Iššūkiai – ir pakeliui į žaidynes, ir Tokijuje

Ketverių metų olimpinį ciklą kitą vasarą užbaigs Tokijo olimpinės žaidynės. Tarp 206 valstybių, pakviestų į olimpinę puotą, bus ir Lietuva. Tai rugsėjo pradžioje oficialiai patvirtino LTOK olimpinių klausimų taryba. Nors iki svarbiausių pasaulyje varžybų liko dešimt mėnesių, Tokijas - pagrindinė tema Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. 

Apie Tokijo arenas, lietuvių pasirengimą žaidynėms, diegiamą veidų atpažinimo sistemą – pokalbis su LTOK prezidente, Tarptautinio olimpinio komiteto nare, olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte. 

Dalyvavimą olimpinėse žaidynėse patvirtinti galėjome tik po to, kai sulaukėme oficialaus Tarptautinio olimpinio komiteto kvietimo. Gavę jį sušaukėme LTOK olimpinių klausimų tarybą, kurią sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų atstovai ir LTOK vykdomojo komiteto nariai. Visi balsavo už Lietuvos dalyvavimą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Nors posėdis tebuvo formalumas, bet džiugus. 
 

Kalbant atvirai, netikiu, kad „LTeam“, Lietuvos olimpinė komanda, Tokijuje bus tokia gausi kaip prieš ketverius metus Rio de Žaneire. Laiko ir progų olimpiniams kelialapiams iškovoti dar turime, bet sunki pradžia tiksliai iliustruoja esamą situaciją. Ar jaučiu nerimą? Taip. Kelerius metus trukusi nežinomybė dėl centralizuoto sportininkų ruošimo ir medicininio aptarnavimo savo padarė. 
 

Suformavus olimpinę rinktinę, tikslus jai ir kiekvienam sportininkui atskirai kelia federacijos bei LTOK ekspertų komisija. Esu realistė, potencialių Lietuvos olimpiečių gretose matau ne vieną dėl medalių kovoti galintį sportininką ar sportininkę. Tačiau reikia pripažinti, kad esant dabartinei situacijai Lietuvai jų iškovoti vis sunkiau.
 

Tuo metu, kai vyks žaidynės, Tokijuje bus karščiausios ir tvankiausios dienos metuose. Karštis ir tvankuma – vieni didžiausių laukiančių iššūkių. Taip pat – ilgas skrydis, laiko juostų skirtumas, aklimatizacija, maistas. Nieko neįprasto tikriems profesionalams (šypsosi).
 

Tokie išbandymai atletams nebus netikėti. Per trejus metus apie 40 jų viešėjo Hiracukoje, kur gyveno, treniravosi, varžėsi, maitinosi ir aklimatizavosi sąlygomis, artimiausiomis Tokijo žaidynėms. 


 

Dauguma sporto bazių jau paruoštos naudojimui. Tęsiasi ikiolimpinės varžybos, medalius jose iškovojo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė, baidarininkas Artūras Seja. Sporto bazes taip pat išbandė penkiakovininkai bei irkluotojai. Kolegos iš LTOK, viešėję Tokijuje, informavo, kad iš išorės visos bazės atrodo paruoštos, įrengimo darbai nebaigti tik olimpiniame baseine.
 

Tokijo žaidynių olimpinį kaimelį iš trijų pusių supa vanduo. Pasak organizatorių, dėl šios priežasties jis ypač saugus. Dėl saugumo įkurta net speciali olimpinių žaidynių žvalgybos tarnyba. Kambariuose sportininkai gyvens po vieną ar du. Įdomu, kad ekologiškas sportininkų lovų rėmas pagamintas iš labai kieto popieriaus.
 

Kiek žinau, bus išduodamos ir įprastos akreditacijos, tačiau jos veiks drauge su veido atpažinimo sistema. Visa tai – dėl saugumo, kad su viena akreditacija į sporto bazes ar olimpinį kaimelį nepatektų nepageidaujami asmenys. 
 

Japonija garsėja kaip technologijų šalis. Tą pajus kiekvienas atletas ar žaidynių žiūrovas. Juos pasitiks, su jais bendraus robotai-talismanai Miraitowa ir Someity. Kiek man žinoma, be jų, olimpinėse žaidynėse „dirbs“ ir konkrečias užduotis atliks dar mažiausiai trijų tipų robotai.