėmėjo „Stiklitos“ prizais. 

Kad varžybų dalyviai nepraalktų, Pakruojo kavinė „Karčiama“ visus vaišino žirnių koše su spirgučiais ir karšta arbata, o LAA rėmėjas Rokiškio sūris – skaniais sūreliais. 

„Tokias varžybas Rozalimas seniai matė. Jomis džiaugėsi darželinukai, pradinukai, vyresnio amžiaus bėgikai.  Mūsų mokykloje mokosi apie 100 vaikų, jų atvažiavo visas autobusas, o kiti netilpo. Tokių varžybų vaikams ypač reikia“, - sakė Pašvitinio pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Juozas Grigaliūnas.
 

Prieš 50 metų šiame pat miško parke jis irgi bėgiojo, o dabar jo pavyzdžiu seka mokiniai. Vienas jų – trečiokas Orestas Fedotovas, 200 m distancijoje finišavo trečias.   

Varžyboms trasą parinko praeityje žinomas Lietuvos maratonininkas, siekęs kelialapio į Londono olimpines žaidynes Marius Diliūnas, kuriam buvo patikėtos ir vyr. teisėjo pareigos.  

Dabar jis aktyviai jau nesportuoja, dirba Pakruojo r. vaikų-darželyje „Saulutė“ sporto kambarėlio treneriu-auklėtoju  ir Sporto centre treneriu, ugdo pačius jauniausius bėgikus. 

STIPRIAUSI. Balsių pagrindinės mokyklos mokytoja Aušra Juciuvienė į varžybas atsivežė pradinukų komandą, kurią sudarė 7 jaunieji bėgikai. 

Puikiai pasirodė dvi jų sportininkės: 7-9 metų sportininkių grupėje 500 m nuotolį greičiausiai įveikė antrokė Gustė Jokubauskaitė, lankanti dziudo treniruotes, o antra buvo trečiokė Miglė Medževeprytė.

Savo amžiaus grupėje nugalėtoju tapo dar vienas balsietis – Tadas Jucius. 

 

15-16 metų greičiausiai bėgikei, Linkuvos gimnazijos aštuntokei Lukai Girčytei padėjo nugalėti draugai. 

Kurį laiką 500 m distancijoje ji bėgo priešpaskutinė, seko jėgos, tačiau, draugų paskatinta, sportininkė išsiveržė į priekį ir finišavo pirma. 

„Mano tėtis, prieš išlydėdamas į varžybas, palinkėjo, kad grįžčiau su medaliu ir įrodyčiau, jog ne veltui sportuoju. Lankau lengvosios atletikos treniruotes ir stumdau rutulį, taip pat einu į kikbokso pratybas. Abi šios sporto šakos patinka, būtų gaila su kuria nors jų skirtis. Bet svarbiausia, jog sportuoju“, - džiaugėsi L. Girčytė. 
 

Nugalėtoju tapo ir jos komandos draugas vienuoliktokas Tautvydas Čeponis, pirmasis įveikęs 1000 m distanciją.  

„Su malonumu žaidžiu krepšinį ir futbolą. Kai prieš tris savaites sužinojau, jog vyks šios bėgimo varžybos, joms pradėjau rengtis ir daug bėgiojau. Kadangi buvau pasirengęs, tai distancijoje nebuvo sunku. Greitai bėgti labai skatino draugų šūksniai“, - įspūdžiais pasidalijo T. Čeponis, kuris savo gyvenimą norėtų susieti su sportu. Bėgimo varžybose šis jo medalis – jau trečiasis. Tačiau tapti tikruoju  bėgiku Tautvydas nesvajoja, jo aistra – krepšinis.

Darželinukų grupėje nugalėtojais tapo: Adelė Juzeliūnaitė ir Pijus Andrušaitis. 

Jaunųjų bėgikų atskirose grupėse dar pasižymėjo: Danutė Šalkauskaitė (Panevėžio r. Smilgių gimnazija), Augustė Keinytė ir Eivydas Bula (Pakruojo Žemynos pagrindinė mokykla),   

SIEKIS. Jėgas bandė ir suaugusieji. Moterų 1000 distancijoje niekas rimčiau nepasipriešino klubo „Jonas maratonas“ narei biržietei Laurai Dževečkienei.  
 

Maratono ji dar nėra bėgusi, tačiau tam rengiasi ir kitąmet jį norėtų įveikti. Iki šiol biržietė dažniausiai bėgiodavo 10 km, o rugpjūčio pradžioje Biržuose įveikė pusę maratono (21 km).  

„Biržuose auginu vaikus, dar esu Krašto apsaugos savanorė. Į varžybas toli nevažiuoju, dalyvauja tik Panevėžio apskrityje vykstančiuose bėgimuose. Gaila, kad Biržų moterys nėra aktyvios bėgimo varžybose. Štai ir šiose varžybose buvau vienintelė biržietė“, - sakė L. Dževečkienė.
 

Kitose suaugusiųjų grupėse nugalėtojais dar tapo: pakruojiečiai Virginija Mališevičienė, Audrius Narušaitis ir Laimonas Mališevičius, o neįgaliųjų grupėje – Ričardas Vladička.      

DIREKTORIUS. Varžybose gausiausiai dalyvavo Rozalimo pagrindinė mokykla, kurioje mokosi apie 100 mokinių. Ji buvo apdovanota specialiu LLA prizu. 

Kroso trasoje rungtyniavo visi 40 pradinių klasių mokiniai, o penktokų-dešimtokų buvo 25. 

Mokinių startus stebėjo ir mokyklai nuo 1988-ųjų vadovaujantis Gintaras Skorupskis.  

Jaunystėje Kėdainiuose jis lankė sportinio ėjimo pratybas, o ir dabar laisvalaikiu mėgsta žaisti krepšinį, žiemą - slidinėti ir skrieti pačiūžomis. 

Varžybose 1000 m nuotolį bėgo ir jų kūno kultūros mokytoja, savanorė  Vaida Kanišauskienė. 

„Mūsų mokykla gana sportiška, tuoj neturėsime kur talpinti taurių. Mokosi gerų krepšininkų, futbolininkų, tinklininkų, kvadrato žaidėjų.   Turime nestandartinį 250 m stadioną, dvi krepšinio aikšteles, kurių viena dengta žaliąją danga ir ant kurios galima žaisti jau ankstyvą pavasarį. Tačiau mokyklai labai trūksta geros įrangos, kuri jau pasenusi“, - kalbėjo G. Skorupskis. 
 

Mokyklos direktoriui ilgai pergalių nereikėjo laukti. 500 m nuotolį savo amžiaus grupėje po ypač atkaklios kovos greičiausiai įveikė šeštokas Nojus Juozaitis. 

Po finišo sportininkas teigė, kad tai – ne pirmas, o trečias jo medalis. Nojus penktus metus lanko futbolo pratybas, žavisi brazilu Neymaru.  „Norėčiau būti panašus į savo idealą, o gal netgi geresnis už jį“, - savo svajonę atskleidė jaunasis futbolininkas.